{"id":10668,"date":"2026-04-23T10:12:27","date_gmt":"2026-04-23T10:12:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/curiosity-aptiko-marse-drakono-zvynus-primenancias-uolienas-uzuomina-apie-senovini-klimata\/"},"modified":"2026-04-23T10:12:27","modified_gmt":"2026-04-23T10:12:27","slug":"curiosity-aptiko-marse-drakono-zvynus-primenancias-uolienas-uzuomina-apie-senovini-klimata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/curiosity-aptiko-marse-drakono-zvynus-primenancias-uolienas-uzuomina-apie-senovini-klimata\/","title":{"rendered":"Curiosity aptiko Marse drakono \u017evynus primenan\u010dias uolienas: u\u017euomina apie senovin\u012f klimat\u0105?"},"content":{"rendered":"

NASA marsaeigis Curiosity, keliaudamas link Antofagastos kraterio, u\u017efiksavo ne\u012fprast\u0105 uolien\u0173 pavir\u0161iaus ra\u0161t\u0105, primenant\u012f \u017evynus ar kor\u012f. Nuotraukose matyti t\u016bkstan\u010diai daugiakampi\u0173, kurie t\u0119siasi per kelis metrus ir yra gerokai gausesni nei pana\u0161\u016bs ra\u0161tai, anks\u010diau fiksuoti Gale kraterio apylink\u0117se.<\/p>\n

\u0160\u012f radin\u012f NASA Reaktyvinio jud\u0117jimo laboratorijos projekto mokslinink\u0117 Abigail Fraeman apib\u016bdino kaip korio formos daugiakampius. Pasak jos, Curiosity komandos turimi vaizdai rodo, kad tokia tekst\u016bra vietomis dengia labai didel\u012f plot\u0105, tod\u0117l kyla klausimas, kokios s\u0105lygos gal\u0117jo suformuoti tok\u012f i\u0161skirtin\u012f ra\u0161t\u0105.<\/p>\n

\u201eEsame mat\u0119 pana\u0161iai daugiakampiais suskeld\u0117jusi\u0173 uolien\u0173 ir anks\u010diau, ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 j\u0173 gausa atrodo ne\u012fprastai \u012fsp\u016bdinga, o ra\u0161tas t\u0119siasi metrais\u201c, \u2013 sak\u0117 Abigail Fraeman.<\/p>\n

Kaip gimsta daugiakampiai ra\u0161tai<\/h2>\n

\u017dem\u0117je tokie daugiakampiai da\u017eniausiai susidaro, kai gruntas kartotinai ple\u010diasi ir traukiasi. Tai nutinka, kai prisotintas vandens dumblas i\u0161d\u017ei\u016bsta ir suskyla, o v\u0117liau procesas pasikartoja dar ne kart\u0105, brandindamas vis taisyklingesn\u012f ra\u0161t\u0105.<\/p>\n

Mokslininkai ai\u0161kina, kad vienkartinis d\u017ei\u016bvimas da\u017eniau palieka T formos susikirtimus, o kartotini\u0173 dr\u0117gimo ir d\u017ei\u016bvimo cikl\u0173 metu \u012ftr\u016bkimai ima jungtis Y formomis ir ilgainiui suformuoja \u0161e\u0161iakampiams artim\u0105 strukt\u016br\u0105. B\u016btent tokia branda siejama su pasikartojan\u010diomis, sezonin\u0117mis ar ciklin\u0117mis aplinkos s\u0105lygomis.<\/p>\n

Kod\u0117l Marse tai ypa\u010d svarbu<\/h2>\n

Marse skeld\u0117jimai, b\u016bdingi d\u017ei\u016bstan\u010diam dumblui, laikomi retesniais, nes planeta seniai prarado stabil\u0173 skysto vandens buvim\u0105 pavir\u0161iuje. Vis d\u0117lto Curiosity jau anks\u010diau Gale krateryje buvo aptik\u0119s senovini\u0173 purvo \u012ftr\u016bkim\u0173 po\u017eymi\u0173, parodan\u010di\u0173, kad bent kai kur vanduo gal\u0117jo pasirodyti epizodi\u0161kai.<\/p>\n

