Fizikai ir in\u017einieriai prane\u0161a aptik\u0119 rei\u0161kin\u012f, kuris kei\u010dia \u012fprast\u0105 supratim\u0105 apie skys\u010dius: tam tikromis s\u0105lygomis jie gali ne tik tek\u0117ti ir temptis, bet ir staiga l\u016b\u017eti tarsi kietos med\u017eiagos. Tyr\u0117jai nustat\u0117 ai\u0161k\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, kai skystis, veikiamas pakankamai didel\u0117s \u012ftempio koncentracijos, staiga \u201eperskyla\u201c.<\/p>\n
Atradim\u0105 atliko Drexel University mokslininkai, dirb\u0119 kartu su \u201eExxonMobil\u201c tyr\u0117jais. Bandymuose buvo tiriama, kaip klamp\u016bs skys\u010diai elgiasi esant didel\u0117ms apkrovoms, o rezultatas i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0117 kaip \u012frangos gedimas, nes l\u016b\u017e\u012f lyd\u0117jo ry\u0161kus spragtel\u0117jimas.<\/p>\n
\u201eL\u016b\u017eis suk\u0117l\u0117 labai gars\u0173 spragtel\u0117jim\u0105, kuris mane net i\u0161g\u0105sdino\u201c, \u2013 sak\u0117 Drexel University chemijos in\u017einier\u0117 Thamires Lima.<\/p>\n
Eksperimente skystis buvo \u012fspraud\u017eiamas tarp dviej\u0173 metalini\u0173 plok\u0161teli\u0173 ir tempiamas, o procesas filmuojamas didelio grei\u010dio kamera. Pirmasis l\u016b\u017eis u\u017efiksuotas klampiame, degut\u0105 primenan\u010diame angliavandenili\u0173 mi\u0161inyje, v\u0117liau analogi\u0161kas elgesys pasteb\u0117tas ir kitoje med\u017eiagoje, vadinamoje stireno oligomeru.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad rei\u0161kin\u012f patikrino pakartotiniais bandymais. \u012edomu tai, kad l\u016b\u017eis pasirei\u0161k\u0117 pasiekus vadinam\u0105j\u012f kritin\u012f \u012ftemp\u012f, o ne vien d\u0117l tempimo grei\u010dio: klampesni skys\u010diai gali skilti ir tempiami l\u0117\u010diau, ta\u010diau pati kritin\u0117 riba, pana\u0161u, i\u0161lieka pana\u0161i.<\/p>\n
\u201eTai, k\u0105 steb\u0117jome, buvo taip netik\u0117ta, kad patvirtinus rei\u0161kin\u012f tyrimas virto visi\u0161kai kitu moksliniu darbu\u201c, \u2013 sak\u0117 Drexel University chemijos in\u017einierius Nicolas Alvarez.<\/p>\n
Skys\u010di\u0173 l\u016b\u017eio mechanika gali tur\u0117ti praktini\u0173 pasekmi\u0173 technologijoms, kuriose skys\u010diai patiria didelius vietinius \u012ftempius, pavyzd\u017eiui, ra\u0161alini\u0173 spausdintuv\u0173 galvut\u0117se, pluo\u0161to formavime ar pa\u017eangioje 3D spausdinimo \u012frangoje. Tokiose sistemose svarbu tiksliai prognozuoti, kada med\u017eiaga i\u0161laikys vientisum\u0105, o kada staiga praras strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f biologines sistemas: kraujas, gleiv\u0117s ir kiti k\u016bno skys\u010diai da\u017enai yra klamp\u016bs ir sud\u0117tingos sud\u0117ties, tod\u0117l vietin\u0117s \u012ftempi\u0173 koncentracijos gali tur\u0117ti \u012ftakos mikrocirkuliacijai ar medicinos prietais\u0173 veikimui. Nors dabar steb\u0117tas efektas buvo fiksuotas laboratorin\u0117mis s\u0105lygomis, jo principai gali pad\u0117ti geriau suprasti, kaip skys\u010diai elgiasi ekstremaliose situacijose.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, \u012ftr\u016bkiai plito itin greitai, ma\u017edaug 500\u20131 500 metr\u0173 per sekund\u0119 grei\u010diu. Toks greitis siejamas su kavitacija, kai d\u0117l didelio \u012ftempio skystyje susiformuoja labai ma\u017ea vakuumo p\u016bslel\u0117, galinti tapti l\u016b\u017eio prad\u017eia ir \u201eprapl\u0117\u0161ti\u201c skyst\u012f.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad ankstesniuose darbuose skys\u010di\u0173 \u201etr\u016bkin\u0117jimas\u201c buvo siejamas su specifin\u0117mis b\u016bsenomis, pavyzd\u017eiui, stipriu at\u0161aldymu ar ypatingais mi\u0161iniais. \u0160\u012f kart\u0105 naujumas tas, kad kalbama apie paprastus, tek\u0117ti galin\u010dius skys\u010dius ir apie ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eiam\u0105 kritin\u0119 rib\u0105, pasiekiam\u0105 vien d\u0117l pakankamai didelio \u012ftempio plote.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad pakankamai didele j\u0117ga, tenkan\u010dia ploto vienetui, tempiamas paprastas skystis pasiekia kritin\u012f \u012ftemp\u012f ir tada i\u0161 ties\u0173 l\u016b\u017eta kaip kietas k\u016bnas\u201c, \u2013 sak\u0117 T. Lima.<\/p>\n
Tyr\u0117jai priduria, kad kitas \u017eingsnis bus tiksliau paai\u0161kinti, kod\u0117l taip nutinka, ir patikrinti, kaip \u0161is elgesys pasirei\u0161kia kituose skys\u010diuose bei realiomis, ne laboratorin\u0117mis s\u0105lygomis. Jei rei\u0161kinys b\u016bt\u0173 pla\u010diai pritaikomas, jis gal\u0117t\u0173 pakeisti kai kuri\u0173 proces\u0173 modeliavim\u0105 ir saugos ribas pramon\u0117je, kur klamp\u016bs skys\u010diai patiria dideles apkrovas.<\/p>\n
Rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale Physical Review Letters.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/drexel.edu\/news\/archive\/2026\/March\/liquid-breaking-point<\/p>\n
– https:\/\/doi.org\/10.1103\/t2vy-32wr<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Fizikai ir in\u017einieriai prane\u0161a aptik\u0119 rei\u0161kin\u012f, kuris kei\u010dia \u012fprast\u0105 supratim\u0105 apie skys\u010dius: tam tikromis s\u0105lygomis jie gali ne tik tek\u0117ti ir temptis, bet ir staiga l\u016b\u017eti tarsi kietos med\u017eiagos. Tyr\u0117jai nustat\u0117 ai\u0161k\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, kai skystis, veikiamas pakankamai didel\u0117s \u012ftempio koncentracijos, staiga \u201eperskyla\u201c. Atradim\u0105 atliko Drexel University mokslininkai, dirb\u0119 kartu su \u201eExxonMobil\u201c tyr\u0117jais. Bandymuose buvo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10376,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10375","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10375","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10375"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10375\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10376"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10375"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10375"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10375"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10375"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}