{"id":10774,"date":"2026-04-23T11:00:21","date_gmt":"2026-04-23T11:00:21","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/mokslininkai-rado-rysi-daugiau-vitamino-d-vidutiniame-amziuje-maziau-alzheimerio-zymenu\/"},"modified":"2026-04-23T11:00:21","modified_gmt":"2026-04-23T11:00:21","slug":"mokslininkai-rado-rysi-daugiau-vitamino-d-vidutiniame-amziuje-maziau-alzheimerio-zymenu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/mokslininkai-rado-rysi-daugiau-vitamino-d-vidutiniame-amziuje-maziau-alzheimerio-zymenu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai rado ry\u0161\u012f: daugiau vitamino D vidutiniame am\u017eiuje \u2013 ma\u017eiau Alzheimerio \u017eymen\u0173"},"content":{"rendered":"<p>2026 metais \u017eurnale Neurology Open Access paskelbti duomenys sustiprino diskusij\u0105, ar vitaminas D gali b\u016bti svarbus smegen\u0173 sveikatai. Tyr\u0117jai nagrin\u0117jo, kaip vidutiniame am\u017eiuje nustatytas vitamino D kiekis siejasi su v\u0117liau atsirandan\u010diais Alzheimerio ligai b\u016bdingais pakitimais.<\/p>\n<p>Tyrime \u012fvertinti beveik 800 \u017emoni\u0173 duomenys: jiems vidutiniame am\u017eiuje buvo i\u0161matuotas vitamino D kiekis kraujyje. Ma\u017edaug po 16 met\u0173 dalyviams atlikti smegen\u0173 vaizdiniai tyrimai, leid\u0119 \u012fvertinti su Alzheimerio liga siejam\u0173 baltym\u0173 kaupim\u0105si.<\/p>\n<p>Rezultatai parod\u0117 ai\u0161ki\u0105 s\u0105saj\u0105: didesnis vitamino D kiekis buvo susij\u0119s su ma\u017eesniu tau baltymo sankaup\u0173 kiekiu. \u0160ios sankaupos, da\u017enai vadinamos neurofibriliniais raizginiais, laikomos viena i\u0161 strukt\u016br\u0173, susijusi\u0173 su nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 pa\u017eeida ir pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimu.<\/p>\n<p>Svarbu tai, kad ry\u0161ys buvo ry\u0161kiausias tose smegen\u0173 srityse, kurios da\u017enai pakinta ankstyvosiose ligos stadijose. Tai sustiprina hipotez\u0119, jog rizikos veiksnius verta vertinti dar tada, kai \u017emogus nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n<h2>Kas vyksta sergant Alzheimerio liga?<\/h2>\n<p>Alzheimerio ligos metu smegenyse ilgainiui kaupiasi du pagrindiniai baltymai: beta amiloidas ir tau. \u012eprastomis s\u0105lygomis \u0161ie baltymai n\u0117ra savaime kenksmingi, ta\u010diau problema prasideda tuomet, kai jie ima netinkamai kauptis ir trikdyti nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 veikl\u0105.<\/p>\n<p>Tau sankaupos gali ardyti neuron\u0173 tarpusavio ry\u0161ius ir skatinti j\u0173 \u017e\u016bt\u012f, o tai siejama su atminties silpn\u0117jimu, orientacijos sutrikimais ir kitais pa\u017einimo poky\u010diais. D\u0117l to mokslininkai vis da\u017eniau ie\u0161ko veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 paveikti \u0161i\u0173 baltym\u0173 kaupimosi dinamik\u0105.<\/p>\n<h2>Ar tai \u012frodymas, kad vitaminas D apsaugo?<\/h2>\n<p>Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad gauti rezultatai rodo ry\u0161\u012f, bet ne\u012frodo prie\u017easties ir pasekm\u0117s. Kitaip tariant, vien pagal \u0161\u012f darb\u0105 negalima teigti, kad vitaminas D tiesiogiai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar kad papildai garantuotai suma\u017eina demencijos rizik\u0105.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto i\u0161vada svarbi praktiniu po\u017ei\u016briu: vidutinis am\u017eius gali b\u016bti laikotarpis, kai dar \u012fmanoma paveikti dal\u012f neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Kadangi Alzheimerio ligai b\u016bdingi poky\u010diai gali vystytis daugel\u012f met\u0173 be ai\u0161ki\u0173 simptom\u0173, prevencin\u0117s priemon\u0117s, \u012fskaitant vitamino D stokos koregavim\u0105, gali b\u016bti reik\u0161mingos anks\u010diau, nei atsiranda pirmieji po\u017eymiai.<\/p>\n<h2>K\u0105 \u017einoti apie vitamino D vartojim\u0105?<\/h2>\n<p>Klinikin\u0117je praktikoje vitamino D poreikis priklauso nuo am\u017eiaus, k\u016bno mas\u0117s, gyvenimo b\u016bdo ir saul\u0117s poveikio. Da\u017eniausiai rekomenduojama doz\u0119 derinti su gydytoju, o esant rizikai ar abejon\u0117ms atlikti 25(OH)D tyrim\u0105 kraujyje.<\/p>\n<p>\u012eprastai k\u016bdikiams nuo pirm\u0173j\u0173 gyvenimo dien\u0173 rekomenduojama 10 mikrogram\u0173 per par\u0105, o vaikams ir paaugliams da\u017enai skiriama 15\u201325 mikrogramai, ypa\u010d \u0161altuoju sezonu. Suaugusiesiems iki ma\u017edaug 65 met\u0173 da\u017enai taikomas 20\u201350 mikrogram\u0173 intervalas, o vyresniame am\u017eiuje poreikis gali i\u0161likti pana\u0161us ar did\u0117ti d\u0117l silpnesn\u0117s sintez\u0117s odoje.<\/p>\n<p>Speciali\u0173 rizikos grupi\u0173 \u017emon\u0117ms, pavyzd\u017eiui, turintiems nutukim\u0105, sergantiems kai kuriomis l\u0117tin\u0117mis ligomis ar ma\u017eai b\u016bnantiems saul\u0117je, gali reik\u0117ti individualiai parinktos didesn\u0117s doz\u0117s. Tokiais atvejais savaranki\u0161kas doz\u0117s didinimas nerekomenduojamas, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali b\u016bti \u017ealingas.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.neurology.org\/doi\/10.1212\/WN9.0000000000000057<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2026 metais \u017eurnale Neurology Open Access paskelbti duomenys sustiprino diskusij\u0105, ar vitaminas D gali b\u016bti svarbus smegen\u0173 sveikatai. Tyr\u0117jai nagrin\u0117jo, kaip vidutiniame am\u017eiuje nustatytas vitamino D kiekis siejasi su v\u0117liau atsirandan\u010diais Alzheimerio ligai b\u016bdingais pakitimais. Tyrime \u012fvertinti beveik 800 \u017emoni\u0173 duomenys: jiems vidutiniame am\u017eiuje buvo i\u0161matuotas vitamino D kiekis kraujyje. Ma\u017edaug po 16 met\u0173 dalyviams [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10775,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10774","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10774","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10774"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10774\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10775"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10774"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10774"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10774"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10774"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}