{"id":10988,"date":"2026-04-23T13:35:20","date_gmt":"2026-04-23T13:35:20","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/neurotechnologijos-keis-kasdienybe-neuroelectrics-vadove-ivardijo-kas-laukia-artimiausiais-metais\/"},"modified":"2026-04-23T13:35:20","modified_gmt":"2026-04-23T13:35:20","slug":"neurotechnologijos-keis-kasdienybe-neuroelectrics-vadove-ivardijo-kas-laukia-artimiausiais-metais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/neurotechnologijos-keis-kasdienybe-neuroelectrics-vadove-ivardijo-kas-laukia-artimiausiais-metais\/","title":{"rendered":"Neurotechnologijos keis kasdienyb\u0119: \u201eNeuroelectrics\u201c vadov\u0117 \u012fvardijo, kas laukia artimiausiais metais"},"content":{"rendered":"

Nerv\u0173 sistemos ligos ir sutrikimai tampa vienu did\u017eiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s medicinos i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Mokslininkai skai\u010diuoja, kad 2021 metais su neurologin\u0117mis b\u016bkl\u0117mis gyveno daugiau nei 3 mlrd. \u017emoni\u0173, o tai apima nuo epilepsijos iki Alzheimerio ligos ar Parkinsono ligos.<\/p>\n

Tokia na\u0161ta juntama ne tik pacientams ir j\u0173 artimiesiems. Neurologin\u0117s ligos yra tarp pagrindini\u0173 ilgalaik\u0117s negalios prie\u017eas\u010di\u0173, o ankstyvas kai kuri\u0173 sutrikim\u0173 pasirei\u0161kimas rei\u0161kia ir ilgus metus trunkan\u010dius gydymo, slaugos bei prarasto darbingumo ka\u0161tus.<\/p>\n

\u0160ioje situacijoje spar\u010diai auga neurotechnologij\u0173 sritis, jungianti neuromoksl\u0105, medicinos prietais\u0173 in\u017einerij\u0105 ir duomen\u0173 analiz\u0119. Viena \u017einomiausi\u0173 Europos bendrovi\u0173 \u0161iame lauke yra Ispanijoje 2011 metais \u012fkurta \u201eNeuroelectrics\u201c, kurios viena bendra\u012fk\u016br\u0117j\u0173 ir vadov\u0117 yra Ana Maiques.<\/p>\n

Ne implantai, o i\u0161oriniai sprendimai<\/h2>\n

Skirtingai nei dalis pla\u010diai aptariam\u0173 projekt\u0173, kur kuriami \u012f smegenis implantuojami \u012frenginiai, \u201eNeuroelectrics\u201c akcentuoja neinvazin\u012f keli\u0105. Bendrov\u0117 kuria sprendimus, kurie leid\u017eia steb\u0117ti smegen\u0173 veikl\u0105 ir j\u0105 moduliuoti i\u0161 i\u0161or\u0117s, nenaudojant chirurgini\u0173 intervencij\u0173.<\/p>\n

Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra elektrodais apr\u016bpinta galvos kepur\u0117 su belaid\u017eiu moduliu. Tokie \u012frenginiai gali registruoti smegen\u0173 elektrin\u012f aktyvum\u0105, kaip daroma elektroencefalogramoje, ir tam tikrais atvejais taikyti elektrin\u0119 stimuliacij\u0105.<\/p>\n

Tokio tipo technologijos siejamos su klinikin\u0117mis reikm\u0117mis, pavyzd\u017eiui, epilepsijos, miego sutrikim\u0173 ar kit\u0173 neurologini\u0173 b\u016bkli\u0173 steb\u0117sena. Praktikoje tai gali b\u016bti ypa\u010d aktualu vietose, kur tr\u016bksta specializuotos \u012frangos ar nuolatini\u0173 specialist\u0173 komand\u0173.<\/p>\n

DI tampa b\u016btinybe smegen\u0173 duomenims<\/h2>\n

Ana Maiques pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eiausias \u0161i\u0173 sistem\u0173 \u201evariklis\u201c yra geb\u0117jimas apdoroti mil\u017eini\u0161kus signal\u0173 kiekius, kuri\u0173 \u017emogus vien savo j\u0117gomis nei\u0161\u0161ifruot\u0173. Tam naudojami pa\u017eang\u016bs analiz\u0117s metodai ir DI, leid\u017eiantys ie\u0161koti d\u0117sningum\u0173, prognozuoti b\u016bkli\u0173 poky\u010dius ir gerinti diagnostikos tikslum\u0105.<\/p>\n

