Vokietijos in\u017einieriai baland\u017eio prad\u017eioje atliko bandymus su eksperimentiniais sparnais, kurie skryd\u017eio metu gali keisti savo form\u0105. Tikslas \u2013 realiuoju laiku prisitaikyti prie turbulencijos ir kintan\u010di\u0173 oro s\u0105lyg\u0173, taip didinant skryd\u017eio saugum\u0105.<\/p>\n
Sistem\u0105, pavadint\u0105 HyTEM, suk\u016br\u0117 Vokietijos aeronautikos ir kosmoso tyrim\u0173 centras DLR. Bandym\u0173 metu ji buvo integruota \u012f eksperimentin\u012f bepilot\u012f orlaiv\u012f PROTEUS, kuriame buvo vertinamas sprendimo stabilumas ir valdymo tikslumas.<\/p>\n
DLR teigimu, HyTEM sparnai geba aptikti lokalius oro srauto sutrikimus, juos interpretuoti ir atitinkamai koreguoti savo geometrij\u0105. Svarbiausia, kad aptikimas, sprendim\u0173 pri\u0117mimas ir fizin\u0117 reakcija yra sujungti \u012f vien\u0105 grandin\u0119 ir vyksta realiuoju laiku.<\/p>\n
Sparnai pagaminti i\u0161 speciali\u0173 pluo\u0161tu armuot\u0173 kompozit\u0173, o j\u0173 galin\u0117 briauna yra elastinga, tod\u0117l gali skland\u017eiai deformuotis skryd\u017eio metu. Tokia konstrukcija leid\u017eia ma\u017einti staigius apkrov\u0173 \u0161uolius, kurie ypa\u010d aktual\u016bs turbulencijos zonose.<\/p>\n
DLR nurodo, kad prisitaikanti aerodinamika potencialiai gali ne tik padidinti saugum\u0105, bet ir prisid\u0117ti prie ma\u017eesni\u0173 degal\u0173 s\u0105naud\u0173. Aviacijoje net nedideli efektyvumo pagerinimai yra reik\u0161mingi, nes oro linij\u0173 i\u0161laidos ir emisijos tiesiogiai priklauso nuo degal\u0173 sunaudojimo.<\/p>\n
U\u017e HyTEM veikim\u0105 atsako skryd\u017eio valdymo sistema, kuri\u0105 papildo DI metodai. Tokia architekt\u016bra leid\u017eia atlikti sud\u0117tingus sparno judesius ir nuolat derinti valdym\u0105 prie reali\u0173 s\u0105lyg\u0173, kai orlaivio elgsena pradeda skirtis nuo prognozuojamos.<\/p>\n
Kuriant sistem\u0105 buvo modeliuojami avariniai scenarijai, kad sprendimas i\u0161mokt\u0173 i\u0161laikyti stabilum\u0105 net ir dalinai pa\u017eeidus sparno strukt\u016br\u0105. Taip pat sukurta metodika, leid\u017eianti i\u0161 nedidelio jutikli\u0173 skai\u010diaus greitai atkurti sl\u0117gio pasiskirstym\u0105 sparno pavir\u0161iuje ir gauti beveik momentin\u012f aerodinamin\u0117s b\u016bkl\u0117s vaizd\u0105.<\/p>\n
Vietoje tradicini\u0173 sklend\u017ei\u0173 HyTEM naudoja kelis ma\u017eus aktuatorius, kurie leid\u017eia tiksliai keisti sparno profil\u012f de\u0161imtyje ta\u0161k\u0173. Tai daroma taip, kad tarp sekcij\u0173 neatsirast\u0173 ply\u0161i\u0173, tod\u0117l visas sparnas veikia kaip vientisas prisitaikantis pavir\u0161ius.<\/p>\n
Bandym\u0173 rezultatai, pasak DLR, patvirtino, kad HyTEM yra tinkamas skryd\u017eiui ir gali pereiti \u012f kit\u0105 tyrim\u0173 etap\u0105. Kitas \u017eingsnis \u2013 sprendim\u0105 pritaikyti didesniems orlaiviams, \u012fskaitant pilotuojamus, kur reikalavimai patikimumui, sertifikavimui ir gedim\u0173 tolerancijai yra gerokai grie\u017etesni.<\/p>\n
Form\u0105 kei\u010diantys sparnai laikomi viena perspektyviausi\u0173 kryp\u010di\u0173 ie\u0161kant efektyvesni\u0173 ir tylesni\u0173 aerodinamini\u0173 sprendim\u0173, ypa\u010d augant spaudimui aviacijai ma\u017einti emisijas. Vis d\u0117lto iki komercinio pritaikymo tokioms technologijoms paprastai prireikia ilgo bandym\u0173, patikros ir sertifikavimo proceso.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.dlr.de\/en\/latest\/news\/2025\/adaptive-wing-hytem-successfully-tested-in-flight<\/p>\n
– https:\/\/www.dlr.de\/en\/research-and-transfer\/projects-and-missions\/hytem<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vokietijos in\u017einieriai baland\u017eio prad\u017eioje atliko bandymus su eksperimentiniais sparnais, kurie skryd\u017eio metu gali keisti savo form\u0105. Tikslas \u2013 realiuoju laiku prisitaikyti prie turbulencijos ir kintan\u010di\u0173 oro s\u0105lyg\u0173, taip didinant skryd\u017eio saugum\u0105. Sistem\u0105, pavadint\u0105 HyTEM, suk\u016br\u0117 Vokietijos aeronautikos ir kosmoso tyrim\u0173 centras DLR. Bandym\u0173 metu ji buvo integruota \u012f eksperimentin\u012f bepilot\u012f orlaiv\u012f PROTEUS, kuriame buvo vertinamas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11537,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11536","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11536","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11536"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11536\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11537"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11536"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}