\u017dem\u0117 \u0161iuo metu kerta dulki\u0173 ir smulki\u0173 nuolau\u017e\u0173 sraut\u0105, kuris, kaip manoma, atsiskyr\u0117 nuo ma\u017eos asteroidos, reguliariai priart\u0117jan\u010dios prie Saul\u0117s. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra ry\u0161kus, kasmet lengvai matomas meteor\u0173 lietus, o gerokai subtilesnis rei\u0161kinys, aptiktas analizuojant did\u017eiules steb\u0117jim\u0173 duomen\u0173 bazes.<\/p>\n
Nauj\u0105 sraut\u0105 pad\u0117jo atsekti 282 meteorai, atrinkti i\u0161 milijon\u0173 u\u017efiksuot\u0173 rei\u0161kini\u0173. Pagal j\u0173 orbit\u0173 pana\u0161um\u0105 buvo rekonstruota, kad dalel\u0117s grei\u010diausiai turi bendr\u0105 kilm\u0119 ir siejasi su k\u016bnu, kuris prie Saul\u0117s priart\u0117ja ma\u017edaug iki 0,22 astronominio vieneto.<\/p>\n
\u0160io darbo i\u0161skirtinumas tas, kad tyr\u0117jai pirmiausia pasteb\u0117jo ne pa\u010di\u0105 asteroid\u0105, o jos irimo p\u0117dsakus \u017dem\u0117s atmosferoje. Tik tuomet buvo prad\u0117ta ai\u0161kintis, koks \u0161altinis gal\u0117jo palikti tok\u012f nuolau\u017e\u0173 sraut\u0105 ir kokia jo orbita.<\/p>\n
Analizei pasitelkti keli\u0173 dideli\u0173 meteor\u0173 steb\u0117jimo tinkl\u0173 duomenys i\u0161 Kanados, Japonijos, JAV Kalifornijos ir Europos. I\u0161 daugyb\u0117s \u012fra\u0161\u0173 buvo i\u0161skirta grup\u0117 meteor\u0173, kuri\u0173 orbitin\u0117 geometrija sutampa, o tai leid\u017eia kalb\u0117ti ne apie atsitiktinius pavienius rei\u0161kinius, bet apie real\u0173, iki \u0161iol nepatvirtint\u0105 sraut\u0105.<\/p>\n
Tokia metodika svarbi dar ir d\u0117l praktin\u0117s prie\u017easties: ma\u017eus tamsius k\u016bnus, skriejan\u010dius arti Saul\u0117s, labai sunku tiesiogiai aptikti teleskopais d\u0117l ry\u0161kaus \u017evaig\u017ed\u0117s spindesio. \u017dem\u0117s atmosfera \u0161iuo atveju veikia tarsi ekranas, kuriame kosmin\u0117s dulk\u0117s pa\u010dios i\u0161duoda savo buvim\u0105, trumpam su\u017eib\u0117damos meteorais.<\/p>\n
Jei k\u016bnas reguliariai pasiekia tok\u012f ma\u017e\u0105 atstum\u0105 iki Saul\u0117s, jo pavir\u0161ius cikli\u0161kai \u012fkaista iki ekstremali\u0173 temperat\u016br\u0173. Tokie kaitos ir v\u0117simo ciklai sukelia stiprius terminio pl\u0117timosi \u012ftempimus, uolienos tr\u016bkin\u0117jim\u0105 ir laipsni\u0161k\u0105 daleli\u0173 byr\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Tyrime akcentuojama, kad \u0161io srauto meteoroidai savo savyb\u0117mis neprimena tipi\u0161kos kometin\u0117s kilm\u0117s dulki\u0173. Jie apib\u016bdinami kaip vidutini\u0161kai trap\u016bs, bet pastebimai tvirtesni nei klasikinis komet\u0173 dulk\u0117tasis mi\u0161inys, o tai labiau atitinka uolienin\u0119 kilm\u0119.<\/p>\n
\u0160i i\u0161vada primena gerai \u017einom\u0105 atvej\u012f su objektu Phaethon, siejamu su Geminid\u0173 meteor\u0173 srautu: jis n\u0117ra klasikin\u0117 kometa, ta\u010diau gali maitinti meteor\u0173 sraut\u0105. Naujas rezultatas rodo, kad pana\u0161i\u0173 k\u016bn\u0173 gali b\u016bti daugiau, tik j\u0173 paliekami srautai da\u017eniau b\u016bna menkai pastebimi ir d\u0117l to re\u010diau aptinkami.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad kalbama apie smulkias daleles, kurios sudega atmosferoje ir nekelia scenarijaus, susijusio su didelio k\u016bno sm\u016bgiu. Vis d\u0117lto tokios dulk\u0117s yra ypa\u010d vertingos moksli\u0161kai, nes i\u0161 meteor\u0173 trajektorij\u0173 ir med\u017eiagos savybi\u0173 galima atkurti \u0161altinio orbit\u0105 ir jo irimo mechanizm\u0105.<\/p>\n
Tyrimas taip pat svarbus ie\u0161kant objekt\u0173, skriejan\u010di\u0173 arti Saul\u0117s, nes j\u0173 egzistavim\u0105 meteor\u0173 srautai gali i\u0161duoti anks\u010diau, nei pavyksta atlikti tiesioginius teleskopinius steb\u0117jimus. Ateityje tokio tipo paie\u0161koms tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti ir planuojama NASA misija NEO Surveyor, kuri orientuota \u012f prie \u017dem\u0117s priart\u0117jan\u010di\u0173 objekt\u0173 aptikim\u0105 infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 ruo\u017ee.<\/p>\n
Galiausiai \u0161is atvejis dar kart\u0105 parodo, kad grie\u017eta riba tarp asteroidos ir kometos elgsenos ne visada veikia. Kartais pakanka uolieninio k\u016bno, itin artimos orbitos ir daugyb\u0117s kaitos cikl\u0173, kad jis prad\u0117t\u0173 elgtis dinami\u0161kai ir palikt\u0173 meteor\u0173 p\u0117dsak\u0105 \u017dem\u0117s danguje.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/phys.org\/news\/2026-04-sun-asteroid-pieces-earth-flying.html<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dem\u0117 \u0161iuo metu kerta dulki\u0173 ir smulki\u0173 nuolau\u017e\u0173 sraut\u0105, kuris, kaip manoma, atsiskyr\u0117 nuo ma\u017eos asteroidos, reguliariai priart\u0117jan\u010dios prie Saul\u0117s. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra ry\u0161kus, kasmet lengvai matomas meteor\u0173 lietus, o gerokai subtilesnis rei\u0161kinys, aptiktas analizuojant did\u017eiules steb\u0117jim\u0173 duomen\u0173 bazes. Nauj\u0105 sraut\u0105 pad\u0117jo atsekti 282 meteorai, atrinkti i\u0161 milijon\u0173 u\u017efiksuot\u0173 rei\u0161kini\u0173. Pagal j\u0173 orbit\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10593,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10592","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10592\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10593"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10592"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}