{"id":10626,"date":"2026-04-23T09:54:01","date_gmt":"2026-04-23T09:54:01","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/mokslininkai-isnarpliojo-akmens-amziaus-meniu-viena-kruopa-kure-ribas-tarp-bendruomeniu\/"},"modified":"2026-04-23T09:54:01","modified_gmt":"2026-04-23T09:54:01","slug":"mokslininkai-isnarpliojo-akmens-amziaus-meniu-viena-kruopa-kure-ribas-tarp-bendruomeniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/mokslininkai-isnarpliojo-akmens-amziaus-meniu-viena-kruopa-kure-ribas-tarp-bendruomeniu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai i\u0161narpliojo akmens am\u017eiaus meniu: viena kruopa k\u016br\u0117 ribas tarp bendruomeni\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Ilg\u0105 laik\u0105 Europos prie\u0161istor\u0117s mityba buvo ai\u0161kinama pernelyg paprastai: \u017eemdirbiai es\u0105 r\u0117m\u0117si gr\u016bdais ir gyvulininkyste, o med\u017eiotojai daugiausia valg\u0117 \u017euv\u012f bei \u017ev\u0117rien\u0105. Naujesni bioarcheologiniai tyrimai rodo gerokai sud\u0117tingesn\u012f vaizd\u0105, kuriame maistas buvo ne tik i\u0161tekli\u0173 klausimas, bet ir tapatyb\u0117s, prisitaikymo bei socialini\u0173 skirtum\u0173 \u017eenklas.<\/p>\n<p>\u0160iaur\u0117s ir centrin\u0117s Lenkijos Kujav\u0173 regione tyr\u0117jai i\u0161analizavo 84 \u017emoni\u0173 palaikus, datuojamus ma\u017edaug 4100\u20131230 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Taikant stabili\u0173j\u0173 anglies ir azoto izotop\u0173 analiz\u0119 kauluose, taip pat lyginant duomenis su gyv\u016bn\u0173 kaulais ir augal\u0173 liekanomis, buvo atkurta, kaip per beveik 3 000 met\u0173 kito valgymo \u012fpro\u010diai ir \u016bkio strukt\u016bra.<\/p>\n<h2>Kaulai atskleid\u0117 ne vien mityb\u0105<\/h2>\n<p>Izotopiniai rodikliai leid\u017eia \u012fvertinti, koki\u0105 dal\u012f racione sudar\u0117 augaliniai produktai, gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s maistas, taip pat atskirti C3 ir C4 fotosintez\u0117s augalus. Pastarieji ypa\u010d svarb\u016bs, nes soros priklauso C4 augalams ir j\u0173 vartojimas kauluose palieka ai\u0161k\u0173 chemin\u012f p\u0117dsak\u0105, tod\u0117l galima tiksliau sekti, kada ir kiek \u0161is augalas tapo kasdienio maisto dalimi.<\/p>\n<p>Ankstyviausiais laikotarpiais regione matyti mi\u0161rus \u016bkis, paremtas gr\u016bdin\u0117mis kult\u016bromis ir galvij\u0173 produktais. Tai nebuvo nei vien m\u0117sos, nei vien augal\u0173 dieta, o veikiau lanksti sistema, kurioje gyvulininkyst\u0117 ir \u017eemdirbyst\u0117 veik\u0117 kartu, o poky\u010diai vyko nevienodai skirtingose grup\u0117se.<\/p>\n<h2>Soros tapo tapatyb\u0117s \u017eenklu<\/h2>\n<p>Ry\u0161kiausias l\u016b\u017eis siejamas su sor\u0173 i\u0161plitimu v\u0117lyvuoju laikotarpiu, apie 1200 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Soros Eurazijoje vertinamos kaip prakti\u0161ka kult\u016bra: jos greitai subr\u0119sta, yra atsparios trumpesniam vegetacijos sezonui ir gali veikti kaip atsarginis derlius prastesn\u0117mis s\u0105lygomis. Ta\u010diau Kujav\u0173 atvejis parod\u0117, kad \u0161ios naujov\u0117s \u012fsitvirtinimas nebuvo tolygus.