CERN mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 s\u0117kmingai perve\u017e\u0117 antiprotonus keliu, i\u0161bandydami mobili\u0105 antimed\u017eiagos gabenimo sistem\u0105. Bandymo metu speciali \u012franga buvo pakrauta \u012f sunkve\u017eim\u012f ir apve\u017eta ma\u017edaug 10 kilometr\u0173 mar\u0161rutu CERN teritorijoje, o dalel\u0117s po kelion\u0117s liko i\u0161laikytos sp\u0105stuose.<\/p>\n
Antimed\u017eiaga laikoma vienu sud\u0117tingiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s fizikos tyrim\u0173 objekt\u0173, nes susid\u016brusi su \u012fprasta med\u017eiaga ji anihiliuoja ir akimirksniu virsta energing\u0173 daleli\u0173 pli\u016bpsniu. D\u0117l to net ir nedidelis antiproton\u0173 kiekis turi b\u016bti saugomas itin auk\u0161to vakuumo s\u0105lygomis, o visa sistema privalo b\u016bti apsaugota nuo vibracij\u0173 ir temperat\u016bros svyravim\u0173.<\/p>\n
\u201eDalel\u0117s sugr\u012f\u017eo, taigi tai buvo s\u0117km\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 CERN fizikas Stefanas Ulmeris.<\/p>\n
Matoma Visatos med\u017eiaga ir antimed\u017eiaga pagal \u0161iuolaikines teorijas tur\u0117t\u0173 b\u016bti beveik identi\u0161kos, tik j\u0173 elektriniai kr\u016bviai ir kai kurios magnetin\u0117s savyb\u0117s yra prie\u0161ingos. Vis d\u0117lto vienas did\u017eiausi\u0173 neatsakyt\u0173 klausim\u0173 i\u0161lieka, kod\u0117l po Did\u017eiojo sprogimo Visatoje akivaizd\u017eiai \u012fsivyravo med\u017eiaga, nors prad\u017eioje, tik\u0117tina, tur\u0117jo susidaryti pana\u0161\u016bs med\u017eiagos ir antimed\u017eiagos kiekiai.<\/p>\n
CERN veikianti antimed\u017eiagos gamykla yra vienintel\u0117 vieta pasaulyje, kur antiprotonai ne tik pagaminami, bet ir sistemingai l\u0117tinami, kaupiami bei tiriami. Ta\u010diau darbas \u0161alia greitintuv\u0173 infrastrukt\u016bros turi tr\u016bkum\u0173: greitintuvo ir l\u0117tintuvo darbo re\u017eimai sukelia elektromagnetinius ir mechaninius trikd\u017eius, kurie riboja matavim\u0173 tikslum\u0105.<\/p>\n
\u201eTai atveria tiek daug galimybi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 CERN techninis koordinatorius Francois Butinas.<\/p>\n
Per pasirengim\u0105 bandymui mokslininkai sugavo 92 antiproton\u0173 debes\u012f ir u\u017edar\u0117 j\u012f \u012f perve\u017eimui pritaikytus kriogeninius Penningo sp\u0105stus. Dalel\u0117s buvo at\u0161aldytos iki 8,2 kelvino, tai yra ma\u017edaug minus 268 laipsni\u0173 Celsijaus, kad j\u0173 jud\u0117jimas sul\u0117t\u0117t\u0173 ir b\u016bt\u0173 lengviau stabiliai i\u0161laikyti sp\u0105stuose.<\/p>\n
Pati sistema, sverianti apie 850 kilogram\u0173, buvo pakelta kranu ir atsargiai pakrauta ant platformos tipo sunkve\u017eimio. Did\u017eiausia rizika buvo kelion\u0117s metu, nes va\u017eiuojant atsiranda papildom\u0173 vibracij\u0173, galin\u010di\u0173 paveikti sp\u0105st\u0173 stabilum\u0105 ir matavimo elektronik\u0105.<\/p>\n
Kelion\u0117s metu Stefanas Ulmeris realiuoju laiku steb\u0117jo signal\u0105, pagal kur\u012f sprend\u017eiama, ar antiprotonai vis dar laikomi sp\u0105stuose. Po va\u017eiavimo jis patvirtino, kad dalel\u0117s i\u0161liko savo vietoje, o u\u017efiksuoti nedideli signalo poky\u010diai buvo susij\u0119 su detektoriaus rezonansinio da\u017enio poslinkiu keliais hercais, o ne su antiproton\u0173 praradimu.<\/p>\n
