Fizikai pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai u\u017efiksavo rei\u0161kin\u012f, kuris skamba provokuojan\u010diai: \u0161viesoje susiformuojan\u010dios \u201etamsos skyl\u0117s\u201c gali jud\u0117ti grei\u010diau nei pati \u0161viesa. Kalbama ne apie daleles ar energijos sraut\u0105, o apie vadinam\u0105sias faz\u0117s singuliarijas, dar vadinamas optiniais s\u016bkuriais.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai neprie\u0161tarauja reliatyvumo teorijai, kuri teigia, jog jokie mas\u0119 turintys objektai, energija ar informacija negali jud\u0117ti grei\u010diau u\u017e \u0161vies\u0105 vakuume. \u0160iuo atveju \u201egreitis\u201c atsiranda d\u0117l to, kaip kinta bangos ra\u0161tas ir jo geometrija, o ne d\u0117l fizinio signalo sklidimo.<\/p>\n
\u0160viesa gali b\u016bti apra\u0161oma kaip banga, o tam tikromis s\u0105lygomis jos bangos frontas gali \u201esusisukti\u201c tarsi kam\u0161\u010diatraukis. Tokio susisukimo centre intensyvumas i\u0161nyksta, nes banga ten tarsi pati save panaikina, ir lieka nulinio ry\u0161kumo ta\u0161kas.<\/p>\n
B\u016btent tas nulinio intensyvumo ta\u0161kas ir vadinamas faz\u0117s singuliarija. Analogi\u0161kas vaizdinys da\u017enai lyginamas su s\u016bkuriu up\u0117je: pats s\u016bkurys n\u0117ra atskira med\u017eiaga, ta\u010diau jo pad\u0117tis ir strukt\u016bra gali jud\u0117ti kitaip nei vanduo aplink.<\/p>\n
Teori\u0161kai tokio tipo singuliarij\u0173 elgsena fizikoje aptarin\u0117jama jau nuo 1970-\u0173j\u0173: prognozuota, kad dvi prie\u0161ingo \u201ekr\u016bvio\u201c singuliarijos, art\u0117damos viena prie kitos, gali \u012fgauti labai didel\u012f regim\u0105j\u012f greit\u012f. Ta\u010diau tiesiogiai steb\u0117ti tai realiame eksperimente ilg\u0105 laik\u0105 trukd\u0117 itin ma\u017ei laiko ir erdv\u0117s masteliai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda optini\u0173 s\u016bkuri\u0173 dinamik\u0105 fiksavo ne laisvai sklindan\u010dioje \u0161viesoje, o med\u017eiagoje, kuri leid\u017eia suformuoti sud\u0117tingus interferencijos ra\u0161tus. Eksperimente naudota dvimat\u0117 med\u017eiaga heksagoninis boro nitridas, kuriame gali sklisti fonon\u0173 poliaritonai, mi\u0161rios prigimties bangos, susietos su \u0161viesa ir kristalo gardel\u0117s virpesiais.<\/p>\n
\u0160ios bangos juda gerokai l\u0117\u010diau nei \u0161viesa vakuume ir gali b\u016bti stipriai \u201esuspaustos\u201c erdv\u0117je, tod\u0117l jose lengviau sukurti tank\u0173 s\u016bkuri\u0173 tinkl\u0105 ir sekti jo poky\u010dius. Vis d\u0117lto svarbiausia buvo ne vien terp\u0117, bet ir matavimo metodas.<\/p>\n
Komanda pasitelk\u0117 didel\u0117s spartos elektronin\u0119 mikroskopij\u0105 ir elektron\u0173 interferometrij\u0105, kuri leido pasiekti i\u0161skirtin\u0119 erdvin\u0119 ir laikin\u0119 skyr\u0105. Procesai buvo fiksuojami itin trumpais intervalais, siekian\u010diais kelias kvadrilijonines sekund\u0117s dalis, o daugyb\u0117 pakartotini\u0173 paleidim\u0173 leido sukonstruoti dinamin\u012f vaizd\u0105 i\u0161 \u0161imt\u0173 kadr\u0173.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 atradimas atskleid\u017eia universalius gamtos d\u0117snius, bendrus vis\u0173 tip\u0173 bangoms: nuo garso ir skys\u010di\u0173 sraut\u0173 iki sud\u0117ting\u0173 sistem\u0173, toki\u0173 kaip superlaidininkai\u201c, \u2013 sak\u0117 fizikas Ido Kaminer.<\/p>\n
Tyrimo metu buvo matyti, kaip s\u016bkuriai art\u0117ja, susiduria ir \u201eanihiliuoja\u201c, o j\u0173 pad\u0117ties kitimas trumpam pasiekia super\u0161viesinius, tai yra greitesnius u\u017e \u0161vies\u0105, regimuosius grei\u010dius. Esmin\u0117 detal\u0117 ta, kad tai neperne\u0161a nei energijos, nei informacijos, tod\u0117l pagrindin\u0117 reliatyvumo riba n\u0117ra pa\u017eeid\u017eiama.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad nauji metodai gali tapti \u012frankiu, leid\u017eian\u010diu tiksliau \u017eem\u0117lapiuoti itin greitus ir subtilius nanoskal\u0117s rei\u0161kinius med\u017eiagose. Tokie procesai svarb\u016bs kuriant naujas optoelektronikos, nanofotonikos ir pa\u017eangios mikroskopijos technologijas, kuriose lemia ne vien \u201ekas yra\u201c, bet ir \u201ekaip greitai bei kaip tiksliai kinta\u201c.<\/p>\n
Taip pat akcentuojama, kad dabar pademonstruotas steb\u0117jimas vyko dvimat\u0117je sistemoje, o kitas \u017eingsnis b\u016bt\u0173 i\u0161pl\u0117sti eksperimentus \u012f sud\u0117tingesnes geometrijas. Didesni matmenys gal\u0117t\u0173 atverti dar \u012fvairesn\u012f singuliarij\u0173 elges\u012f ir pad\u0117ti geriau suprasti bangini\u0173 rei\u0161kini\u0173 \u201epasl\u0117pt\u0105 dinamik\u0105\u201c skirtingose fizikos srityse.<\/p>\n
\u201eManome, kad \u0161ios naujovi\u0161kos mikroskopijos technikos leis tirti pasl\u0117ptus procesus fizikoje, chemijoje ir biologijoje, pirm\u0105 kart\u0105 atskleid\u017eiant, kaip gamta elgiasi grei\u010diausiomis ir sunkiausiai pagaunamomis akimirkomis\u201c, \u2013 sak\u0117 Ido Kaminer.<\/p>\n
Darbas publikuotas \u017eurnale Nature.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\n– https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41586-026-10209-z
\n– https:\/\/www.technion.ac.il\/en\/blog\/article\/is-darkness-faster-than-light\/
\n– https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Optical_vortex
\n– https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Phonon_polariton<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Fizikai pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai u\u017efiksavo rei\u0161kin\u012f, kuris skamba provokuojan\u010diai: \u0161viesoje susiformuojan\u010dios \u201etamsos skyl\u0117s\u201c gali jud\u0117ti grei\u010diau nei pati \u0161viesa. Kalbama ne apie daleles ar energijos sraut\u0105, o apie vadinam\u0105sias faz\u0117s singuliarijas, dar vadinamas optiniais s\u016bkuriais. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai neprie\u0161tarauja reliatyvumo teorijai, kuri teigia, jog jokie mas\u0119 turintys objektai, energija ar informacija negali jud\u0117ti grei\u010diau […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10383,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10382","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10382","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10382"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10382\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10383"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10382"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10382"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10382"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10382"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}