Mokslininkai prane\u0161a aptik\u0119 anks\u010diau \u201epasl\u0117pt\u0105\u201c vandens kritin\u012f ta\u0161k\u0105 itin at\u0161aldyto vandens srityje, kai skystis dar neu\u017e\u0161\u0105la, bet jo strukt\u016bra pradeda elgtis ne\u012fprastai. Tyrimas papildo de\u0161imtme\u010dius trukusias diskusijas, kod\u0117l vanduo, art\u0117damas prie ledo susidarymo, demonstruoja i\u0161skirtines fizines savybes.<\/p>\n
Vanduo paprastai u\u017e\u0161\u0105la ties 0 laipsni\u0173 Celsijaus, ta\u010diau tam tikromis s\u0105lygomis jis gali i\u0161likti skystas gerokai \u017eemesn\u0117je temperat\u016broje. Tokia b\u016bsena vadinama per\u0161aldytu vandeniu, o jos matavimai ypa\u010d sud\u0117tingi, nes pakanka menkiausio trikd\u017eio, kad prasid\u0117t\u0173 kristalizacija ir susiformuot\u0173 ledas.<\/p>\n
Kritinis ta\u0161kas fizikoje \u017eymi rib\u0105, kurioje med\u017eiagos b\u016bsenos pereina viena \u012f kit\u0105 taip, kad skirtumas tarp j\u0173 i\u0161nyksta, o sistemos svyravimai tampa itin ry\u0161k\u016bs. Ilg\u0105 laik\u0105 buvo keliama hipotez\u0117, kad per\u0161aldytas vanduo gali egzistuoti dviej\u0173 skirting\u0173 skyst\u0173 fazi\u0173 pavidalu: didelio tankio ir ma\u017eo tankio skystis.<\/p>\n
Naujajame darbe tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 grup\u0117 pateik\u0117 tiesiogines u\u017euominas, kad toks skys\u010dio ir skys\u010dio virsmas yra realus, o dar svarbiau, jog egzistuoja kritinis ta\u0161kas, u\u017e kurio vanduo pereina \u012f vien\u0105, bet molekuliniu lygmeniu labai nepastovi\u0105 b\u016bsen\u0105. Tai padeda sukonkretinti, kur tiksliai slypi vadinamoji matavim\u0173 \u201eniekieno \u017eem\u0117\u201c, kai vanduo yra ant ribos tarp skys\u010dio ir ledo.<\/p>\n
\u201eYpatinga tai, kad sp\u0117jome atlikti ne\u012ftik\u0117tinai greitus rentgeno matavimus dar prie\u0161 susidarant ledui ir pamat\u0117me, kaip i\u0161nyksta skys\u010dio ir skys\u010dio virsmas bei atsiranda nauja kritin\u0117 b\u016bsena\u201c, \u2013 sak\u0117 Stokholmo universiteto mokslininkas Andersas Nilssonas.<\/p>\n
Tyrime derinti du itin greiti metodai: staigus pa\u0161ildymas infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 lazeriais ir momentin\u0117s rentgeno \u201enuotraukos\u201c, leid\u017eian\u010dios steb\u0117ti poky\u010dius labai trumpais laiko tarpais. Tyr\u0117jai modeliuotai \u201eperved\u0117\u201c paruo\u0161t\u0105 led\u0105 per ribin\u0119 srit\u012f, kurioje, kaip manoma, vanduo persitvarko tarp dviej\u0173 skyst\u0173 b\u016bsen\u0173.<\/p>\n
Remiantis gautais duomenimis, kritinis ta\u0161kas gali b\u016bti apie minus 63 laipsnius Celsijaus ir ma\u017edaug 1 000 atmosfer\u0173 sl\u0117gyje. Nors tiksli vieta dar n\u0117ra galutinai nustatyta, ribos susiaurintos, tod\u0117l tolesni eksperimentai gal\u0117s tiksliau patikrinti, kaip kinta vandens molekulin\u0117 sandara \u0161ioje zonoje.<\/p>\n
\u201eDe\u0161imtme\u010dius buvo keliamos prielaidos ir kuriamos skirtingos teorijos, o viena j\u0173 buvo kritinio ta\u0161ko egzistavimas. Dabar radome, kad toks ta\u0161kas i\u0161 ties\u0173 yra\u201c, \u2013 sak\u0117 Andersas Nilssonas.<\/p>\n
Nors rezultatai skamba labai fundamental\u016bs, jie svarb\u016bs suprantant vandens elges\u012f procesuose nuo chemini\u0173 reakcij\u0173 iki biologijos ir klimato sistem\u0173. Vanduo i\u0161siskiria tuo, kad ledas yra ma\u017eesnio tankio nei skystas vanduo, tod\u0117l pl\u016bduriuoja, o \u0161i anomalija lemia, kaip u\u017e\u0161\u0105la e\u017eerai, kaip i\u0161silaiko ekosistemos ir kaip \u0161iluma pasiskirsto gamtoje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad geresnis per\u0161aldyto vandens supratimas gali pad\u0117ti tikslinti modelius, taikomus atmosferos ir debes\u0173 mikrofizikai, taip pat ai\u0161kinantis vandens b\u016bsenas ekstremaliomis s\u0105lygomis, pavyzd\u017eiui, kitose planetose ar j\u0173 palydovuose. Kitas \u017eingsnis, pasak autori\u0173, yra \u012fvertinti, k\u0105 \u0161is kritinis ta\u0161kas rei\u0161kia platesniame fizini\u0173, chemini\u0173 ir biologini\u0173 proces\u0173 kontekste.<\/p>\n
\u201eKitas etapas yra i\u0161siai\u0161kinti, kokias pasekmes \u0161ie rezultatai turi vandens svarbai fiziniuose, cheminiuose, biologiniuose, geologiniuose ir su klimatu susijusiuose procesuose\u201c, \u2013 sak\u0117 Andersas Nilssonas.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale Science, o Stokholmo universitetas atskirai pristat\u0117 eksperimentinius rezultatus ir j\u0173 reik\u0161m\u0119 vandens fazi\u0173 teorijoms. Mokslininkai neatmeta, kad b\u016bsimi matavimai leis dar tiksliau \u201epriri\u0161ti\u201c kritinio ta\u0161ko koordinates ir patikrinti, kaip \u0161is per\u0117jimas susij\u0119s su kitomis vandens anomalijomis.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\n– https:\/\/www.su.se\/english\/divisions\/department-of-physics\/news\/articles\/2026-03-27-experimental-discovery-of-a-new-critical-point-in-water
\n– https:\/\/www.science.org\/doi\/10.1126\/science.aec0018<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai prane\u0161a aptik\u0119 anks\u010diau \u201epasl\u0117pt\u0105\u201c vandens kritin\u012f ta\u0161k\u0105 itin at\u0161aldyto vandens srityje, kai skystis dar neu\u017e\u0161\u0105la, bet jo strukt\u016bra pradeda elgtis ne\u012fprastai. Tyrimas papildo de\u0161imtme\u010dius trukusias diskusijas, kod\u0117l vanduo, art\u0117damas prie ledo susidarymo, demonstruoja i\u0161skirtines fizines savybes. Vanduo paprastai u\u017e\u0161\u0105la ties 0 laipsni\u0173 Celsijaus, ta\u010diau tam tikromis s\u0105lygomis jis gali i\u0161likti skystas gerokai \u017eemesn\u0117je temperat\u016broje. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10386,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10385","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10385","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10385"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10385\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10386"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10385"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10385"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10385"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10385"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}