Antofagastos kraterio atveju papildom\u0105 intrig\u0105 kelia tai, kad dalis daugiakampi\u0173 atrodo i\u0161ry\u0161kinti tarsi keteromis. Tokios keteros gali susidaryti, kai mineralai u\u017epildo senus ply\u0161ius, o v\u0117liau tampa atsparesni erozijai nei aplinkin\u0117 uoliena, tod\u0117l \u012ftr\u016bkim\u0173 vietos ilgainiui ima i\u0161kilti reljefe.<\/p>\n

Paralel\u0117s su Pontours vietove<\/h2>\n

Pana\u0161us, ry\u0161kiai taisykling\u0173 \u0161e\u0161iakampi\u0173 ra\u0161tas buvo apra\u0161ytas Pontours vietov\u0117je, kuri mokslin\u0117je literat\u016broje siejama su daugkartiniais dr\u0117gimo ir d\u017ei\u016bvimo epizodais praeityje. Ten nustatyti po\u017eymiai rod\u0117, kad procesas nebuvo vienkartinis, o veikiau kartotinis ir gal\u0117j\u0119s atspind\u0117ti ciklin\u012f klimat\u0105.<\/p>\n

Ar Antofagastos ir Pontours atvejai i\u0161 ties\u0173 analogi\u0161ki, kol kas neai\u0161ku, nes b\u016btina palyginti mineralogin\u0119 ir chemin\u0119 sud\u0117t\u012f. Pontours vietov\u0117je, pavyzd\u017eiui, buvo aptikta drusk\u0173, siejam\u0173 su garuojan\u010di\u0173 s\u016brym\u0173 nuogulomis, o Antofagastos duomenys dar tik analizuojami.<\/p>\n

\u201eToliau rinkome daug vaizd\u0173 ir chemin\u0117s sud\u0117ties duomen\u0173, kurie pad\u0117s atskirti skirtingas hipotezes, kaip susiformavo korio tekst\u016bros\u201c, \u2013 sak\u0117 Abigail Fraeman.<\/p>\n

Curiosity komanda jau surinko papildom\u0173 Mastcam vaizd\u0173 ir chemini\u0173 matavim\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti nustatyti, ar ra\u0161tus suk\u016br\u0117 d\u017ei\u016bv\u0119s dumblas, su \u0161al\u010dio procesais susij\u0119 \u012ftr\u016bkimai, ar mineral\u0173 prisodrinti ply\u0161iai, v\u0117liau i\u0161ry\u0161k\u0117j\u0119 d\u0117l erozijos. Kuo daugiau toki\u0173 viet\u0173 aptinkama, tuo labiau ry\u0161k\u0117ja vaizdas, kad Marso vandens istorija gal\u0117jo b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117, nei rodo \u0161iandieninis sausas planetos pavir\u0161ius.<\/p>\n

\u0160altiniai:<\/p>\n

– https:\/\/science.nasa.gov\/blog\/curiosity-blog-sols-4859-4866-one-small-crater-and-thousands-of-polygons\/<\/p>\n

– https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41586-023-06220-3<\/p>\n

– https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S0032063324000XXX<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

NASA marsaeigis Curiosity, keliaudamas link Antofagastos kraterio, u\u017efiksavo ne\u012fprast\u0105 uolien\u0173 pavir\u0161iaus ra\u0161t\u0105, primenant\u012f \u017evynus ar kor\u012f. Nuotraukose matyti t\u016bkstan\u010diai daugiakampi\u0173, kurie t\u0119siasi per kelis metrus ir yra gerokai gausesni nei pana\u0161\u016bs ra\u0161tai, anks\u010diau fiksuoti Gale kraterio apylink\u0117se. \u0160\u012f radin\u012f NASA Reaktyvinio jud\u0117jimo laboratorijos projekto mokslinink\u0117 Abigail Fraeman apib\u016bdino kaip korio formos daugiakampius. Pasak jos, Curiosity […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10669,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10668","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10668","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10668"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10668\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10669"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10668"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10668"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10668"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10668"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}