{"id":11514,"date":"2026-04-23T22:57:52","date_gmt":"2026-04-23T22:57:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/naujas-klimato-kaitos-smugis-mokslininkai-atskleide-kiek-karscio-dienos-kelia-sirdies-ligu-rizika\/"},"modified":"2026-04-23T22:57:52","modified_gmt":"2026-04-23T22:57:52","slug":"naujas-klimato-kaitos-smugis-mokslininkai-atskleide-kiek-karscio-dienos-kelia-sirdies-ligu-rizika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/naujas-klimato-kaitos-smugis-mokslininkai-atskleide-kiek-karscio-dienos-kelia-sirdies-ligu-rizika\/","title":{"rendered":"Naujas klimato kaitos sm\u016bgis: mokslininkai atskleid\u0117, kiek kar\u0161\u010dio dienos kelia \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Ekstremal\u016bs orai vis da\u017eniau siejami ne tik su gamtos stichijomis ar ekonominiais nuostoliais, bet ir su tiesiogine gr\u0117sme sveikatai. Nauja mokslinink\u0173 analiz\u0117 rodo, kad klimato kaitos stiprinami kar\u0161\u010diai ir \u0161al\u010diai gali didinti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 paplitim\u0105 bei individuali\u0105 rizik\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eAmerican Journal of Preventive Medicine\u201c, \u012fvertino, kaip dienos su ekstremaliomis temperat\u016bromis ir intensyviais krituliais susijusios su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Autoriai pabr\u0117\u017e\u0117, kad kalbama apie bendr\u0105 sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 populiacijoje, o ne vien apie naujai diagnozuotus atvejus ar pavienius \u012fvykius, tokius kaip infarktas ar insultas.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 skai\u010diai<\/h2>\n<p>Analiz\u0117je nustatyta, kad kiekviena papildoma diena, kai temperat\u016bra vir\u0161ija 38 laipsnius \u0161ilumos, siejosi su 1 128 papildomais \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 atvejais 100 000 gyventoj\u0173. Esant stipriam \u0161al\u010diui, kai temperat\u016bra krenta \u017eemiau 10 laipsni\u0173 \u0161al\u010dio, fiksuota 391 papildomas atvejis 100 000 gyventoj\u0173.<\/p>\n<p>Prie\u017eastinio ry\u0161io vertinimas parod\u0117 ir individualios rizikos poky\u010dius. Kiekviena kar\u0161\u010dio diena buvo siejama su 3,044 proc. didesne asmenine \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, \u0161al\u010dio diena su 0,110 proc., o intensyv\u016bs krituliai su 1,620 proc. didesne rizika.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l poveikis skiriasi<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pa\u017eym\u0117jo, kad ekstremali\u0173 temperat\u016br\u0173 poveikis skyr\u0117si pagal regionus: kar\u0161\u010diai labiau veik\u0117 vakarin\u0117s Kinijos gyventojus, o \u0161al\u010diai ry\u0161kesni buvo rytin\u0117je \u0161alies dalyje. Tai siejama su skirtingu klimatu, infrastrukt\u016bra, prisitaikymo priemon\u0117mis ir gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diais.<\/p>\n<p>Kar\u0161\u010dio poveikiui labiau pa\u017eeid\u017eiami buvo prie\u0161pensinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, r\u016bkantieji ir gyvenantys teritorijose, kur didesn\u0117 ozono koncentracija. Kartu pasteb\u0117ta, kad didesnis k\u016bno mas\u0117s indeksas kai kuriais atvejais gal\u0117jo silpninti kar\u0161\u010dio efekt\u0105, nors \u0161al\u010dio metu \u0161i tendencija nepasitvirtino.<\/p>\n<p>Kalbant apie \u0161al\u010dius, did\u017eiausia rizika siekta su didesniu k\u016bno mas\u0117s indeksu, nes papildomas k\u016bno svoris didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos apkrov\u0105. Intensyv\u016bs krituliai labiausiai siejosi su didesne rizika vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kaimo gyventojams ir tiems, kurie n\u0117ra santykiuose.<\/p>\n<h2>Klimato kaita ir visuomen\u0117s sveikata<\/h2>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad ekstremal\u016bs rei\u0161kiniai visame pasaulyje stipr\u0117ja d\u0117l klimato kaitos, o tai tampa vis reik\u0161mingesniu visuomen\u0117s sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiu. Senstan\u010diose visuomen\u0117se tai ypa\u010d aktualu, nes \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos i\u0161lieka viena da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n<p>\u201eKlimato kaita yra ne tik aplinkos problema, bet ir vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 populiacijos sveikatai, tod\u0117l reikia skubi\u0173 tarpdisciplinini\u0173 veiksm\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n<p>Ekspertai ragina didinti pasirengim\u0105 kar\u0161\u010dio bangoms ir \u0161al\u010diams: nuo savivaldybi\u0173 kar\u0161\u010dio veiksm\u0173 plan\u0173 iki sveikatos sistem\u0173 geb\u0117jimo grei\u010diau identifikuoti rizikos grupes. Taip pat akcentuojama oro tar\u0161os, \u012fskaitant ozono, ma\u017einimo svarba, nes ji gali sustiprinti kar\u0161\u010dio poveik\u012f \u0161ird\u017eiai.<\/p>\n<p>Gyventojams primenama, kad kar\u0161tomis dienomis ypa\u010d svarbu vengti fizinio kr\u016bvio per did\u017eiausi\u0105 kaitr\u0105, gerti pakankamai skys\u010di\u0173, sekti savijaut\u0105 ir laiku kreiptis pagalbos, jei atsiranda kr\u016btin\u0117s skausmas, dusulys ar staigus silpnumas. \u0160altuoju metu patariama saugotis staigi\u0173 temperat\u016bros poky\u010di\u0173, tinkamai rengtis ir ypa\u010d atid\u017eiai vertinti b\u016bkl\u0119 tiems, kurie jau turi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.ajpmonline.org\/<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.ipcc.ch\/report\/ar6\/syr\/<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.who.int\/news-room\/fact-sheets\/detail\/climate-change-and-health<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ekstremal\u016bs orai vis da\u017eniau siejami ne tik su gamtos stichijomis ar ekonominiais nuostoliais, bet ir su tiesiogine gr\u0117sme sveikatai. Nauja mokslinink\u0173 analiz\u0117 rodo, kad klimato kaitos stiprinami kar\u0161\u010diai ir \u0161al\u010diai gali didinti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 paplitim\u0105 bei individuali\u0105 rizik\u0105. Tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eAmerican Journal of Preventive Medicine\u201c, \u012fvertino, kaip dienos su ekstremaliomis temperat\u016bromis ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11515,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11514","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11514","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11514"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11514\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11515"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11514"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}