Norvegijoje, Leka saloje esan\u010diame monumentaliame Herlaugshaugen pilkapyje mokslininkai nustat\u0117 laivo kap\u0105, datuojam\u0105 apie 700 metus. Tai reik\u0161t\u0173, kad laidojimo laivu tradicija Skandinavijoje buvo paplitusi dar iki \u012fprastai viking\u0173 epochos prad\u017eia laikomo VIII am\u017eiaus pabaigos.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad Herlaugshaugen yra i\u0161skirtinis mastu: pilkapio skersmuo siekia apie 60 metr\u0173. Toks statinys rodo ne tik ritualin\u0119 reik\u0161m\u0119, bet ir didelius bendruomen\u0117s paj\u0117gumus mobilizuoti darb\u0105 bei i\u0161teklius vieno auk\u0161to statuso asmens laidotuv\u0117ms.<\/p>\n
Ankstesniais am\u017eiais Herlaugshaugen buvo siejamas su sagose minimais pasakojimais, ta\u010diau ai\u0161ki\u0173 \u012frodym\u0173 tr\u016bko. \u0160\u012fkart archeologai rinkosi ma\u017eiau invazyv\u0173 keli\u0105: vietoj viso pilkapio ardymo atliko tikslinius kasin\u0117jimus ir taik\u0117 metalo detektori\u0173 tyrimus.<\/p>\n
Lemiamu argumentu tapo 29 gele\u017ein\u0117s knied\u0117s, kurios kadaise jung\u0117 medines laivo konstrukcijos dalis. Nors mediena did\u017ei\u0105ja dalimi buvo suirusi, i\u0161lik\u0119 fragmentai leido atlikti radiokarbonin\u012f datavim\u0105 ir patvirtinti ankstyv\u0105 laidojimo laik\u0105.<\/p>\n
Iki \u0161iol pla\u010diai aptarin\u0117ta prielaida teig\u0117, kad monumental\u016bs laiv\u0173 kapai pirmiausia i\u0161plito Anglijoje, o v\u0117liau, ma\u017edaug apie 800 metus, \u0161i tradicija pasiek\u0117 Skandinavij\u0105. Tok\u012f naratyv\u0105 stiprino garsusis Sutton Hoo laidojimas Ryt\u0173 Anglijoje, da\u017enai laikomas vienu ry\u0161kiausi\u0173 tokio tipo pavyzd\u017ei\u0173 Europoje.<\/p>\n
Herlaugshaugen duomenys leid\u017eia manyti, kad tradicija gal\u0117jo vystytis lygiagre\u010diai skirtinguose \u0160iaur\u0117s j\u016bros regionuose arba net anks\u010diau dabartin\u0117s Norvegijos teritorijoje. Kitaip tariant, laidojimas laivu neb\u0117ra vien viking\u0173 epochos vizitin\u0117 kortel\u0117, o veikiau platesn\u0117s, ankstesn\u0117s elito kult\u016bros ir j\u016brin\u0117s tapatyb\u0117s dalis.<\/p>\n
Did\u017eiulio pilkapio supylimas ir laivo panaudojimas laidotuv\u0117se rodo ai\u0161ki\u0105 socialin\u0119 hierarchij\u0105 ir i\u0161skirtines elito galias. Tokiems darbams reik\u0117jo daug \u017emoni\u0173, organizavimo ir perteklini\u0173 resurs\u0173, tod\u0117l tik\u0117tina, kad regione jau veik\u0117 stiprios vald\u017eios strukt\u016bros.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbi ir technologin\u0117 u\u017euomina: pats laivo kapas suponuoja, kad VII am\u017eiuje \u010dia egzistavo pakankamai dideli laivai ir j\u0173 statybos tradicija. Tai padeda geriau suprasti, kaip v\u0117lesniais \u0161imtme\u010diais Skandinavijos j\u016brin\u0117 ekspansija gal\u0117jo remtis ankstesne patirtimi, o ne atsirasti staiga.<\/p>\n
Laidojimai laivais b\u016bdingi \u012fvairioms j\u016brin\u0117ms kult\u016broms, ta\u010diau Skandinavijoje jie \u012fgavo itin simbolin\u0119 ir reprezentacin\u0119 form\u0105. Laivas veik\u0117 ir kaip karstas, ir kaip ritualinis kelion\u0117s \u012f pomirtin\u012f pasaul\u012f \u017eenklas, o pats laidojimo mastas pabr\u0117\u017edavo mirusiojo status\u0105.<\/p>\n
Herlaugshaugen buvo tyrin\u0117tas ir anks\u010diau, ypa\u010d XVIII am\u017eiuje, ta\u010diau tie darbai, kaip pripa\u017e\u012fsta mokslininkai, dal\u012f strukt\u016bros pa\u017eeid\u0117 ir dal\u012f radini\u0173 sunaikino. \u0160iuolaikiniai metodai leido daug tiksliau atkurti pilkapio prigimt\u012f ir jo viet\u0105 \u0160iaur\u0117s Europos laidojimo tradicij\u0173 raidoje.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.cambridge.org\/core\/journals\/antiquity\/article\/herlaugshaugen-ship-burial-closing-the-gap-between-the-east-anglian-and-scandinavian-ship-burial-traditions\/D0300C5E218A904B296286EB52178310<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Norvegijoje, Leka saloje esan\u010diame monumentaliame Herlaugshaugen pilkapyje mokslininkai nustat\u0117 laivo kap\u0105, datuojam\u0105 apie 700 metus. Tai reik\u0161t\u0173, kad laidojimo laivu tradicija Skandinavijoje buvo paplitusi dar iki \u012fprastai viking\u0173 epochos prad\u017eia laikomo VIII am\u017eiaus pabaigos. Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad Herlaugshaugen yra i\u0161skirtinis mastu: pilkapio skersmuo siekia apie 60 metr\u0173. Toks statinys rodo ne tik ritualin\u0119 reik\u0161m\u0119, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10641,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10640","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10640","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10640"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10640\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10641"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10640"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10640"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10640"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10640"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}