CERN tikslas yra neapsiriboti simboliniu bandymu teritorijoje, o ateityje antiprotonus ve\u017eti \u012f kitas Europos laboratorijas, kur aplinka ramesn\u0117 ir tikslumo reikalaujantys matavimai gali b\u016bti atlikti geriau. Mokslinink\u0173 vertinimu, tyrimus perk\u0117lus i\u0161 greitintuvo aplinkos \u012f specializuotas tikslaus matavimo laboratorijas, kai kuriais atvejais b\u016bt\u0173 \u012fmanoma pasiekti nuo 100 iki 1 000 kart\u0173 geresn\u012f matavim\u0173 tikslum\u0105.<\/p>\n
Viena pirm\u0173j\u0173 numatom\u0173 kryp\u010di\u0173 yra tiksli\u0173j\u0173 matavim\u0173 laboratorija Diuseldorfe, \u012f kuri\u0105 kelion\u0117 keliu trukt\u0173 apie a\u0161tuonias valandas. Tokiam mar\u0161rutui reik\u0117t\u0173 u\u017etikrinti, kad sp\u0105st\u0173 superlaidus magnetas vis\u0105 laik\u0105 i\u0161likt\u0173 \u017eemesn\u0117je nei 8,2 kelvino temperat\u016broje, o atvykus antiprotonus dar tekt\u0173 saugiai perkelti \u012f kit\u0105 eksperimentin\u0119 sistem\u0105, neleid\u017eiant jiems anihiliuoti.<\/p>\n
\u201eDid\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis bus atvykus perkelti antiprotonus \u012f eksperiment\u0105 taip, kad jie nei\u0161nykt\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 BASE-STEP eksperimento vadovas Christianas Smorra.<\/p>\n
\u0160is bandymas laikomas svarbiu \u017eingsniu link platesn\u0117s antimed\u017eiagos tyrim\u0173 infrastrukt\u016bros, kai dalel\u0117s b\u016bt\u0173 ne tik gaminamos CERN, bet ir reguliariai tiekiamos kitoms mokslin\u0117ms grup\u0117ms. Tai gal\u0117t\u0173 pagreitinti fundamentini\u0173 simetrij\u0173 tyrimus ir suteikti nauj\u0173 duomen\u0173, padedan\u010di\u0173 ai\u0161kintis, kod\u0117l Visatoje dominuoja med\u017eiaga.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/home.cern\/news\/press-release\/experiments\/base-experiment-cern-succeeds-transporting-antimatter<\/p>\n
– https:\/\/home.cern\/science\/accelerators\/antiproton-decelerator<\/p>\n
– https:\/\/home.cern\/science\/physics\/antimatter<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
CERN mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 s\u0117kmingai perve\u017e\u0117 antiprotonus keliu, i\u0161bandydami mobili\u0105 antimed\u017eiagos gabenimo sistem\u0105. Bandymo metu speciali \u012franga buvo pakrauta \u012f sunkve\u017eim\u012f ir apve\u017eta ma\u017edaug 10 kilometr\u0173 mar\u0161rutu CERN teritorijoje, o dalel\u0117s po kelion\u0117s liko i\u0161laikytos sp\u0105stuose. Antimed\u017eiaga laikoma vienu sud\u0117tingiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s fizikos tyrim\u0173 objekt\u0173, nes susid\u016brusi su \u012fprasta med\u017eiaga ji anihiliuoja ir akimirksniu virsta energing\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10388,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10387","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10387","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10387"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10387\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10387"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10387"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10387"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10387"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}