Kosmologijoje yra klausim\u0173, kurie atrodo techniniai, kol viskas nesusiveda \u012f vien\u0105 skai\u010di\u0173. \u0160iuo atveju tai Hubble\u2019o konstanta, rodanti, kaip greitai ple\u010diasi Visata. Naujausi Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys tur\u0117jo pad\u0117ti pad\u0117ti ta\u0161k\u0105, ta\u010diau vietoje to dar labiau sustiprino vadinam\u0105j\u0105 Hubble\u2019o \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
Vietin\u0117s Visatos matavimai, paremti cefeid\u0117mis ir Ia tipo supernovomis, rodo ma\u017edaug 73,2\u201373,5 kilometro per sekund\u0119 vienam megaparsekui reik\u0161m\u0119. Neapibr\u0117\u017etis siekia ma\u017eiau nei 1,3 proc., tod\u0117l skirtum\u0105 nuo kito metodo darosi vis sunkiau nura\u0161yti atsitiktinumui.<\/p>\n
Tuo pat metu standartinis kosmologinis modelis, remiantis ankstyvosios Visatos mikrobin\u0117s fonin\u0117s spinduliuot\u0117s duomenimis, leid\u017eia tik\u0117tis ma\u017edaug 67\u201368 kilometr\u0173 per sekund\u0119 vienam megaparsekui. Skirtumas tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 dyd\u017ei\u0173 statisti\u0161kai yra labai reik\u0161mingas ir art\u0117ja prie lygio, kai gin\u010das tampa nebe apie matavimo smulkmenas, o apie pa\u010dio modelio pilnum\u0105.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 patogiausias paai\u0161kinimas buvo \u012ftarimas, kad problema slypi atstum\u0173 nustatymo grandin\u0117je, vadinamoje kosmine atstum\u0173 \u201ekop\u0117\u010di\u0173\u201c schema. Joje pirmiausia kalibruojamos cefeid\u0117s, o tada j\u0173 pagrindu nustatomi didesni atstumai naudojant Ia tipo supernovas.<\/p>\n
Buvo keliamas klausimas, ar Hubble\u2019o teleskopas, steb\u0117damas cefeides tankiuose \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 laukuose, negal\u0117jo sistemingai i\u0161kraipyti j\u0173 ry\u0161kio. Jei cefeid\u0117s atrodyt\u0173 kiek ry\u0161kesn\u0117s d\u0117l fonini\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161viesos, atstumai b\u016bt\u0173 \u012fvertinti netiksliai, o kartu pakist\u0173 ir Hubble\u2019o konstantos reik\u0161m\u0117.<\/p>\n
Jameso Webbo teleskopas, turintis geresn\u0119 skiriam\u0105j\u0105 geb\u0105 ir dirbantis infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 ruo\u017ee, leid\u017eia patikimiau atskirti cefeides nuo fonin\u0117s \u0161viesos. Tyrimuose, kuriuos vykd\u0117 Adamo Riesso vadovaujama komanda, buvo ie\u0161kota b\u016btent tokio sisteminio \u0161ali\u0161kumo, ta\u010diau reik\u0161mingo efekto, galin\u010dio paai\u0161kinti neatitikim\u0105, neaptikta.<\/p>\n
Hubble\u2019o konstanta n\u0117ra vien akademinis gin\u010das. Nuo jos priklauso Visatos am\u017eiaus \u012fver\u010diai, materijos ir tamsiosios energijos santykio interpretacijos bei tai, kaip suderinami skirting\u0173 laikotarpi\u0173 steb\u0117jimai \u012f vien\u0105 nuosekli\u0105 kosmologin\u0119 istorij\u0105.<\/p>\n
Jeigu matuojant \u0161iandienos Visatos pl\u0117tim\u0105si gaunamas vienas rezultatas, o i\u0161 ankstyvosios Visatos fizikos sekantis kitas, tai rei\u0161kia, kad ka\u017ekur slypi neatitikimas. Tuomet tenka svarstyti dvi kryptis: arba vis dar egzistuoja ne\u012fvertinta sistemin\u0117 paklaida, arba standartiniame modelyje tr\u016bksta tam tikro fizikinio ingrediento.<\/p>\n
Pastaraisiais metais tarp galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173 da\u017eniau minimi scenarijai, kuriuose ankstyvojoje Visatoje gal\u0117jo egzistuoti papildomas energijos komponentas, trumpam pakeit\u0119s pl\u0117timosi eig\u0105. Tokios id\u0117jos da\u017enai siejamos su vadinam\u0105ja ankstyv\u0105ja tamsi\u0105ja energija ar kitomis modifikacijomis, kurios paveikt\u0173 s\u0105lygas iki rekombinacijos epochos.<\/p>\n
