Nauji teoriniai skai\u010diavimai kelia provokuojan\u010di\u0105 hipotez\u0119: tamsioji materija, kuri, kaip manoma, sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos, gal\u0117t\u0173 b\u016bti ne dalel\u0117s, o senoviniai juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 liku\u010diai, atsirad\u0119 dar iki Did\u017eiojo sprogimo. Toks scenarijus reik\u0161t\u0173, kad Didysis sprogimas gal\u0117jo b\u016bti ne absoliuti prad\u017eia, o per\u0117jimas i\u0161 ankstesn\u0117s kosmin\u0117s faz\u0117s.<\/p>\n
Tamsioji materija tiesiogiai nespinduliuoja ir nesugeria \u0161viesos, ta\u010diau jos buvimas matomas i\u0161 gravitacinio poveikio galaktik\u0173 sukimui, spie\u010di\u0173 dinamikai ir didelio masto Visatos strukt\u016brai. Standartiniame modelyje da\u017eniausiai svarstoma, kad tai dar neatrasta elementari dalel\u0117, bet iki \u0161iol tiesioginiuose paie\u0161kos eksperimentuose jos aptikti nepavyko.<\/p>\n
Si\u016bloma alternatyva remiasi vadinam\u0105ja at\u0161okimo kosmologija. Joje Visata prie\u0161 dabartin\u012f pl\u0117timosi etap\u0105 gal\u0117jo trauktis, pasiekdama labai didel\u012f, bet baigtin\u012f tank\u012f, o tada ne \u201esubyr\u0117ti\u201c \u012f singuliarum\u0105, bet pereiti \u012f pl\u0117tim\u0105si per kvantin\u0117s fizikos nulemt\u0105 per\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiojo sprogimo modelis i\u0161lieka itin s\u0117kmingas ai\u0161kinant kosmin\u012f mikrobang\u0173 fon\u0105 ir galaktik\u0173 pasiskirstym\u0105, ta\u010diau bendrojo reliatyvumo teorijoje pati prad\u017eia da\u017enai siejama su singuliarumu. Dalis fizik\u0173 singuliarum\u0105 laiko \u017eenklu, kad ankstyviausiose stadijose tr\u016bksta pilnos teorijos, kuri suderint\u0173 gravitacij\u0105 ir kvantin\u0119 mechanik\u0105.<\/p>\n
At\u0161okimo scenarijuje esmin\u0117 mintis ta, kad dalis strukt\u016br\u0173 gal\u0117t\u0173 \u201epereiti\u201c per per\u0117jim\u0105 tarp traukimosi ir pl\u0117timosi. Tyrime teigiama, kad pakankamai dideli dariniai gal\u0117jo i\u0161likti, o tarp j\u0173 kandidatai b\u016bt\u0173 juodosios skyl\u0117s, gravitacin\u0117s bangos ir tankio netolygumai.<\/p>\n
Modeliuose pabr\u0117\u017eiama kvantin\u0117s fizikos id\u0117ja, jog ekstremaliuose tankiuose materija gali sukurti sl\u0117g\u012f, prie\u0161inant\u012fsi tolesniam suspaudimui. Pana\u0161\u016bs principai astrofizikoje siejami su degeneraciniu sl\u0117giu, kuris, pavyzd\u017eiui, stabilizuoja balt\u0105sias nyk\u0161tukes ir neutronines \u017evaig\u017edes, nors kosmologiniame kontekste tai taikoma gerokai abstrak\u010diau.<\/p>\n
Reliktin\u0117s juodosios skyl\u0117s \u0161iame paveiksle atsirast\u0173 dviem keliais: dalis kompakti\u0161k\u0173 objekt\u0173 gal\u0117t\u0173 tiesiog i\u0161gyventi traukimosi faz\u0119, o dalis gal\u0117t\u0173 susiformuoti netrukus po at\u0161okimo, kai anks\u010diau susitelkusi materija efektyviai subyr\u0117t\u0173 \u012f juod\u0105sias skyles. Tokie objektai b\u016bt\u0173 \u201etams\u016bs\u201c, bet tur\u0117t\u0173 mas\u0119, tod\u0117l i\u0161 principo atitikt\u0173 tamsiosios materijos po\u017eymius.<\/p>\n
Hipotez\u0117 siejama ir su vienu ry\u0161kiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 astronomijos galvos\u016bki\u0173. James Webb kosminis teleskopas ankstyvojoje Visatoje u\u017efiksavo kompakti\u0161k\u0173, ne\u012fprastai raudon\u0173 ir ry\u0161ki\u0173 objekt\u0173 populiacij\u0105, kuri d\u0117l savo savybi\u0173 kai kuriuose darbuose vadinama ma\u017eais raudonais ta\u0161kais.<\/p>\n
Dalis tyr\u0117j\u0173 \u0161iuos \u0161altinius sieja su spar\u010diai augan\u010diomis juodosiomis skyl\u0117mis, gal\u0117jusiomis tapti supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173, \u0161iandien randam\u0173 galaktik\u0173 centruose, u\u017euomazgomis. Problema ta, kad standartiniams scenarijams kartais sunku paai\u0161kinti, kaip tokie masyv\u016bs \u201es\u0117kl\u0173\u201c objektai gal\u0117jo susiformuoti taip anksti.<\/p>\n
Reliktini\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 id\u0117ja si\u016blo paprast\u0105 krypt\u012f: jei masyvios u\u017euomazgos egzistavo i\u0161 karto po at\u0161okimo, ankstyvajai Visatai nereik\u0117t\u0173 \u201eprad\u0117ti nuo nulio\u201c. Vis d\u0117lto tai dar n\u0117ra \u012frodymas, o tik viena i\u0161 galim\u0173 interpretacij\u0173, kuriai b\u016btini testai su steb\u0117jimais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toki\u0105 kosmologin\u0119 schem\u0105 privaloma tikrinti nepriklausomais duomenimis: kosminio mikrobang\u0173 fono matavimais, didelio masto galaktik\u0173 \u017eem\u0117lapiais, gravitacini\u0173 bang\u0173 fono paie\u0161komis ir astrofiziniais apribojimais, kiek juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 apskritai gal\u0117t\u0173 sudaryti tamsi\u0105j\u0105 materij\u0105. Kol kas tai i\u0161lieka teorinis pasi\u016blymas, bet jis primena, kad tamsiosios materijos m\u012fsl\u0117 vis dar atvira ir gali pareikalauti netik\u0117t\u0173 atsakym\u0173.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/theconversation.com\/could-dark-matter-be-made-of-black-holes-from-a-different-universe-278469
https:\/\/science.nasa.gov\/mission\/webb\/
https:\/\/science.nasa.gov\/universe\/dark-matter\/
https:\/\/esawebb.org\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji teoriniai skai\u010diavimai kelia provokuojan\u010di\u0105 hipotez\u0119: tamsioji materija, kuri, kaip manoma, sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos, gal\u0117t\u0173 b\u016bti ne dalel\u0117s, o senoviniai juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 liku\u010diai, atsirad\u0119 dar iki Did\u017eiojo sprogimo. Toks scenarijus reik\u0161t\u0173, kad Didysis sprogimas gal\u0117jo b\u016bti ne absoliuti prad\u017eia, o per\u0117jimas i\u0161 ankstesn\u0117s kosmin\u0117s faz\u0117s. Tamsioji materija tiesiogiai nespinduliuoja ir nesugeria […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10374,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10373"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}