Klausimas \u201ekaip da\u017enai tu\u0161tinat\u0117s?\u201c gali pasirodyti pernelyg asmeni\u0161kas, ta\u010diau atsakymas, pasak mokslinink\u0173, gali nema\u017eai pasakyti apie bendr\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
2024 m. paskelbtame tyrime buvo analizuojama, kaip da\u017enai \u017emon\u0117s tu\u0161tinasi, o \u0161ie duomenys lyginti su demografiniais rodikliais, genetika ir \u012fvairiais sveikatos parametrais. Tyrime dalyvavo 1 425 \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad geriausiai su sveikatos rodikliais siejamas tu\u0161tinimosi da\u017enis \u2013 vien\u0105 arba du kartus per dien\u0105. Tyr\u0117jai \u0161\u012f interval\u0105 \u012fvardijo kaip savoti\u0161k\u0105 \u201eauksin\u0119 zon\u0105\u201c.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama \u201eSistem\u0173 biologijos instituto\u201c (ISB) tyr\u0117j\u0173, nustat\u0117, kad ir per retas, ir per da\u017enas tu\u0161tinimasis gali b\u016bti susij\u0119s su skirtingomis, gilesn\u0117mis organizmo problemomis.<\/p>\n
\u201e\u0160is tyrimas parodo, kaip tu\u0161tinimosi da\u017enis gali paveikti visas organizmo sistemas, o nukrypimai nuo \u012fprasto ritmo gali b\u016bti svarbus rizikos veiksnys, prisidedantis prie l\u0117tini\u0173 lig\u0173 vystymosi\u201c, \u2013 teig\u0117 \u201eSistem\u0173 biologijos instituto\u201c mikrobiologas Seanas Gibbonsas.<\/p>\n
\u201e\u0160ios \u012f\u017evalgos gali pad\u0117ti kurti strategijas, kaip valdyti tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f net ir i\u0161 pa\u017ei\u016bros sveik\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijose, siekiant optimizuoti savijaut\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrime dalyvavo \u017emon\u0117s, kurie buvo laikomi \u201ei\u0161 esm\u0117s sveikais\u201c \u2013 jie netur\u0117jo nustatyt\u0173 inkst\u0173 ar \u017earnyno lig\u0173 istorijos. Dalyviai patys nurod\u0117, kaip da\u017enai tu\u0161tinasi, o tyr\u0117jai suskirst\u0117 juos \u012f keturias grupes: viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas (1\u20132 kartai per savait\u0119), \u017eemas normalus da\u017enis (3\u20136 kartai per savait\u0119), auk\u0161tas normalus da\u017enis (1\u20133 kartai per dien\u0105) ir viduriavimas (4 ar daugiau vandening\u0173 i\u0161mat\u0173 per dien\u0105).<\/p>\n
Be apklausos, mokslininkai analizavo kraujo metabolitus ir biocheminius rodiklius, genetik\u0105 bei \u017earnyno mikrobiotos sud\u0117t\u012f i\u0161mat\u0173 m\u0117giniuose. Taip pat vertino ry\u0161ius su am\u017eiumi ir lytimi.<\/p>\n
Apskritai re\u010diau tu\u0161tin\u0119si dalyviai da\u017eniau buvo moterys, jaunesnio am\u017eiaus ir tur\u0117jo ma\u017eesn\u012f k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Vis d\u0117lto, net \u012fvertinus \u0161iuos veiksnius, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo ar viduriavimo grup\u0117se buvo pasteb\u0117ti ai\u0161k\u016bs s\u0105saj\u0173 su tam tikrais sveikatos sutrikimais po\u017eymiai.<\/p>\n
\u017dmoni\u0173, kurie patyr\u0117 viduriavim\u0105, i\u0161mat\u0173 m\u0117giniuose da\u017eniau aptikta bakterij\u0173, \u012fprastai b\u016bding\u0173 vir\u0161utinei vir\u0161kinamojo trakto daliai. Tuo pat metu j\u0173 kraujo m\u0117giniuose u\u017efiksuoti biomarkeriai, siejami su galimu kepen\u0173 pa\u017eeidimu.<\/p>\n
Tuo tarpu re\u010diau tu\u0161tin\u0119si dalyviai tur\u0117jo didesn\u012f bakterij\u0173, siejam\u0173 su baltym\u0173 fermentacija, kiek\u012f. Mokslininkai pa\u017eymi, kad tai yra vienas i\u0161 \u017einom\u0173 ilgiau u\u017esit\u0119susio viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo pavoj\u0173.<\/p>\n
\u201eJei i\u0161matos per ilgai u\u017esilaiko \u017earnyne, mikroorganizmai sunaudoja visas turimas maistines skaidulas, kurias fermentuoja \u012f naudingas trumposios grandin\u0117s riebal\u0173 r\u016bg\u0161tis\u201c, \u2013 ai\u0161kino \u201eSistem\u0173 biologijos instituto\u201c bioin\u017einierius Johannesas Johnsonas-Martinezas.<\/p>\n
