Nuolatiniai lai\u0161kai, skambu\u010diai ir prane\u0161imai daugeliui nebeleid\u017eia \u201ei\u0161jungti\u201c darbo net atostog\u0173 metu. Pasaulio sveikatos organizacija perdegim\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip su darbu susijus\u012f sindrom\u0105, pasirei\u0161kiant\u012f i\u0161sekimu, atsiribojimu ir suma\u017e\u0117jusiu efektyvumo jausmu, o \u0161ie simptomai da\u017enai persikelia ir \u012f laisvalaik\u012f.<\/p>\n
\u0160iame kontekste keliautojai vis da\u017eniau gr\u0119\u017eiasi \u012f \u201edeadzoning\u201c id\u0117j\u0105, kai s\u0105moningai ribojamas skaitmeninis ry\u0161ys ir atostogos atgauna tikr\u0105 poilsio prasm\u0119. Tai neb\u016btinai rei\u0161kia visi\u0161k\u0105 technologij\u0173 atsisakym\u0105, grei\u010diau ai\u0161kias taisykles, kada ir kam leid\u017eiama pasiekti \u017emog\u0173.<\/p>\n
\u201eDeadzoning\u201c paprastai suprantamas kaip ty\u010dinis atsijungimas kelion\u0117je: pasirenkama vieta, kur ry\u0161ys silpnas, arba pa\u010diam nusistatomos ribos, pavyzd\u017eiui, i\u0161jungiami darbo prane\u0161imai. Da\u017enas sprendimas ir automatinis prane\u0161imas el. pa\u0161tu, kad darbuotojas atostogauja, taip pat susitarimas, kas laikoma tikra \u201ekritine situacija\u201c.<\/p>\n
Turizmo tyr\u0117ja dr. Birgit Trauer \u201eEuronews Travel\u201c ai\u0161kino, kad keliones formuoja vadinamosios st\u016bmimo ir traukos prie\u017eastys: \u017emones vilioja kryptys, bet ne ma\u017eiau svarbu tai, nuo ko jie bando pab\u0117gti. Pasak jos, psichologi\u0161kai kelion\u0117 neretai tampa bandymu atsitraukti nuo to, kas nebetarnauja, ir ie\u0161koti geresn\u0117s savijautos.<\/p>\n
\u201eDa\u017enai galvojame, kad kelion\u0117 yra trauka \u012f viet\u0105, bet ji taip pat yra st\u016bmimas nuo ka\u017eko, pavyzd\u017eiui, darbo ar kit\u0173 stresori\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 dr. Birgit Trauer.<\/p>\n
Jos teigimu, svarbi ir kita ry\u0161io r\u016b\u0161is, ne skaitmenin\u0117: ry\u0161ys su kitais \u017emon\u0117mis ir pa\u010diu savimi. S\u0105moningas atsijungimas kelion\u0117je gali pad\u0117ti atkurti geb\u0117jim\u0105 b\u016bti \u010dia ir dabar, \u0161velninti \u012ftamp\u0105 ir pagerinti tarpusavio bendravim\u0105.<\/p>\n
Nors terminas i\u0161populiar\u0117jo socialiniuose tinkluose ir da\u017eniau siejamas su t\u016bkstantme\u010dio karta bei Z karta, pati id\u0117ja n\u0117ra nauja. Dar prie\u0161 i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 er\u0105 kelion\u0117s savaime rei\u0161k\u0117 ilgesn\u012f laik\u0105 be nuolatinio kontakto, o tai daugeliui suteikdavo laisv\u0117s ir atokv\u0117pio.<\/p>\n
\u0160iandien, kai darbo ir asmeninis gyvenimas da\u017enai persidengia, \u201edeadzoning\u201c akcentuoja s\u0105moning\u0105 pasirinkim\u0105. Dr. Birgit Trauer pabr\u0117\u017e\u0117, kad jaun\u0173 keliautoj\u0173 atsakas \u012f nuolatin\u012f buvim\u0105 internete da\u017eniau yra ne technologij\u0173 atmetimas, o siekis subalansuoti j\u0173 naudojim\u0105 ir geriau kontroliuoti \u012fsitraukim\u0105.<\/p>\n
Vienas da\u017eniausiai minim\u0173 privalum\u0173 yra ma\u017eesn\u0117 kognityvin\u0117 na\u0161ta, kai smegenims nereikia nuolat apdoroti prane\u0161im\u0173 ir informacijos srauto. D\u0117l to gali ma\u017e\u0117ti \u012ftampa ir nerimas, ger\u0117ti nuotaika, miegas ir d\u0117mesingumas, o pa\u010dios atostogos tampa labiau atkurian\u010dios.<\/p>\n
Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad po ry\u0161kaus atsitraukimo nuo kasdienyb\u0117s daliai \u017emoni\u0173 gali kilti vadinamasis \u201eatvirk\u0161tinis kult\u016brinis \u0161okas\u201c. Gr\u012f\u017eus namo \u017emogus jau\u010diasi pasikeit\u0119s, ta\u010diau aplinka ir rutina lieka ta pati, tod\u0117l gali atsirasti noras v\u0117l kuo grei\u010diau pab\u0117gti, o ne integruoti naujus \u012fpro\u010dius \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n
Tod\u0117l \u201edeadzoning\u201c da\u017eniausiai vertinamas kaip priemon\u0117, o ne vienkartinis sprendimas. Praktikoje tai gali reik\u0161ti susitarimus su darbdaviu d\u0117l pasiekiamumo, ai\u0161kias ribas komandoje ir paprastus kasdienius \u012fpro\u010dius, pavyzd\u017eiui, darbo program\u0117li\u0173 prane\u0161im\u0173 i\u0161jungim\u0105 ne darbo metu.<\/p>\n
Europos statistikos tarnybos \u201eEurostat\u201c duomenys rodo, kad kelion\u0117s Europoje i\u0161lieka itin intensyvios, o apgyvendinimo \u012fstaigose per metus sugeneruojama milijardai nakvyni\u0173. Tai rei\u0161kia, kad vis daugiau \u017emoni\u0173 ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip keliauti da\u017eniau, bet kartu i\u0161 ties\u0173 pails\u0117ti, o ne tik pakeisti darbo viet\u0105 i\u0161 biuro \u012f oro uost\u0105 ar vie\u0161but\u012f.<\/p>\n
\u201eDeadzoning\u201c taip pat neb\u016btinai reikalauja tolim\u0173 ir brangi\u0173 kelioni\u0173. Pasak dr. Birgit Trauer, s\u0105moningas atsijungimas gali prasid\u0117ti ar\u010diau nam\u0173, renkantis vietas su l\u0117tesniu tempu, daugiau gamtos ir ma\u017eiau dirgikli\u0173, o svarbiausia yra ne atstumas, bet taisykl\u0117s, kurias \u017emogus susikuria pats.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.euronews.com\/travel\/2026\/04\/23\/can-the-deadzoning-trend-be-a-way-to-improve-our-wellbeing-while-travelling<\/p>\n
– https:\/\/www.who.int\/publications\/i\/item\/9789240003927<\/p>\n
– https:\/\/ec.europa.eu\/eurostat\/web\/products-eurostat-news\/w\/ddn-20260304-1<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nuolatiniai lai\u0161kai, skambu\u010diai ir prane\u0161imai daugeliui nebeleid\u017eia \u201ei\u0161jungti\u201c darbo net atostog\u0173 metu. Pasaulio sveikatos organizacija perdegim\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip su darbu susijus\u012f sindrom\u0105, pasirei\u0161kiant\u012f i\u0161sekimu, atsiribojimu ir suma\u017e\u0117jusiu efektyvumo jausmu, o \u0161ie simptomai da\u017enai persikelia ir \u012f laisvalaik\u012f. \u0160iame kontekste keliautojai vis da\u017eniau gr\u0119\u017eiasi \u012f \u201edeadzoning\u201c id\u0117j\u0105, kai s\u0105moningai ribojamas skaitmeninis ry\u0161ys ir atostogos atgauna tikr\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11427,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11426","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11426","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11426"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11426\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11427"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11426"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11426"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11426"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11426"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}