Ma\u017edaug prie\u0161 7 mln. met\u0173 ma\u017eas padaras, rizikuodamas susidurti su laukin\u0117mis kat\u0117mis ir hienomis, kirto dabartin\u0117s Bulgarijos u\u017eliejamas lygumas. Mokslininkai svarsto, kad \u0161i suaugusi patel\u0117 gal\u0117jo tai daryti vaik\u0161\u010diodama dviem kojomis.<\/p>\n
Neseniai apra\u0161ytas \u0161launikaulio fosilinis radinys leid\u017eia manyti, kad i\u0161nykusi be\u017ed\u017eion\u0117, sv\u0117rusi apie 24 kg, tur\u0117jo kelis dvikojam jud\u0117jimui b\u016bdingus anatominius bruo\u017eus. Ji preliminariai priskiriama r\u016b\u0161iai Graecopithecus freybergi<\/i>.<\/p>\n
Tyr\u0117jai, i\u0161analizav\u0119 senovin\u012f \u0161launikaul\u012f, teigia, kad \u0161is kompakti\u0161kas primatas gal\u0117jo b\u016bti vienas ankstyviausi\u0173 \u017emoni\u0173 gimin\u0117s pirmtak\u0173. Vis d\u0117lto tokia i\u0161vada kelia diskusij\u0173 \u2013 dalis specialist\u0173 j\u0105 vertina atsargiai ir pabr\u0117\u017eia \u012frodym\u0173 stok\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160is 7,2 mln. met\u0173 senumo prot\u0117vis, kur\u012f priskiriame gen\u010diai Graecopithecus<\/i>, gal\u0117t\u0173 b\u016bti seniausias \u017einomas \u017emogus\u201c, \u2013 teig\u0117 Toronto universiteto paleoantropologas Davidas Begunas.<\/p>\n
Graecopithecus<\/i> kaip galimos \u017emoni\u0173 gimin\u0117s dalies id\u0117ja mokslo bendruomen\u0117je gin\u010dijama jau ne vienerius metus. Kritikai atmeta ir i\u0161 to kylan\u010di\u0105 prielaid\u0105, kad \u017emonijos i\u0161takos gal\u0117jo b\u016bti Balkanuose, o ne Afrikoje, akcentuodami, jog iki \u0161iol tr\u016bksta pakankamai patikim\u0173 radini\u0173.<\/p>\n
Anks\u010diau Graecopithecus<\/i> buvo \u017einomas tik i\u0161 dviej\u0173 fosilij\u0173: 1944 m. Graikijoje aptikto apatinio \u017eandikaulio ir 2012 m. Bulgarijoje rasto prie\u0161kr\u016bminio danties. Pastarasis buvo i\u0161kastas Azmakos vietov\u0117je \u2013 ten pat 2016 m. rastas ir \u0161launikaulis.<\/p>\n
Naujausiame tyrime \u0161launikaulio savinink\u0117 apib\u016bdinama kaip nedidelio \u0161impanz\u0117s dyd\u017eio suaugusi patel\u0117. Palyginimui, jos \u0161launikaulis dyd\u017eiu buvo pana\u0161us \u012f to meto lygumose gyvenusi\u0173 m\u0117s\u0117d\u017ei\u0173 \u017einduoli\u0173 kaulus \u2013 tarp j\u0173 minimos mil\u017eini\u0161kos \u016bdr\u0117s, ankstyvosios hienos ir \u012f barsukus pana\u0161\u016bs gyv\u016bnai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkams svarbiausia ne kaulo dydis, o jo sandara. Pavyzd\u017eiui, \u0161launikaulis turi palyginti ilg\u0105 \u0161launikaulio kaklel\u012f \u2013 dal\u012f, kuri jungia kaulo k\u016bn\u0105 su galvute, \u012fsistatan\u010dia \u012f klub\u0105. Ilgesnis kaklelis paprastai siejamas su dvikojyste, nes leid\u017eia kojai laisviau jud\u0117ti.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai atspindi evoliucin\u012f kompromis\u0105 tarp tvirtumo ir judrumo: \u017emogui art\u0117jant prie \u0161iuolaikin\u0117s formos, did\u0117jo judesi\u0173 amplitud\u0117, ta\u010diau ma\u017e\u0117jo stabilumas ir geb\u0117jimas efektyviai laipioti.<\/p>\n
Be to, d\u0117mesys atkreiptas \u012f s\u0117dmen\u0173 raumen\u0173 prisitvirtinimo vietas, kurios, anot autori\u0173, gal\u0117jo b\u016bti palankios vertikaliai eisenai. Taip pat i\u0161orin\u0117s kaulo sienel\u0117s storis, kaip teigiama, rodo apkrovas, b\u016bdingas jud\u0117jimui sta\u010dia laikysena.<\/p>\n
Kita vertus, fosilijoje matyti ir keturkojams \u012fprast\u0173 bruo\u017e\u0173. Tyrimo autoriai nurodo, kad \u0161is \u0161launikaulis gali \u017eym\u0117ti \u201epereinam\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f tarp Afrikos did\u017ei\u0173j\u0173 be\u017ed\u017eioni\u0173 ir \u012fprastai dviem kojomis vaik\u0161\u010diojusi\u0173 hominin\u0173\u201c.<\/p>\n
