Nauja Jungtini\u0173 Taut\u0173 agent\u016bros Tarptautin\u0117s darbo organizacijos (TDO) ataskaita rodo, kad su psichosocialin\u0117mis rizikomis darbe siejamos sveikatos b\u016bkl\u0117s kasmet lemia daugiau nei 840 000 mir\u010di\u0173. Prie toki\u0173 rizik\u0173 priskiriamas pern ilgas darbo laikas, nesaugumas d\u0117l darbo, paty\u010dios, smurtas ir priekabiavimas.<\/p>\n
TDO pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie veiksniai kenkia ne tik emocinei savijautai, bet ir fizinei sveikatai, ypa\u010d didindami \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei psichikos sutrikim\u0173, \u012fskaitant savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105, tikimyb\u0119. Ataskaitoje akcentuojama, kad darbo organizavimas ir valdymas gali arba saugoti \u017emog\u0173, arba didinti \u017eal\u0105, kai keliami pertekliniai reikalavimai ir tr\u016bksta ai\u0161kumo d\u0117l vaidmen\u0173.<\/p>\n
\u201ePsichosocialin\u0117s rizikos tampa vienu did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 darbuotoj\u0173 saugai ir sveikatai \u0161iuolaikiniame darbo pasaulyje\u201c, \u2013 sak\u0117 TDO Darbuotoj\u0173 saugos ir sveikatos politikos bei sistem\u0173 komandos vadov\u0117 Manal Azzi.<\/p>\n
\u201ePsichosocialin\u0117s darbo aplinkos gerinimas b\u016btinas ne tik darbuotoj\u0173 psichikos ir fizinei sveikatai apsaugoti, bet ir produktyvumui, organizacij\u0173 veiklos rezultatams bei tvariam ekonomikos vystymuisi stiprinti\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Ataskaitoje skai\u010diuojama, kad d\u0117l \u0161i\u0173 rizik\u0173 kasmet prarandama beveik 45 milijonai su negalia pakoreguot\u0173 gyvenimo met\u0173. Vertinant ekonomin\u012f mast\u0105, bendras \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei psichikos sutrikim\u0173 poveikis siejamas su ma\u017edaug 1,37 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto praradimu per metus.<\/p>\n
Europoje, TDO duomenimis, fiksuojama 112 333 su \u0161iomis rizikomis susijusios mirtys, beveik 6 milijonai prarast\u0173 sveiko gyvenimo met\u0173 ir apie 1,43 proc. bendrojo vidaus produkto netektis. Nors daugiausia mir\u010di\u0173 siejama su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, psichikos sutrikimai sudaro didesn\u0119 prarast\u0173 sveiko gyvenimo met\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f na\u0161umui tenkan\u010di\u0105 kain\u0105: depresija ir nerimas kasmet lemia apie 12 milijard\u0173 prarast\u0173 darbo dien\u0173. Da\u017eniausiai minimos problemos yra depresija, nerimo sutrikimai, perdegimas, miego sutrikimai ir nuolatinis nuovargis.<\/p>\n
TDO kaip pagrindinius \u017ealingus veiksnius \u012fvardija ilg\u0105 darbo laik\u0105, paty\u010dias, darbo \u012ftamp\u0105, pastang\u0173 ir atlygio disbalans\u0105, nesaugum\u0105 d\u0117l darbo bei smurt\u0105 ir priekabiavim\u0105. Skai\u010diuojama, kad pasaulyje 35 proc. darbuotoj\u0173 dirba ilgiau nei 48 valandas per savait\u0119.<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad dirbant 55 ar daugiau valand\u0173 per savait\u0119, palyginti su 35\u201340 valand\u0173 savaite, siejamas apie 35 proc. didesnis insulto pavojus ir apie 17 proc. didesn\u0117 rizika mirti nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos. Ataskaita pabr\u0117\u017eia, kad tokios valandos i\u0161lieka paplitusios, nors sveikatos gr\u0117sm\u0117s seniai \u017einomos.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau ry\u0161ki problema \u2013 smurtas ir priekabiavimas. TDO nurodo, kad 23 proc. darbuotoj\u0173 pasaulyje per savo darbin\u012f gyvenim\u0105 patyr\u0117 bent vien\u0105 smurto ar priekabiavimo form\u0105, o da\u017eniausia forma \u012fvardijama psichologin\u0117 prievarta, su kuria susid\u016br\u0117 18 proc. apklaust\u0173j\u0173.<\/p>\n
TDO atkreipia d\u0117mes\u012f, kad darbo aplink\u0105 spar\u010diai kei\u010dia skaitmenizacija, DI, nuotolinis darbas ir nauji u\u017eimtumo modeliai. Tai rei\u0161kia, kad organizacijos turi nuolat per\u017ei\u016br\u0117ti rizikas ir taikyti prevencines priemones, o ne apsiriboti formaliomis taisykl\u0117mis ar vienkartiniais mokymais.<\/p>\n
Kaip svarbiausius \u017eingsnius TDO i\u0161skiria darbo kr\u016bvio valdym\u0105, ai\u0161k\u0173 vaidmen\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0105, pakankam\u0105 darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173, realisti\u0161kus terminus ir darbo laiko kontrol\u0119. Kai prevencija neveikia, rekomenduojama u\u017etikrinti greit\u0105, nestigmatizuojan\u010di\u0105 pagalb\u0105, galimyb\u0119 laikinai pritaikyti darbo s\u0105lygas, \u012ftraukti profesin\u0117s sveikatos specialistus ir taikyti s\u0105\u017einingas gr\u012f\u017eimo \u012f darb\u0105 proced\u016bras.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad psichosocialin\u0117s rizikos n\u0117ra vien asmens atsparumo klausimas. Jos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip suprojektuotas darbas, kokie l\u016bkes\u010diai keliami darbuotojams, kokia organizacin\u0117 kult\u016bra toleruojama ir ar darbuotojai turi reali\u0173 galimybi\u0173 gauti pagalb\u0105 dar prie\u0161 problemoms peraugant \u012f rimtas sveikatos krizes.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\n– https:\/\/www.ilo.org\/publications\/psychosocial-working-environment-global-developments-and-pathways-action
\n– https:\/\/www.who.int\/teams\/mental-health-and-substance-use\/promotion-prevention\/mental-health-in-the-workplace
\n– https:\/\/www.who.int\/news\/item\/17-05-2021-long-working-hours-increasing-deaths-from-heart-disease-and-stroke-who-ilo<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja Jungtini\u0173 Taut\u0173 agent\u016bros Tarptautin\u0117s darbo organizacijos (TDO) ataskaita rodo, kad su psichosocialin\u0117mis rizikomis darbe siejamos sveikatos b\u016bkl\u0117s kasmet lemia daugiau nei 840 000 mir\u010di\u0173. Prie toki\u0173 rizik\u0173 priskiriamas pern ilgas darbo laikas, nesaugumas d\u0117l darbo, paty\u010dios, smurtas ir priekabiavimas. TDO pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie veiksniai kenkia ne tik emocinei savijautai, bet ir fizinei sveikatai, ypa\u010d […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10981,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10980","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10980","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10980"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10980\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10981"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10980"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10980"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10980"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10980"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}