\u201eBe toki\u0173 \u012franki\u0173 \u017emon\u0117s tiesiog nepaj\u0117gt\u0173 i\u0161koduoti smegen\u0173 signal\u0173 ir suprasti j\u0173 reik\u0161m\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 Ana Maiques.<\/p>\n

Kartu ji atkreipia d\u0117mes\u012f, kad neurotechnologij\u0173 prover\u017eis kelia ir nauj\u0173 klausim\u0173. Jei DI ateityje leis vis tiksliau modeliuoti smegen\u0173 veikl\u0105, tai reik\u0161 papildom\u0105 atsakomyb\u0119 d\u0117l duomen\u0173 privatumo, paciento sutikimo, saugumo ir ai\u0161ki\u0173 rib\u0173 tarp gydymo bei galimo technologij\u0173 panaudojimo ne medicininiais tikslais.<\/p>\n

Kas i\u0161 ties\u0173 keisis m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117je?<\/h2>\n

\u201eNeurotechnologijos paveiks m\u016bs\u0173 kasdien\u012f gyvenim\u0105 taip, kaip \u0161iandien dar net ne\u012fsivaizduojame\u201c, \u2013 teig\u0117 Ana Maiques.<\/p>\n

Vis d\u0117lto ji pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i\u0173 priemoni\u0173 tikslas n\u0117ra \u017emogaus \u201epatobulinimas\u201c ar bandymai dirbtinai didinti intelekt\u0105 bei stabdyti sen\u0117jim\u0105. Pasak jos, realisti\u0161kiausia ir svarbiausia kryptis yra medicinin\u0117: tikslesn\u0117 diagnostika, personalizuotas gydymas ir geresnis supratimas, kaip veikia smegenys.<\/p>\n

Neurotechnologij\u0173 pl\u0117tra jau dabar per\u017eengia vien ligonini\u0173 ribas ir pasiekia platesnes tyrim\u0173 temas, kurias skatina kult\u016bros ir net gastronomijos pasaulis. Pavyzd\u017eiui, \u201eNeuroelectrics\u201c yra dalyvavusi projektuose, kuriuose vertinta, kaip skirtingi dirgikliai veikia smegen\u0173 aktyvum\u0105, o tai rodo, kad ateityje neuromokslas gali tapti kasdien\u0117s patirties matavimo \u012frankiu, ta\u010diau svarbiausia i\u0161lieka atsakingas taikymas.<\/p>\n

Ekspert\u0173 vertinimu, neurotechnologijos potencialas bus tiesiogiai susij\u0119s su klinikini\u0173 tyrim\u0173 kokybe, reguliavimo ai\u0161kumu ir visuomen\u0117s pasitik\u0117jimu. B\u016btent tod\u0117l artimiausiais metais did\u017eiausias d\u0117mesys bus skiriamas ne tik technologij\u0173 galimyb\u0117ms, bet ir j\u0173 saugumui bei realiai \u012frodytai naudai pacientams.<\/p>\n

\u0160altiniai:
– https:\/\/www.thelancet.com\/journals\/laneur\/article\/PIIS1474-4422(24)00038-3\/fulltext
– https:\/\/www.thelancet.com\/journals\/lancet\/article\/PIIS0140-6736(18)31612-X\/fulltext
– https:\/\/www.euronews.com\/business\/2025\/06\/04\/neurotech-will-reshape-how-we-live-predicts-ceo-ana-maiques<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nerv\u0173 sistemos ligos ir sutrikimai tampa vienu did\u017eiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s medicinos i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Mokslininkai skai\u010diuoja, kad 2021 metais su neurologin\u0117mis b\u016bkl\u0117mis gyveno daugiau nei 3 mlrd. \u017emoni\u0173, o tai apima nuo epilepsijos iki Alzheimerio ligos ar Parkinsono ligos. Tokia na\u0161ta juntama ne tik pacientams ir j\u0173 artimiesiems. Neurologin\u0117s ligos yra tarp pagrindini\u0173 ilgalaik\u0117s negalios prie\u017eas\u010di\u0173, o ankstyvas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10989,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10988","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10988","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10988"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10988\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10989"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10988"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10988"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10988"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10988"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}