V\u0117lyvajame miocene Azmakos regionas, kaip manoma, buvo menkai mi\u0161kinga savana. Tai dera su hipoteze, jog dvikojyst\u0117 gal\u0117jo rastis tuomet, kai mi\u0161kingos vietov\u0117s ret\u0117jo ir virto atviresn\u0117mis \u017eolyn\u0173 erdv\u0117mis.<\/p>\n
Ta\u010diau net jei \u0161is primatas dal\u012f laiko praleido ant \u017eem\u0117s, jis grei\u010diausiai nejud\u0117jo taip, kaip \u0161iuolaikinis \u017emogus. \u0160launikaulio po\u017eymiai leid\u017eia sp\u0117ti, kad ji gal\u0117jo tur\u0117ti vadinam\u0105j\u0105 pasirenkam\u0105j\u0105 dvikojyst\u0119 \u2013 geb\u0117jim\u0105 vaik\u0161\u010dioti sta\u010dia, kai tai naudinga, bet prireikus jud\u0117ti ir keturiomis gal\u016bn\u0117mis.<\/p>\n
Mokslininkai svarsto, kad sta\u010dia laikysena gal\u0117jo b\u016bti naudinga stebint pl\u0117\u0161r\u016bnus, efektyviau ie\u0161kant maisto ret\u0117jan\u010diose buvein\u0117se arba ne\u0161ant jauniklius tarp med\u017eiuose \u012frengt\u0173 lizdavie\u010di\u0173.<\/p>\n
Atsi\u017evelgiant \u012f to laikotarpio aplinkos ir klimato poky\u010dius, tyr\u0117jai kelia hipotez\u0119, jog Graecopithecus<\/i> atstovai gal\u0117jo migruoti i\u0161 Balkan\u0173 \u012f Afrik\u0105.<\/p>\n
\u201e\u017dinome, kad didelio masto klimato poky\u010diai rytin\u0117je Vidur\u017eemio j\u016bros dalyje ir Vakar\u0173 Azijoje prie\u0161 8\u20136 mln. met\u0173 l\u0117m\u0117 periodi\u0161kai susiformuojan\u010dias pla\u010dias pusdykumes ir dykumas\u201c, \u2013 teig\u0117 Tiubingeno universiteto paleontolog\u0117 Madelaine B\u00f6hme.<\/p>\n
\u201eTai suk\u0117l\u0117 kelias Eurazijos \u017einduoli\u0173 sklaidos \u012f Afrik\u0105 bangas ir pad\u0117jo pagrind\u0105 \u0161i\u0173 dien\u0173 Afrikos savan\u0173 \u017einduoli\u0173 faunai\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Vis d\u0117lto skeptik\u0173 netr\u016bksta. Kaip jau anks\u010diau buvo pa\u017eym\u0117j\u0119 kai kurie ekspertai, geografi\u0161kai sunku paai\u0161kinti, kaip gana izoliuota piet\u0173 Europos populiacija gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161iuolaikini\u0173 Afrikos be\u017ed\u017eioni\u0173 ar ankstyviausi\u0173 Afrikos hominin\u0173 prot\u0117v\u0117.<\/p>\n
Apskritai \u0161is radinys primena, kiek daug neapibr\u0117\u017etumo teb\u0117ra kalbant apie \u017emoni\u0173 kilm\u0119: naujos fosilijos gali ne tik papildyti \u017einias, bet ir v\u0117l \u012f\u017eiebti senas diskusijas.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201ePaleobiodiversity & Paleoenvironments\u201c<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ma\u017edaug prie\u0161 7 mln. met\u0173 ma\u017eas padaras, rizikuodamas susidurti su laukin\u0117mis kat\u0117mis ir hienomis, kirto dabartin\u0117s Bulgarijos u\u017eliejamas lygumas. Mokslininkai svarsto, kad \u0161i suaugusi patel\u0117 gal\u0117jo tai daryti vaik\u0161\u010diodama dviem kojomis. Neseniai apra\u0161ytas \u0161launikaulio fosilinis radinys leid\u017eia manyti, kad i\u0161nykusi be\u017ed\u017eion\u0117, sv\u0117rusi apie 24 kg, tur\u0117jo kelis dvikojam jud\u0117jimui b\u016bdingus anatominius bruo\u017eus. Ji preliminariai priskiriama […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1082,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1081","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1081","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1081"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1081\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1082"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1081"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1081"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1081"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1081"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}