{"id":10614,"date":"2026-04-23T09:52:40","date_gmt":"2026-04-23T09:52:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/bosnijoje-aptiko-keista-bronzos-amziaus-sventykla-l-formos-siena-glumina-mokslininkus\/"},"modified":"2026-04-23T09:52:40","modified_gmt":"2026-04-23T09:52:40","slug":"bosnijoje-aptiko-keista-bronzos-amziaus-sventykla-l-formos-siena-glumina-mokslininkus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/bosnijoje-aptiko-keista-bronzos-amziaus-sventykla-l-formos-siena-glumina-mokslininkus\/","title":{"rendered":"Bosnijoje aptiko keist\u0105 bronzos am\u017eiaus \u0161ventykl\u0105: L formos siena glumina mokslininkus"},"content":{"rendered":"<p>Bosnijoje ir Hercegovinoje, netoli Travniko, archeologai atideng\u0117 daugiau nei 3 000 met\u0173 senumo ritualin\u012f kompleks\u0105, kuris i\u0161siskiria ne\u012fprasta architekt\u016bra. Ant Begi\u0107a Glavica kalvos aptiktas masyvus kalkakmenio m\u016bras, kurio forma primena L raid\u0119, ta\u010diau jis nepana\u0161us \u012f gynybin\u012f \u012ftvirtinim\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokia konstrukcija prie\u0161tarauja \u012fprastai bronzos am\u017eiaus logikai: siena nejuosia gyvenviet\u0117s, nesaugo i\u0161tekli\u0173 ir neformuoja ai\u0161kios u\u017edaros erdv\u0117s. Atvirk\u0161\u010diai, ji atrodo sukurta ne apsaugai, o simbolinei funkcijai, susijusiai su tuo, kas buvo po ja.<\/p>\n<h2>Ne gynyba, o ritualo p\u0117dsakas<\/h2>\n<p>Archeologai nustat\u0117, kad siena sum\u016bryta i\u0161 kalkakmenio, gabento ma\u017edaug i\u0161 1 kilometro atstumo, o tai rodo didel\u0119 bendruomen\u0117s organizacij\u0105 ir darbo s\u0105naudas. Konstrukcija, sprend\u017eiant i\u0161 tyrim\u0173, statyta etapais ir galiausiai pasiek\u0117 apie 60 metr\u0173 ilg\u012f.<\/p>\n<p>Svarbiausia detal\u0117 ta, kad m\u016bras tarsi u\u017edengia ankstesn\u012f, po juo esant\u012f sluoksn\u012f. Po akmenimis aptikta deg\u0117si\u0173 zona, kurioje rasta med\u017eio angli\u0173, medini\u0173 konstrukcij\u0173 fragment\u0173, keramikos \u0161uki\u0173 ir metalini\u0173 dirbini\u0173, i\u0161likusi\u0173 beveik pirmin\u0117je pad\u0117tyje.<\/p>\n<p>Toks radini\u0173 i\u0161sid\u0117stymas leid\u017eia kelti prielaid\u0105, kad vieta gal\u0117jo b\u016bti s\u0105moningai padegta, o v\u0117liau specialiai u\u017eversta ir \u201eu\u017eantspauduota\u201c m\u016bru. Tai atitinka kai kuriose prie\u0161istorin\u0117se kult\u016brose \u017einom\u0105 praktik\u0105, kai svarbios ritualin\u0117s erdv\u0117s s\u0105moningai u\u017edaromos po reik\u0161ming\u0173 \u012fvyki\u0173.<\/p>\n<h2>Datavimas ir radiniai rodo ilg\u0105 naudojim\u0105<\/h2>\n<p>Radiokarbono tyrimai rodo, kad veikla \u0161ioje vietoje vyko ma\u017edaug nuo XIII iki IX am\u017eiaus prie\u0161 Krist\u0173. Intensyviausias laikotarpis, mokslinink\u0173 vertinimu, gal\u0117jo b\u016bti XI\u2013IX am\u017eiuje prie\u0161 Krist\u0173, o tai rei\u0161kia, kad erdv\u0117 buvo lankoma per kelias kartas.<\/p>\n<p>Papildom\u0105 kontekst\u0105 suteik\u0117 \u0161imtai smulki\u0173 metalini\u0173 radini\u0173: sagos, dir\u017e\u0173 puo\u0161ybos detal\u0117s, papuo\u0161al\u0173 fragmentai. Tokie daiktai da\u017enai siejami su aukomis ar simboliniais palikimais, tod\u0117l stipr\u0117ja versija, kad Begi\u0107a Glavica veik\u0117 kaip \u0161ventviet\u0117 ar susib\u016brim\u0173 vieta.