\u201eV\u0117liau ekosistema pereina prie baltym\u0173 fermentacijos, o jos metu susidaro keli toksiniai junginiai, kurie gali patekti \u012f kraujotak\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
\u0160i\u0105 prielaid\u0105 sustiprino ir tai, kad dalies dalyvi\u0173 kraujyje aptikta baltym\u0173 fermentacijos \u0161alutini\u0173 produkt\u0173. Tarp j\u0173 ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 metabolitas indoksilo sulfatas \u2013 med\u017eiaga, siejama su galimu \u017ealingu poveikiu inkstams.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad tokie duomenys gali rodyti galim\u0105 prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f tarp tu\u0161tinimosi da\u017enio ir bendros sveikatos. Kartu pabr\u0117\u017eiama, jog \u012fpro\u010dius keisti \u012fmanoma, o \u017earnyno mikrobiota gali kisti grei\u010diau, nei daugeliui atrodo.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, kitas tyrimas parod\u0117, kad fizi\u0161kai pasyviems suaugusiesiems prad\u0117jus j\u0117gos treniruotes 2\u20133 kartus per savait\u0119, \u017earnyno bakterij\u0173 sud\u0117tis kai kuriems dalyviams pastebimai pakito vos per a\u0161tuonias savaites. Tokie poky\u010diai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti daliai \u017emoni\u0173 pasitraukti i\u0161 viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo ar viduriavimo grupi\u0173 ir priart\u0117ti prie sveikesnio ritmo.<\/p>\n
\u201eAuksin\u0117je zonoje\u201c esantys dalyviai, kaip nurodoma, da\u017eniau valg\u0117 daugiau skaidul\u0173 turint\u012f maist\u0105, g\u0117r\u0117 daugiau vandens ir buvo fizi\u0161kai aktyvesni. J\u0173 i\u0161mat\u0173 m\u0117giniuose taip pat aptikta daugiau bakterij\u0173, siejam\u0173 su skaidul\u0173 fermentacija.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad svarbus gali b\u016bti ne tik skaidul\u0173 kiekis, bet ir konkreti mikroorganizm\u0173 sud\u0117tis \u017earnyne. Tai pad\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l du \u017emon\u0117s, valgantys pana\u0161iai, gali patirti skirtingus sveikatos poky\u010dius.<\/p>\n
\u017dinoma, beveik kiekvienas bent kart\u0105 gyvenime patiria kra\u0161tutinumus \u2013 pavyzd\u017eiui, susirgus \u017earnyno infekcija ar suvalgius netinkamo maisto. Vis d\u0117lto \u0161iame tyrime analizuoti kasdieniai \u012fpro\u010diai, tod\u0117l rezultatai leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad tai, kas \u017emogui atrodo \u201enormalu\u201c, kartais gali b\u016bti ir nepasteb\u0117t\u0173 sveikatos problem\u0173 signalas.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eCell Reports Medicine\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Klausimas \u201ekaip da\u017enai tu\u0161tinat\u0117s?\u201c gali pasirodyti pernelyg asmeni\u0161kas, ta\u010diau atsakymas, pasak mokslinink\u0173, gali nema\u017eai pasakyti apie bendr\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119. 2024 m. paskelbtame tyrime buvo analizuojama, kaip da\u017enai \u017emon\u0117s tu\u0161tinasi, o \u0161ie duomenys lyginti su demografiniais rodikliais, genetika ir \u012fvairiais sveikatos parametrais. Tyrime dalyvavo 1 425 \u017emon\u0117s. Rezultatai parod\u0117, kad geriausiai su sveikatos rodikliais siejamas tu\u0161tinimosi […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1059,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1058","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1058","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1058"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1058\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1059"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1058"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1058"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1058"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1058"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}