Mokslas atsargiai vertina kalbas apie nauj\u0105 fizik\u0105, nes istorijoje netr\u016bko atvej\u0173, kai \u201eanomalia\u201c v\u0117liau pasirodydavo esanti matavimo klaida. D\u0117l to per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f buvo kruop\u0161\u010diai tikrinamos cefeid\u017ei\u0173 kalibracijos, supernov\u0173 duomenys, fonin\u0117s \u0161viesos poveikis ir alternatyv\u016bs atstum\u0173 indikatoriai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto naujausi derinti Jameso Webbo ir Hubble\u2019o steb\u0117jimai vietin\u012f rezultat\u0105 tik sustiprina, o ne susilpnina. Tai rei\u0161kia, kad vien tik \u201eneteisingai suskai\u010diuot\u0173\u201c cefeid\u017ei\u0173 paai\u0161kinimas darosi vis ma\u017eiau tik\u0117tinas, ir kosmologams tenka ie\u0161koti gilesni\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Kol kas tai nerei\u0161kia, kad standartinis kosmologinis modelis \u017elunga, ta\u010diau akivaizdu, kad jis susiduria su rimtu suderinamumo i\u0161bandymu. Hubble\u2019o \u012ftampa tampa vienu svarbiausi\u0173 klausim\u0173, kurie artimiausiais metais gali nulemti, ar kosmologijoje reik\u0117s tik patikslinim\u0173, ar ir platesn\u0117s teorin\u0117s korekcijos.<\/p>\n
\u201eJameso Webbo teleskopas pad\u0117jo patikrinti, ar problema slypi cefeid\u017ei\u0173 matavimuose, ta\u010diau ai\u0161kaus sisteminio i\u0161kraipymo, galin\u010dio panaikinti neatitikim\u0105, nerasta\u201c, \u2013 teigiama NASA paai\u0161kinimuose apie Hubble\u2019o \u012ftampos esm\u0119.<\/p>\n
\u201eKai skirtingi metodai nuosekliai duoda skirtingus Hubble\u2019o konstantos rezultatus, tai rodo, kad arba vis dar nematome sistemin\u0117s klaidos, arba Visatos pl\u0117timosi istorijoje tr\u016bksta svarbios detal\u0117s\u201c, \u2013 tokia mintis kartojama naujausiuose ap\u017evalginiuose kosmologijos darbuose.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/science.nasa.gov\/universe\/cosmic-distance-scale\/hubble-tension\/<\/p>\n
– https:\/\/science.nasa.gov\/mission\/webb\/<\/p>\n
– https:\/\/arxiv.org\/abs\/2404.03002<\/p>\n
– https:\/\/arxiv.org\/abs\/1807.06209<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kosmologijoje yra klausim\u0173, kurie atrodo techniniai, kol viskas nesusiveda \u012f vien\u0105 skai\u010di\u0173. \u0160iuo atveju tai Hubble\u2019o konstanta, rodanti, kaip greitai ple\u010diasi Visata. Naujausi Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys tur\u0117jo pad\u0117ti pad\u0117ti ta\u0161k\u0105, ta\u010diau vietoje to dar labiau sustiprino vadinam\u0105j\u0105 Hubble\u2019o \u012ftamp\u0105. Vietin\u0117s Visatos matavimai, paremti cefeid\u0117mis ir Ia tipo supernovomis, rodo ma\u017edaug 73,2\u201373,5 kilometro per […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10635,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10634","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10634","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10634"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10634\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10635"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10634"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10634"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10634"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10634"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}