<\/p>\n<p>Vienos bendruomen\u0117s soras vartojo akivaizd\u017eiai daugiau, o kitos j\u0173 beveik ne\u012ftrauk\u0117 \u012f racion\u0105. Toks i\u0161siskyrimas menkai pana\u0161us \u012f paprast\u0105 agronomin\u012f sprendim\u0105, nes gyvenant tame pa\u010diame regione prieiga prie pana\u0161i\u0173 i\u0161tekli\u0173 tur\u0117t\u0173 skatinti vienodesnius pasirinkimus.<\/p>\n<h2>Maistas, papro\u010diai ir nelygyb\u0117s u\u017euomazgos<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad mitybos skirtumai sutapo su skirtingomis laidojimo tradicijomis. Kai kur buvo gr\u012f\u017etama prie senesni\u0173 kolektyvini\u0173 kapavie\u010di\u0173 naudojimo, kitur fiksuoti netipi\u0161ki poriniai laidojimai. Tokie sutapimai leid\u017eia manyti, kad maistas veik\u0117 kaip socialinis signalas, pad\u0117j\u0119s pabr\u0117\u017eti grup\u0117s ribas ir priklausym\u0105.<\/p>\n<p>Analiz\u0117 taip pat leid\u017eia svarstyti apie did\u0117jan\u010dius socialinius skirtumus, kuriuos galima \u012f\u017evelgti ne tik pagal \u012fkapes ar kap\u0173 strukt\u016br\u0105, bet ir pagal ilgalaikius mitybos modelius. Jei to paties regiono \u017emon\u0117s sistemingai valg\u0117 skirtingai, tai gali reik\u0161ti nevienod\u0105 prieig\u0105 prie i\u0161tekli\u0173, skirtingas \u016bkio strategijas arba s\u0105moningai palaikomas kult\u016brines normas.<\/p>\n<p>Platesniame kontekste tokie rezultatai dera su vis labiau \u012fsitvirtinan\u010dia tendencija archeologijoje remtis bioarcheologiniais metodais, kai socialin\u0117s istorijos rekonstrukcija grind\u017eiama ne vien radiniais, bet ir biologiniais \u017emoni\u0173 gyvenimo p\u0117dsakais. \u0160iuo atveju kaul\u0173 chemija tapo savoti\u0161ku archyvu, leid\u017eian\u010diu matyti, kaip bendruomen\u0117s reagavo \u012f poky\u010dius, migracijas ir galimus sukr\u0117timus, o maistas veik\u0117 kaip prisitaikymo ir tapatyb\u0117s \u012frankis.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/scitechdaily.com\/what-did-prehistoric-europeans-eat-scientists-uncover-surprising-answers\/<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.nhm.ac.uk\/discover\/stable-isotopes-and-archaeology.html<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.britannica.com\/plant\/broomcorn-millet<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ilg\u0105 laik\u0105 Europos prie\u0161istor\u0117s mityba buvo ai\u0161kinama pernelyg paprastai: \u017eemdirbiai es\u0105 r\u0117m\u0117si gr\u016bdais ir gyvulininkyste, o med\u017eiotojai daugiausia valg\u0117 \u017euv\u012f bei \u017ev\u0117rien\u0105. Naujesni bioarcheologiniai tyrimai rodo gerokai sud\u0117tingesn\u012f vaizd\u0105, kuriame maistas buvo ne tik i\u0161tekli\u0173 klausimas, bet ir tapatyb\u0117s, prisitaikymo bei socialini\u0173 skirtum\u0173 \u017eenklas. \u0160iaur\u0117s ir centrin\u0117s Lenkijos Kujav\u0173 regione tyr\u0117jai i\u0161analizavo 84 \u017emoni\u0173 palaikus, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10627,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10626","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10626"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10626\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10627"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10626"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}