Lenkijoje esan\u010dioje Stajnios (Stajnia) oloje rasti dantys ir genetin\u0117 med\u017eiaga patvirtino, kad \u010dia gyveno neandertalie\u010diai. Mokslininkai nustat\u0117, jog ma\u017eiausiai 7, o gal net 9 individ\u0173 palaikai priklaus\u0117 neandertalie\u010diams, gyvenusiems ma\u017edaug prie\u0161 92 000\u2013119 000 met\u0173.<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 atsakymus dav\u0117 ne tik kaul\u0173 forma, bet ir genetika. Tyrime sujungta dant\u0173 morfologijos analiz\u0117 ir mitochondrin\u0117s DNR sekoskaita, tod\u0117l ankstesn\u0117s abejon\u0117s d\u0117l radini\u0173 kilm\u0117s buvo i\u0161sklaidytos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161tyr\u0117 keturis naujai identifikuotus dantis ir a\u0161tuonis mitochondrinius genomus. Mitochondrin\u0117 DNR paveldima tik per motinos linij\u0105, tod\u0117l ji ypa\u010d naudinga siekiant suprasti giminyst\u0119, kai turima nedaug kaulin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n
Did\u017eiausia intriga paai\u0161k\u0117jo genetiniuose duomenyse: trims individams nustatytas identi\u0161kas mitochondrin\u0117s DNR profilis. Tai leid\u017eia manyti, kad jie buvo artimi giminai\u010diai, tik\u0117tina, susij\u0119 motinos linija, pavyzd\u017eiui, motina ir jos vaikai.<\/p>\n
Neandertalie\u010di\u0173 tyrimuose da\u017enai remiamasi pavieniais radiniais i\u0161 skirting\u0173 laikotarpi\u0173 ir vietovi\u0173, tod\u0117l sunku atkurti realius bendruomeni\u0173 ry\u0161ius. Stajnios olos atvejis i\u0161siskiria tuo, kad keli\u0173 individ\u0173 p\u0117dsakai siejami su tuo pa\u010diu regionu ir pana\u0161iu laiku.<\/p>\n
Palyginus gautus mitochondrinius genomus su kit\u0173 neandertalie\u010di\u0173, denisovie\u010di\u0173 ir Homo sapiens genetiniais duomenimis, nustatyta, kad Stajnios grup\u0117 artimiausia Vakar\u0173 Europos ir \u0160iaur\u0117s Kaukazo neandertalie\u010diams. Tai rodo, kad neandertalie\u010di\u0173 grup\u0117s buvo mobilesn\u0117s, nei kartais manoma, o dabartin\u0117s Lenkijos teritorija gal\u0117jo b\u016bti svarbi migracij\u0173 ir kontakt\u0173 zona.<\/p>\n
Kartu su \u017emoni\u0173 liekanomis analizuoti ir tame pa\u010diame nuogul\u0173 sluoksnyje rasti gyv\u016bn\u0173 kaulai. Jie leid\u017eia sieti neandertalie\u010di\u0173 buvim\u0105 oloje su v\u0117sesnio klimato laikotarpiu, vadinasi, \u0161ios grup\u0117s buvo prisitaikiusios prie at\u0161iauresni\u0173 v\u0117lyvojo pleistoceno s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai vienas i\u0161 ret\u0173 atvej\u0173, kai galima kalb\u0117ti ne tik apie r\u016b\u0161\u012f ar apytikr\u012f am\u017ei\u0173, bet ir apie socialin\u0119 strukt\u016br\u0105. Tokie radiniai padeda tikslinti, kaip neandertalie\u010diai gyveno ma\u017eomis grup\u0117mis, kaip jud\u0117jo \u017eemyne ir kaip mezg\u0117 ry\u0161ius tarp skirting\u0173 region\u0173.<\/p>\n
Publikacijoje teigiama, kad pirm\u0105 kart\u0105 pavyko sud\u0117ti nuoseklesn\u012f ma\u017eos neandertalie\u010di\u0173 grup\u0117s genetin\u012f paveiksl\u0105 Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje ma\u017edaug prie\u0161 100 000 met\u0173. Tai stiprina argument\u0105, kad regionas nebuvo vien periferija, o gal\u0117jo atlikti reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f neandertalie\u010di\u0173 migracij\u0173 ir genetini\u0173 main\u0173 istorijoje.<\/p>\n
\u201e\u0160ie duomenys suteikia unikal\u0173 \u017evilgsn\u012f \u012f neandertalie\u010di\u0173 gyvenim\u0105 ir j\u0173 bendruomen\u0117s ry\u0161ius\u201c, \u2013 teigiama tyrim\u0105 apra\u0161an\u010dioje med\u017eiagoje.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/uwr.edu.pl\/neandertalczycy-z-jaskini-stajnia\/<\/p>\n
– https:\/\/www.cell.com\/current-biology\/fulltext\/S0960-9822(26)00389-1<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lenkijoje esan\u010dioje Stajnios (Stajnia) oloje rasti dantys ir genetin\u0117 med\u017eiaga patvirtino, kad \u010dia gyveno neandertalie\u010diai. Mokslininkai nustat\u0117, jog ma\u017eiausiai 7, o gal net 9 individ\u0173 palaikai priklaus\u0117 neandertalie\u010diams, gyvenusiems ma\u017edaug prie\u0161 92 000\u2013119 000 met\u0173. \u0160\u012f kart\u0105 atsakymus dav\u0117 ne tik kaul\u0173 forma, bet ir genetika. Tyrime sujungta dant\u0173 morfologijos analiz\u0117 ir mitochondrin\u0117s DNR sekoskaita, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11365,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11364","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11364","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11364"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11364\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11365"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11364"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11364"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}