Daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus \u0160iaur\u0117s Vokietijoje aptiktas kaukol\u0117s fragmentas buvo laikomas vienu m\u012fslingiausi\u0173 radini\u0173, galin\u010di\u0173 rodyti \u017emoni\u0173 ir neandertalie\u010di\u0173 susimai\u0161ym\u0105. Ne\u012fprasta kaktikaulio forma kai kuriems tyr\u0117jams atrod\u0117 tarsi dviej\u0173 skirting\u0173 \u017emoni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bruo\u017e\u0173 derinys.<\/p>\n
1973 metais Hahn\u00f6fersand apylink\u0117se rastas kaulas buvo siejamas su laikotarpiu, kai Europoje dar gyveno neandertalie\u010diai, o \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s jau plito \u017eemyne. D\u0117l to radinys ilgai fig\u016bravo diskusijose kaip galimas tiesioginis dviej\u0173 populiacij\u0173 kontakt\u0173 \u012frodymas.<\/p>\n
Naujausiame tyrime mokslininkai pritaik\u0117 modernesnius radiokarboninio datavimo metodus ir pa\u017eangesn\u0119 3D analiz\u0119. Rezultatas apvert\u0117 ankstesn\u0119 interpretacij\u0105: kaulo am\u017eius siekia apie 7 500 met\u0173, tod\u0117l jis yra t\u016bkstan\u010diais met\u0173 \u201eper jaunas\u201c, kad b\u016bt\u0173 susij\u0119s su neandertalie\u010diais.<\/p>\n
Neandertalie\u010diai Europoje i\u0161nyko ma\u017edaug prie\u0161 40 000 met\u0173, tod\u0117l tokio am\u017eiaus radinys negali b\u016bti j\u0173 ir Homo sapiens hibrido \u012frodymas. Tai rei\u0161kia, kad ilgai gyvavusi hipotez\u0117 apie ne\u012fprast\u0105 tarpr\u016b\u0161in\u012f palikuon\u012f \u0161iuo atveju nebeturi pagrindo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat i\u0161samiai \u012fvertino kaukol\u0117s form\u0105 ir anatomin\u0119 \u012fvairov\u0119. Jie padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad anks\u010diau \u201emi\u0161riais\u201c laikyti po\u017eymiai telpa \u012f nat\u016bral\u0173 Homo sapiens kintamumo spektr\u0105, o ne rodo dviej\u0173 skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bruo\u017e\u0173 kombinacij\u0105.<\/p>\n
\u0160is atvejis primena, kad paleoantropologijoje vien kaul\u0173 forma gali klaidinti, ypa\u010d kai med\u017eiagos ma\u017eai, o ankstesn\u0117s analiz\u0117s remiasi senesn\u0117mis technologijomis. \u0160iandien vis da\u017eniau lemiam\u0105 vaidmen\u012f vaidina tikslus datavimas, skaitmenin\u0117 morfometrija ir, kur \u012fmanoma, genetiniai duomenys.<\/p>\n
Nors konkreti Vokietijos kaukol\u0117, pana\u0161u, n\u0117ra hibrido pavyzdys, mokslinis sutarimas d\u0117l vieno dalyko i\u0161lieka: \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 ir neandertalie\u010di\u0173 kontaktai vyko. Tai rodo genetiniai tyrimai, atskleid\u017eiantys, kad dalis \u0161iandienini\u0173 \u017emoni\u0173 u\u017e Afrikos rib\u0173 paveld\u0117jo neandertalie\u010di\u0173 DNR.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien i\u0161 kaul\u0173 identifikuoti tokias kilm\u0117s linijas itin sud\u0117tinga, nes skirting\u0173 populiacij\u0173 bruo\u017eai gali persidengti, o kai kurie po\u017eymiai priklauso nuo individualios variacijos. D\u0117l to kiekvienas naujai per\u017ei\u016br\u0117tas \u201esensacingas\u201c radinys vis da\u017eniau tikrinamas i\u0161 naujo, pasitelkiant tikslesnius metodus ir platesn\u012f palyginam\u0105j\u012f kontekst\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41598-026-48468-5<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus \u0160iaur\u0117s Vokietijoje aptiktas kaukol\u0117s fragmentas buvo laikomas vienu m\u012fslingiausi\u0173 radini\u0173, galin\u010di\u0173 rodyti \u017emoni\u0173 ir neandertalie\u010di\u0173 susimai\u0161ym\u0105. Ne\u012fprasta kaktikaulio forma kai kuriems tyr\u0117jams atrod\u0117 tarsi dviej\u0173 skirting\u0173 \u017emoni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bruo\u017e\u0173 derinys. 1973 metais Hahn\u00f6fersand apylink\u0117se rastas kaulas buvo siejamas su laikotarpiu, kai Europoje dar gyveno neandertalie\u010diai, o \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s jau plito \u017eemyne. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10647,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10646","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10646","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10646"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10646\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10647"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10646"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10646"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10646"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10646"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}