Astronomai prane\u0161a apie planet\u0173 sistem\u0105 LHS 1903, kuri neatitinka \u012fprasto modelio, kaip planetos i\u0161sid\u0117sto aplink \u017evaig\u017edes. Aplink ma\u017e\u0105 raudon\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119 skrieja keturios planetos, o j\u0173 seka atrodo tarsi sumai\u0161yta.<\/p>\n
Pagal klasikin\u012f scenarij\u0173 ar\u010diau \u017evaig\u017ed\u0117s da\u017eniau formuojasi uolin\u0117s planetos, nes ten per kar\u0161ta lengvoms dujoms i\u0161silaikyti. Toliau, \u0161altesn\u0117se protoplanetinio disko srityse, lengviau augti duj\u0173 turtingiems pasauliams.<\/p>\n
LHS 1903 atveju pirmoji planeta atrodo uolin\u0117, dvi kitos pana\u0161ios \u012f dujinius mil\u017einus, o ketvirtoji, esanti i\u0161orin\u0117je orbitoje, v\u0117l primena uolin\u012f pasaul\u012f. B\u016btent \u0161i i\u0161orin\u0117 uolin\u0117 planeta ir sukelia daugiausia klausim\u0173, nes tokia sandara paprastai laikoma ma\u017eai tik\u0117tina.<\/p>\n
Sistem\u0105 apra\u0161\u0117 tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, o rezultatai publikuoti \u017eurnale Science. Steb\u0117jimuose derinti ant\u017eeminiai teleskopai ir Europos kosmoso agent\u016bros palydovas CHEOPS, skirtas itin tiksliems planet\u0173 tranzit\u0173 matavimams.<\/p>\n
Raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s yra vienas da\u017eniausi\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 tip\u0173, o j\u0173 planetas da\u017enai lengviau aptikti d\u0117l palankesnio mas\u0117s ir ry\u0161kio santykio. Vis d\u0117lto net tarp gausyb\u0117s toki\u0173 sistem\u0173 LHS 1903 i\u0161siskiria tuo, kad joje tarsi sujauktas \u012fprastas uolini\u0173 ir dujini\u0173 planet\u0173 pasiskirstymas.<\/p>\n
Jei sistemos i\u0161or\u0117je susiformavo du dujiniai mil\u017einai, tai rei\u0161kia, kad protoplanetiniame diske kur\u012f laik\u0105 tur\u0117jo b\u016bti pakankamai duj\u0173 ir tinkamos s\u0105lygos masyviems apvalkalams kaupti. Tod\u0117l logi\u0161ka b\u016bt\u0173 tik\u0117tis, kad dar toliau nuo \u017evaig\u017ed\u0117s esantis k\u016bnas taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti dujinis arba bent jau tur\u0117ti ry\u0161ki\u0173 dujin\u0117s kilm\u0117s po\u017eymi\u0173.<\/p>\n
Vietoj to steb\u0117jimai rodo pasaul\u012f, kuris labiau pana\u0161us \u012f uolin\u0119 planet\u0105. Tai ver\u010dia i\u0161 naujo vertinti, kaip ilgai diske i\u0161silaik\u0117 dujos, kaip greitai augo didieji planet\u0173 branduoliai ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 jie tur\u0117jo likusiai med\u017eiagai.<\/p>\n
Pirmasis da\u017enas bandymas paai\u0161kinti tokias sistemas yra planet\u0173 migracija, kai planetos per laik\u0105 kei\u010dia orbitas d\u0117l s\u0105veikos su disku ar tarpusavyje. Ta\u010diau autoriai nurodo, kad tradiciniai migracijos scenarijai \u010dia neatrodo pakankamai \u012ftikinami, kad nat\u016braliai sukurt\u0173 b\u016btent toki\u0105 sek\u0105.<\/p>\n
Kitas variantas gal\u0117t\u0173 b\u016bti atmosferos praradimas, kai planeta netenka dujinio apvalkalo d\u0117l susid\u016brim\u0173 ar \u017evaig\u017ed\u0117s spinduliuot\u0117s poveikio. Vis d\u0117lto \u0161iuo atveju mokslininkams tr\u016bksta paprasto mechanizmo, kuris paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l b\u016btent i\u0161orin\u0117je orbitoje planeta tur\u0117jo netekti duj\u0173 taip, kad likt\u0173 uolinis k\u016bnas.<\/p>\n
Vienu i\u0161 perspektyvesni\u0173 ai\u0161kinim\u0173 laikoma v\u0117lyva i\u0161orin\u0117s planetos formacija, kai didieji dujiniai mil\u017einai jau buvo \u201esusiurb\u0119\u201c did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f aplinkos duj\u0173. Tokiu atveju paskutin\u0117 planeta gal\u0117jo susiformuoti tada, kai diske duj\u0173 jau buvo per ma\u017eai, kad ji tapt\u0173 dar vienu dujiniu mil\u017einu, tod\u0117l liko uolin\u0117.<\/p>\n
Tokia sistema tampa realiu testu planet\u0173 formavimosi teorijoms, kurios remiasi disko temperat\u016bros, med\u017eiagos pasiskirstymo ir formavimosi laiko \u201egrafiku\u201c. Jei LHS 1903 sandara pasitvirtins ir bus rasta daugiau pana\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, astronomams gali tekti tikslinti, kiek \u012fvair\u016bs gali b\u016bti planet\u0173 augimo keliai net ir aplink pana\u0161ias \u017evaig\u017edes.<\/p>\n
CHEOPS tipo matavimai, o taip pat ir kiti naujos kartos instrumentai, leid\u017eia tiksliau nustatyti planet\u0173 dyd\u017eius ir tankius, kurie padeda atskirti uolinius pasaulius nuo dujini\u0173. Tikslinant parametrus, tokios \u201enetvarkingos\u201c sistemos tampa ypa\u010d vertingos, nes jos geriausiai atskleid\u017eia, kur m\u016bs\u0173 \u012fprasti modeliai pradeda nebeveikti.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.science.org\/doi\/full\/10.1126\/science.adu9991<\/p>\n
– https:\/\/www.esa.int\/Science_Exploration\/Space_Science\/Cheops<\/p>\n
– https:\/\/scitechdaily.com\/this-alien-solar-system-doesnt-follow-the-rules-and-scientists-are-intrigued\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai prane\u0161a apie planet\u0173 sistem\u0105 LHS 1903, kuri neatitinka \u012fprasto modelio, kaip planetos i\u0161sid\u0117sto aplink \u017evaig\u017edes. Aplink ma\u017e\u0105 raudon\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119 skrieja keturios planetos, o j\u0173 seka atrodo tarsi sumai\u0161yta. Pagal klasikin\u012f scenarij\u0173 ar\u010diau \u017evaig\u017ed\u0117s da\u017eniau formuojasi uolin\u0117s planetos, nes ten per kar\u0161ta lengvoms dujoms i\u0161silaikyti. Toliau, \u0161altesn\u0117se protoplanetinio disko srityse, lengviau augti duj\u0173 turtingiems pasauliams. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10645,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10644","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10644","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10644"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10644\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10645"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10644"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10644"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10644"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10644"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}