<\/p>\n<p>Dalies artefakt\u0173 kilm\u0117, kaip nurodo tyr\u0117jai, gali liudyti ry\u0161ius su toliau nuo centrin\u0117s Bosnijos esan\u010diais regionais. Jei tai pasitvirtins, kompleksas gal\u0117jo tur\u0117ti ne vien vietin\u0119, bet platesn\u0119 reik\u0161m\u0119, veikdamas kaip traukos ta\u0161kas skirtingoms bendruomen\u0117ms.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l L formos siena tokia m\u012fslinga?<\/h2>\n<p>Balkanuose v\u0117lyvuoju bronzos am\u017eiumi buvo paplit\u0119 piliakalniai ir \u012ftvirtintos gyvenviet\u0117s, ta\u010diau Begi\u0107a Glavica, anot mokslinink\u0173, nepataiko \u012f \u017einomus gynybini\u0173 statini\u0173 modelius. L formos m\u016bras nekuria fortifikacijoms b\u016bdingos logikos ir labiau primena rib\u0105, kuri skiria erdv\u0119 arba \u012fprasmina atmint\u012f.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 aptariam\u0173 hipotezi\u0173 yra ta, kad siena gal\u0117jo pa\u017eym\u0117ti ritualin\u0119 linij\u0105 ar simbolin\u012f per\u0117jim\u0105, pavyzd\u017eiui, atskirti skirtingas \u0161ventviet\u0117s zonas. Kita galimyb\u0117 yra s\u0105moningas ankstesnio \u012fvykio \u012fam\u017einimas, kai u\u017edengimas akmenimis tampa pa\u010diu ritualo veiksmu.<\/p>\n<p>Tolesni tyrimai tur\u0117t\u0173 patikslinti, kaip tiksliai buvo naudojama \u0161i vieta ir ar \u010dia galima \u012f\u017evelgti platesnius regioninius papro\u010dius. Vis d\u0117lto jau dabar ai\u0161ku, kad radinys papildo supratim\u0105 apie bronzos am\u017eiaus religines praktikas Balkanuose ir parodo, jog kai kurie to meto statiniai buvo kuriami ne gynybai, o prasmei.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/austriaca.at\/5193-7inhalt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Bosnijoje ir Hercegovinoje, netoli Travniko, archeologai atideng\u0117 daugiau nei 3 000 met\u0173 senumo ritualin\u012f kompleks\u0105, kuris i\u0161siskiria ne\u012fprasta architekt\u016bra. Ant Begi\u0107a Glavica kalvos aptiktas masyvus kalkakmenio m\u016bras, kurio forma primena L raid\u0119, ta\u010diau jis nepana\u0161us \u012f gynybin\u012f \u012ftvirtinim\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokia konstrukcija prie\u0161tarauja \u012fprastai bronzos am\u017eiaus logikai: siena nejuosia gyvenviet\u0117s, nesaugo i\u0161tekli\u0173 ir neformuoja ai\u0161kios [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10615,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10614","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10614","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10614"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10614\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10615"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10614"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10614"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10614"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10614"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}