{"id":10598,"date":"2026-04-23T09:51:44","date_gmt":"2026-04-23T09:51:44","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/afrika-skyla-pusiau-mokslininkai-nustate-kas-giliai-po-zeme-traukia-zemyna-ir-kuria-nauja-vandenyna\/"},"modified":"2026-04-23T09:51:44","modified_gmt":"2026-04-23T09:51:44","slug":"afrika-skyla-pusiau-mokslininkai-nustate-kas-giliai-po-zeme-traukia-zemyna-ir-kuria-nauja-vandenyna","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/afrika-skyla-pusiau-mokslininkai-nustate-kas-giliai-po-zeme-traukia-zemyna-ir-kuria-nauja-vandenyna\/","title":{"rendered":"Afrika skyla pusiau: mokslininkai nustat\u0117, kas giliai po \u017eeme traukia \u017eemyn\u0105 ir kuria nauj\u0105 vandenyn\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Afrika labai l\u0117tai skyla \u012f dvi dalis, o Ryt\u0173 Afrikos ply\u0161io zonoje per geologin\u012f laik\u0105 gali susiformuoti naujas vandenynas. Nors riftavimas geologams \u017einomas de\u0161imtme\u010dius, iki \u0161iol tr\u016bko atsakymo, kod\u0117l kai kurios deformacijos vyksta ne tik skersai ply\u0161io, bet ir i\u0161ilgai jo.<\/p>\n<p>Naujas tyrimas, paremtas ilgalaikiais didelio tikslumo GPS matavimais ir trima\u010diu skaitmeniniu modeliavimu, pad\u0117jo paai\u0161kinti \u0161\u012f paradoks\u0105. Mokslininkai nustat\u0117, kad dal\u012f Ryt\u0173 Afrikos plutos jud\u0117jimo krypties formuoja ne vien pavir\u0161in\u0117s tektonin\u0117s j\u0117gos, bet ir procesai giliai mantijoje.<\/p>\n<h2>Kas tempia plut\u0105 i\u0161ilgai rifo<\/h2>\n<p>Klasikinis ai\u0161kinimas teigia, kad riftuose \u017eemynin\u0117 pluta daugiausia tempiama \u012f \u0161onus, statmenai ply\u0161io a\u0161iai, tod\u0117l formuojasi sl\u0117niai ir l\u016b\u017eiai. Ta\u010diau Ryt\u0173 Afrikoje GPS duomenys rod\u0117 ir reik\u0161ming\u0105 jud\u0117jim\u0105 lygiagre\u010diai rifo kryp\u010diai, o tai ilg\u0105 laik\u0105 k\u0117l\u0117 diskusijas, kokios j\u0117gos tai sukelia.<\/p>\n<p>Trima\u010diai modeliai parod\u0117, kad u\u017e ne\u012fprastos deformacijos gali b\u016bti atsakinga vadinamoji African Superplume strukt\u016bra. Tai did\u017eiulis kar\u0161tos mantijos med\u017eiagos srautas, kylantis i\u0161 labai didelio gylio ir slenkantis po \u017eemynu \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 kryptimi.<\/p>\n<p>Tokie horizontal\u016bs srautai po litosfera gali tarsi papildomai tempti plutos blokus i\u0161ilgai rifo, sukurdami jud\u0117jimo komponent\u0105, kurio nepaai\u0161kina vien pavir\u0161iniai veiksniai. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u012fprast\u0105 tempim\u0105 skersai rifo vis dar lemia ar\u010diau pavir\u0161iaus veikiantys procesai, ta\u010diau b\u016btent mantijos dinamika leid\u017eia suprasti keis\u010diausius steb\u0117tus poslinkius.<\/p>\n<h2>Sen\u0105 gin\u010d\u0105 u\u017ebaig\u0119 duomenys<\/h2>\n<p>Geolog\u0173 bendruomen\u0117je ilgai konkuravo dvi id\u0117jos: vieni teig\u0117, kad \u017eemyno skilim\u0105 pirmiausia valdo vir\u0161utin\u0117s litosferos procesai, kiti did\u017eiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 skyr\u0117 giliems mantijos mechanizmams. Nauji rezultatai rodo, kad teisinga dalis abiej\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173, ta\u010diau netipiniams poslinkiams paai\u0161kinti b\u016btina \u012ftraukti gilius mantijos srautus.<\/p>\n<p>Ryt\u0173 Afrikos ply\u0161io sistema yra viena i\u0161 nedaugelio viet\u0173 pasaulyje, kur \u017eemyno skilim\u0105 galima steb\u0117ti beveik realiu laiku, naudojant geodezinius matavimus. Ji t\u0119siasi t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 nuo Raudonosios j\u016bros regiono iki Mozambiko ir laikoma nat\u016bralia laboratorija plok\u0161\u010di\u0173 tektonikai tirti.<\/p>\n<h2>Kada gali atsirasti naujas vandenynas<\/h2>\n<p>Ilgalaik\u0117je perspektyvoje pasekm\u0117s gali b\u016bti mil\u017eini\u0161kos: Afrika pama\u017eu persitvarko \u012f atskirus tektoninius blokus, o besiple\u010diantis ply\u0161ys per milijonus met\u0173 gali prisipildyti vandens. \u017dmogaus masteliu \u0161ie poky\u010diai beveik nepastebimi, nes vyksta centimetr\u0173 per metus grei\u010diu, ta\u010diau jie padeda tikslinti \u017dem\u0117s raidos modelius ir prognozuoti, kaip ateityje keisis \u017eemyn\u0173 kont\u016brai.<\/p>\n<p>Tokie tyrimai svarb\u016bs ne tik akademi\u0161kai. Geresnis riftavimo mechanizm\u0173 supratimas leid\u017eia tiksliau vertinti regionin\u0119 seismin\u0119 ir vulkanin\u0119 rizik\u0105, nes Ryt\u0173 Afrikos ply\u0161io zonoje \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai ir magmos jud\u0117jimas yra tiesiogiai susij\u0119 su plutos tempimu ir mantijos procesais.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/agupubs.onlinelibrary.wiley.com\/doi\/10.1029\/2025GL116301<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.usgs.gov\/programs\/earthquake-hazards\/science\/plate-tectonics<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Afrika labai l\u0117tai skyla \u012f dvi dalis, o Ryt\u0173 Afrikos ply\u0161io zonoje per geologin\u012f laik\u0105 gali susiformuoti naujas vandenynas. Nors riftavimas geologams \u017einomas de\u0161imtme\u010dius, iki \u0161iol tr\u016bko atsakymo, kod\u0117l kai kurios deformacijos vyksta ne tik skersai ply\u0161io, bet ir i\u0161ilgai jo. Naujas tyrimas, paremtas ilgalaikiais didelio tikslumo GPS matavimais ir trima\u010diu skaitmeniniu modeliavimu, pad\u0117jo paai\u0161kinti [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10599,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10598","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10598"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10598\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10599"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10598"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}