U\u017etvankos paprastai statomos tam, kad suvaldyt\u0173 upi\u0173 srautus, suma\u017eint\u0173 potvyni\u0173 rizik\u0105 ir u\u017etikrint\u0173 energijos bei vandens tiekim\u0105. Ta\u010diau dideli hidrotechniniai projektai neretai sukelia ir nenumatyt\u0173 pasekmi\u0173, kurios labiausiai palie\u010dia vietos bendruomenes bei ekosistemas.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 Europoje siejamas su Dunojaus upe, kur XX am\u017eiaus antroje pus\u0117je \u012fgyvendintas did\u017eiulis \u201eGele\u017eini\u0173 vart\u0173\u201c u\u017etvank\u0173 projektas pakeit\u0117 up\u0117s re\u017eim\u0105 taip smarkiai, kad po vandeniu atsid\u016br\u0117 i\u0161tisa sala, o jos gyventojai buvo priversti i\u0161sikelti.<\/p>\n
\u201eGele\u017eini\u0173 vart\u0173\u201c u\u017etvank\u0173 sistema pastatyta Dunojuje ties Rumunijos ir Serbijos siena, tarpeklio ruo\u017ee, kuriame up\u0117 kerta kaln\u0173 masyvus. \u010cia \u012frengtos dvi didel\u0117s hidroelektrin\u0117s ir \u0161liuzai, leid\u017eiantys pagerinti laivyb\u0105 viename sud\u0117tingiausi\u0173 up\u0117s ruo\u017e\u0173.<\/p>\n
Dunojus yra antra pagal ilg\u012f up\u0117 Europoje, tod\u0117l bet kokie jo vagos ir vandens lygio poky\u010diai turi regionin\u012f mast\u0105. U\u017etvankos pad\u0117jo didinti elektros gamyb\u0105 ir stabilizuoti laivybos s\u0105lygas, bet kartu suformavo didel\u012f tvenkin\u012f, pakeitus\u012f pakran\u010di\u0173 kra\u0161tovaizd\u012f.<\/p>\n
Dunojuje buvusi Ada Kaleh sala, kurios pavadinimas turki\u0161kai rei\u0161kia tvirtov\u0117s sal\u0105, ilg\u0105 laik\u0105 gars\u0117jo kaip i\u0161skirtin\u0117 Osman\u0173 imperijos palikimo vieta. Tai buvo nedidel\u0117, bet istori\u0161kai ir kult\u016bri\u0161kai savita bendruomen\u0117 su ry\u0161kiais turki\u0161kais bruo\u017eais, kurios kasdienyb\u0117 buvo glaud\u017eiai susieta su upe.<\/p>\n
\u012egyvendinus \u201eGele\u017eini\u0173 vart\u0173\u201c projekt\u0105 ir prad\u0117jus pildyti tvenkin\u012f, Dunojaus vandens lygis \u0161iame ruo\u017ee pakilo tiek, kad sala buvo palaipsniui u\u017elieta. Galiausiai Ada Kaleh atsid\u016br\u0117 po vandeniu, o ma\u017edaug 1 000 salos gyventoj\u0173 teko persikelti \u012f kitas vietas.<\/p>\n
\u201eNASA palydoviniai steb\u0117jimai pad\u0117jo ai\u0161kiai pamatyti, kaip u\u017etvank\u0173 suformuotas tvenkinys pakeit\u0117 Dunojaus krantus ir kokias teritorijas prarijo pakil\u0119s vanduo\u201c, \u2013 teigiama NASA ap\u017evalgoje.<\/p>\n
Didel\u0117s u\u017etvankos kei\u010dia ne tik vandens lyg\u012f, bet ir srov\u0117s greit\u012f, nuos\u0117d\u0173 perna\u0161\u0105, \u017euv\u0173 migracijos kelius bei pakran\u010di\u0173 ekosistemas. \u201eGele\u017eini\u0173 vart\u0173\u201c atveju buvo su\u0161velnintos anks\u010diau pavojingos srov\u0117s, palengvinta laivyba, ta\u010diau tai rei\u0161k\u0117 ir nat\u016bralios up\u0117s dinamikos perbrai\u017eym\u0105.<\/p>\n
Pasauliniu mastu mokslininkai fiksuoja, kad dideli vandens telkini\u0173 pertvarkymai gali tur\u0117ti net labai netik\u0117t\u0173 fizini\u0173 efekt\u0173. Pavyzd\u017eiui, JAV kosmoso agent\u016bros pateikiamuose vertinimuose min\u0117ta, kad itin didel\u0117s vandens mas\u0117s, sukauptos u\u017etvankose, gali ne\u017eymiai paveikti \u017dem\u0117s mas\u0117s pasiskirstym\u0105, nors kasdien\u0117je \u017emogaus patirtyje tai prakti\u0161kai nepastebima.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\n– https:\/\/science.nasa.gov\/earth\/earth-observatory\/the-danubes-iron-gates-6819\/
\n– https:\/\/www.britannica.com\/place\/Danube-River
\n– https:\/\/www.britannica.com\/topic\/Ada-Kaleh<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
U\u017etvankos paprastai statomos tam, kad suvaldyt\u0173 upi\u0173 srautus, suma\u017eint\u0173 potvyni\u0173 rizik\u0105 ir u\u017etikrint\u0173 energijos bei vandens tiekim\u0105. Ta\u010diau dideli hidrotechniniai projektai neretai sukelia ir nenumatyt\u0173 pasekmi\u0173, kurios labiausiai palie\u010dia vietos bendruomenes bei ekosistemas. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 Europoje siejamas su Dunojaus upe, kur XX am\u017eiaus antroje pus\u0117je \u012fgyvendintas did\u017eiulis \u201eGele\u017eini\u0173 vart\u0173\u201c u\u017etvank\u0173 projektas pakeit\u0117 up\u0117s re\u017eim\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11031,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11030","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11030","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11030"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11030\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11031"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11030"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11030"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11030"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11030"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}