Naujas didel\u0117s apimties tyrimas rodo, kad sveikatai svarbu ne vien tai, ar \u017emogus priauga svorio, bet ir kada tai \u012fvyksta. Did\u017eiausia ilgalaik\u0117 rizika siejama su nutukimu, kuris i\u0161sivysto ankstyvoje pilnametyst\u0117je.<\/p>\n
\u0160vedijos Lundo universiteto komanda i\u0161analizavo daugiau nei 600 000 \u017emoni\u0173 duomenis ir steb\u0117jo k\u016bno svorio poky\u010dius laikui b\u0117gant. \u012e imt\u012f pateko tik tie asmenys, kuri\u0173 svoris buvo fiksuotas ma\u017eiausiai tris kartus laikotarpiu nuo 17 iki 60 met\u0173.<\/p>\n
Tyrime nutukimo prad\u017eia laikyta pirmoji fiksuota k\u016bno mas\u0117s indekso reik\u0161m\u0117, pasiekusi 30 ar daugiau. Lyginant su \u017emon\u0117mis, kurie iki 60 met\u0173 nutukimo nepatyr\u0117, tie, kuriems nutukimas i\u0161sivyst\u0117 17\u201329 met\u0173 laikotarpiu, tur\u0117jo apie 70 proc. didesn\u0119 vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 mirtingumo rizik\u0105 per steb\u0117jimo laikotarp\u012f.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra \u012frodymas, jog b\u016btent ankstyvas svorio augimas tiesiogiai suk\u0117l\u0117 mirtis, nes steb\u0117jimo tyrimai ne visada leid\u017eia nustatyti prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f. Vis d\u0117lto nutukimas seniai siejamas su didesne \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, kai kuri\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173 ir 2 tipo diabeto rizika.<\/p>\n
\u201eNuosekliausia i\u0161vada tokia, kad svorio augimas jaunesniame am\u017eiuje siejamas su didesne ankstyvos mirties rizika v\u0117liau gyvenime, palyginti su \u017emon\u0117mis, kurie priauga ma\u017eiau svorio\u201c, \u2013 sak\u0117 Lundo universiteto epidemiolog\u0117 Tanja Stocks.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kelia hipotez\u0119, kad reik\u0161m\u0119 gali tur\u0117ti pats nutukimo laikotarpio ilgis: kuo daugiau met\u0173 organizmas gyvena su perteklinio riebalinio audinio sukeliamu biologiniu stresu, tuo didesn\u0117 kumuliacin\u0117 \u017eala. Darbe akcentuojami procesai, siejami su ilgalaikiu u\u017edegimu, atsparumu insulinui ir padid\u0117jusiu kraujo kre\u0161umu.<\/p>\n
Analiz\u0117je did\u017eiausia mir\u010di\u0173 dalis, susijusi su ankstyvu svorio augimu, teko \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms, \u012fskaitant infarkt\u0105 ir insult\u0105. Taip pat fiksuotos s\u0105sajos su mirtimis nuo 2 tipo diabeto ir kai kuri\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173, nors daliai prie\u017eas\u010di\u0173 statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io nustatyti nepavyko.<\/p>\n
\u201eDidesnis vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 mirtingumas, siejamas su ankstyvu svorio augimu ir nutukimo prad\u017eia, rodo, kad esminis veiksnys gali b\u016bti nutukimo trukm\u0117, o ne svorio augimas v\u0117lyvoje pilnametyst\u0117je\u201c, \u2013 teigiama publikacijoje.<\/p>\n
Tyrime aptarti ir ly\u010di\u0173 skirtumai. Moterims padid\u0117jusi ankstyvos mirties nuo v\u0117\u017eio rizika, siejama su nutukimu, buvo pana\u0161i nepriklausomai nuo to, kada tiksliai \u012fvyko svorio augimas, tod\u0117l autoriai svarsto, ar \u010dia didesn\u012f vaidmen\u012f gali tur\u0117ti hormoniniai poky\u010diai, susij\u0119 su menopauze.<\/p>\n
\u201eGali b\u016bti, kad hormoniniai poky\u010diai veikia svor\u012f, o svoris tik atspindi tai, kas vyksta organizme\u201c, \u2013 sak\u0117 Lundo universiteto epidemiolog\u0117 Huyen Le.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat nurodo ribotumus: analiz\u0117je nebuvo detaliai \u012fvertinti mitybos ir fizinio aktyvumo \u012fpro\u010diai, kurie gali reik\u0161mingai veikti sveikatos baigtis. Be to, nors k\u016bno mas\u0117s indeksas pla\u010diai naudojamas, pastaraisiais metais vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad vien jo nepakanka, nes svarbi ir riebal\u0173 pasiskirstymo, ir raumen\u0173 mas\u0117s informacija.<\/p>\n
Praktin\u0119 tyrimo i\u0161vad\u0105 autoriai formuluoja ai\u0161kiai: visuomen\u0117s sveikatos po\u017ei\u016briu nutukimo prevencija tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti kuo anks\u010diau, dar prie\u0161 susiformuojant ilgalaikei antsvorio ir nutukimo trajektorijai. Tai ypa\u010d aktualu jaun\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 am\u017eiuje, kai gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai, studijos, darbo prad\u017eia ir s\u0117slumas da\u017enai tampa l\u016b\u017eio ta\u0161ku.<\/p>\n
Nor\u0117dami suprantamai iliustruoti rizikos skirtum\u0105, mokslininkai pateik\u0117 pavyzd\u012f: jei per steb\u0117jimo laikotarp\u012f mirt\u0173 10 i\u0161 1 000 \u017emoni\u0173, kurie ankstyvame am\u017eiuje nutukimo nepatyr\u0117, ankstyvo nutukimo grup\u0117je mirt\u0173 apie 17 i\u0161 1 000. Vis d\u0117lto autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tikslius skai\u010dius gali veikti \u012f analiz\u0119 \u012ftraukti veiksniai ir duomen\u0173 tikslumas, tod\u0117l svarbiausia yra pati tendencija.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.lunduniversity.lu.se\/article\/early-weight-gain-can-have-lifelong-consequences<\/p>\n
– https:\/\/doi.org\/10.1016\/j.eclinm.2026.103870<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas didel\u0117s apimties tyrimas rodo, kad sveikatai svarbu ne vien tai, ar \u017emogus priauga svorio, bet ir kada tai \u012fvyksta. Did\u017eiausia ilgalaik\u0117 rizika siejama su nutukimu, kuris i\u0161sivysto ankstyvoje pilnametyst\u0117je. \u0160vedijos Lundo universiteto komanda i\u0161analizavo daugiau nei 600 000 \u017emoni\u0173 duomenis ir steb\u0117jo k\u016bno svorio poky\u010dius laikui b\u0117gant. \u012e imt\u012f pateko tik tie asmenys, kuri\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":11608,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11607","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11607\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11607"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}