Ilgiau pabuvus mikrogravitacijoje, sugr\u012f\u017eimas \u012f \u017dem\u0119 neapsiriboja vien silpnumu ar galvos svaigimu. Naujas beveik 20 met\u0173 ruo\u0161tas tyrimas rodo, kad astronaut\u0173 smegenys kur\u012f laik\u0105 netiksliai \u201eprognozuoja\u201c svor\u012f ir j\u0117g\u0105, reikaling\u0105 daiktams suimti.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atlik\u0119 Belgijos Leveno kataliki\u0161kojo universiteto ir Ispanijos Bask\u0173 mokslo fondo mokslininkai palygino, kaip astronautai suima ir juda su daiktais kosmose bei \u017dem\u0117je. Darbe dalyvavo 11 astronaut\u0173, kurie Tarptautin\u0117je kosmin\u0117je stotyje praleido ma\u017eiausiai 5 m\u0117nesius.<\/p>\n
Mokslininkai nustat\u0117, kad net po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 nesvarumo \u201egravitacijos \u012fspaudas\u201c i\u0161lieka matomas judesi\u0173 valdyme. Kitaip tariant, \u017emogaus nerv\u0173 sistema ilgai remiasi \u017dem\u0117je i\u0161moktu raumen\u0173 atminties modeliu, net kai reali aplinka kardinaliai pasikei\u010dia.<\/p>\n
\u017dem\u0117je daiktus suimame taip, kad jie nenukrist\u0173, tod\u0117l automati\u0161kai \u012fvertiname trint\u012f ir svor\u012f. Mikrogravitacijoje daiktai patys nenukrenta, tad su\u0117mimo tikslas labiau susij\u0119s su daikto perst\u016bmimu erdv\u0117je, o ne su jo laikymu prie\u0161 gravitacij\u0105.<\/p>\n
Astronautai atliko dvi u\u017eduotis su specialiai sukonstruotu objektu: pirmoje j\u012f laik\u0117 tarp nyk\u0161\u010dio ir smiliaus bei ritmingai kilnojo rank\u0105 auk\u0161tyn ir \u017eemyn, kartais sekdami metronomo takt\u0105. Antroje objektas buvo pritvirtintas vertikaliai, o dalyviai slydino su\u0117mim\u0105 auk\u0161tyn ir \u017eemyn, leid\u017eiant \u012fvertinti minimali\u0105 j\u0117g\u0105, reikaling\u0105 neslysti.<\/p>\n
Mikrogravitacijoje rankos judesiai buvo l\u0117tesni, jei ritm\u0105 nereglamentavo metronomas, ir labiau simetri\u0161ki, nes k\u0117limui ir leidimui nereik\u0117jo skirtingo pastang\u0173 pasiskirstymo. Ta\u010diau i\u0161ry\u0161k\u0117jo svarbiausia detal\u0117: astronautai kosmose da\u017enai suimdavo daikt\u0105 gerokai stipriau, nei to reikia, tarsi vis dar \u201etik\u0117damiesi\u201c kovos su gravitacija.<\/p>\n
Gr\u012f\u017eimas \u012f \u017dem\u0119 parod\u0117, kad adaptacija vis d\u0117lto \u012fvyksta, tik ji n\u0117ra akimirksnio. Per vien\u0105 dien\u0105 judesiai pirmojoje u\u017eduotyje greitai sugr\u012f\u017eo prie \u012fprasto \u017dem\u0117s asimetri\u0161kumo, kai keliant reikia daugiau j\u0117gos nei leid\u017eiant.<\/p>\n
\u201e\u012edomu, kad kai kurie astronautai \u017eod\u017eiu min\u0117jo, jog objektas atrod\u0117 sunkesnis, nei jie tik\u0117josi\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n
Pasak mokslinink\u0173, tai rodo prognozuojan\u010di\u0105 judesi\u0173 valdymo prigimt\u012f: smegenys nuolat sp\u0117ja, kokios j\u0117gos reik\u0117s, ir tik v\u0117liau koreguoja pagal real\u0173 poj\u016bt\u012f. Ilgas buvimas mikrogravitacijoje gali laikinai sutrikdyti per daugel\u012f met\u0173 \u017dem\u0117je susiformavus\u012f su\u0117mimo ir apkrovos j\u0117g\u0173 \u201esusiejim\u0105\u201c, tod\u0117l gr\u012f\u017eus trumpai pasitaiko klaiding\u0173 mas\u0117s \u012fvertinim\u0173.<\/p>\n
Tyrimas svarbus ne tik d\u0117l kasdienio astronaut\u0173 prisitaikymo po nusileidimo. Ilgalaiki\u0173 misij\u0173 \u012f M\u0117nul\u012f ar Mars\u0105 kontekste tokie nerv\u0173 sistemos persitvarkymai gali tur\u0117ti \u012ftakos darb\u0173 saugai, \u012frangos valdymui ir reabilitacijos planavimui, ypa\u010d kai \u012fgulos kei\u010dia skirtingas gravitacijos aplinkas.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.jneurosci.org\/content\/46\/??\/?? (The Journal of Neuroscience, straipsnis pagal DOI 10.1523\/JNEUROSCI.2036-25.2026)<\/p>\n
– https:\/\/doi.org\/10.1523\/JNEUROSCI.2036-25.2026<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ilgiau pabuvus mikrogravitacijoje, sugr\u012f\u017eimas \u012f \u017dem\u0119 neapsiriboja vien silpnumu ar galvos svaigimu. Naujas beveik 20 met\u0173 ruo\u0161tas tyrimas rodo, kad astronaut\u0173 smegenys kur\u012f laik\u0105 netiksliai \u201eprognozuoja\u201c svor\u012f ir j\u0117g\u0105, reikaling\u0105 daiktams suimti. Tyrim\u0105 atlik\u0119 Belgijos Leveno kataliki\u0161kojo universiteto ir Ispanijos Bask\u0173 mokslo fondo mokslininkai palygino, kaip astronautai suima ir juda su daiktais kosmose bei \u017dem\u0117je. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11618,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11617","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11617","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11617"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11617\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11618"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11617"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11617"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11617"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11617"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}