{"id":11666,"date":"2026-04-24T05:21:41","date_gmt":"2026-04-24T05:21:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/mokslininkai-rado-buda-kaip-augalai-perjungia-rubisko-ir-atlaiko-salti-nauda-ryziams-ir-bulvems\/"},"modified":"2026-04-24T05:21:41","modified_gmt":"2026-04-24T05:21:41","slug":"mokslininkai-rado-buda-kaip-augalai-perjungia-rubisko-ir-atlaiko-salti-nauda-ryziams-ir-bulvems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/mokslininkai-rado-buda-kaip-augalai-perjungia-rubisko-ir-atlaiko-salti-nauda-ryziams-ir-bulvems\/","title":{"rendered":"Mokslininkai rado b\u016bd\u0105, kaip augalai \u201eperjungia\u201c rubisko ir atlaiko \u0161alt\u012f: nauda ry\u017eiams ir bulv\u0117ms"},"content":{"rendered":"<p>Nepastov\u016bs orai ir staig\u016bs temperat\u016bros svyravimai vis da\u017eniau smogia \u017eem\u0117s \u016bkiui, o augalams tenka prisitaikyti per valandas ar net minutes. Naujas tyrimas rodo, kad kai kurie augalai turi vidin\u012f mechanizm\u0105, leid\u017eiant\u012f i\u0161laikyti fotosintez\u0119 veiksming\u0105 tiek atv\u0117sus, tiek at\u0161ilus, pakei\u010diant vieno svarbiausi\u0173 baltym\u0173 veikim\u0105.<\/p>\n<p>Proceedings of the National Academy of Sciences publikuotame darbe apra\u0161oma, kad augalai gali nepastebimai \u201eperkonfig\u016bruoti\u201c ferment\u0105 rubisko, kuris fotosintez\u0117je suri\u0161a anglies dioksid\u0105 ir padeda gaminti cukrus augimui. Nors rubisko da\u017enai laikomas l\u0117tu ir neefektyviu fermentu, tyr\u0117jai rodo, jog jo veikimas gali b\u016bti reguliuojamas smulkiais strukt\u016briniais poky\u010diais.<\/p>\n<p>Mechanizmas aptiktas modeliniame augale Arabidopsis thaliana, pla\u010diai naudojamame augal\u0173 biologijoje. Tokie modeliniai organizmai leid\u017eia tiksliai sekti baltym\u0173 sud\u0117t\u012f ir poky\u010dius l\u0105stel\u0117se, o v\u0117liau \u0161ias \u017einias taikyti \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016broms.<\/p>\n<h2>Kaip rubisko prisitaiko prie temperat\u016bros<\/h2>\n<p>Rubisko sudarytas i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 ir ma\u017e\u0173j\u0173 subvienet\u0173, o b\u016btent ma\u017eieji subvienetai, kaip rodo tyrimas, veikia kaip reguliavimo \u201esluoksnis\u201c. Kei\u010diantis temperat\u016brai, augalas gali parinkti kitokius ma\u017e\u0173j\u0173 subvienet\u0173 variantus ir taip pakeisti viso fermento \u201eelgsen\u0105\u201c.<\/p>\n<p>V\u0117sesn\u0117mis s\u0105lygomis, ma\u017edaug apie 10 laipsni\u0173 Celsijaus, rubisko \u012fgauna toki\u0105 form\u0105, kuri leid\u017eia reakcijoms vykti spar\u010diau. Tai padeda kompensuoti nat\u016bral\u0173 chemini\u0173 reakcij\u0173 l\u0117t\u0117jim\u0105 \u0161altyje ir palaikyti cukr\u0173 gamyb\u0105, nuo kurios priklauso augimas.<\/p>\n<p>At\u0161ilus rubisko gali pereiti \u012f stabilesn\u0119, labiau \u201esutvirtint\u0105\u201c konfig\u016bracij\u0105. Tokia forma, pasak tyr\u0117j\u0173, gali patikimiau i\u0161laikyti anglies dioksido suri\u0161im\u0105 ir ma\u017einti energijos nuostolius, kurie da\u017en\u0117ja esant \u0161iluminiam stresui.<\/p>\n<h2>Smulk\u016bs poky\u010diai, didel\u0117 nauda \u017eem\u0117s \u016bkiui<\/h2>\n<p>Tyrimas parod\u0117, kad rubisko molekul\u0117s neb\u016btinai b\u016bna vienodos: dalis j\u0173 sudaro mi\u0161rias versijas, kuriose derinami skirtingi ma\u017e\u0173j\u0173 subvienet\u0173 tipai. Eksperimentuose 54\u201372 proc. rubisko baltym\u0173 aptikta b\u016btent hibridin\u0117se formose, o tai rodo ne atsitiktinum\u0105, bet lankstum\u0105.<\/p>\n<p>Tokio lankstumo reik\u0161m\u0117 ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kai da\u017en\u0117ja kar\u0161\u010dio bangos ir staig\u016bs at\u0161alimai. \u017dem\u0117s \u016bkio augalai negali \u201epasitraukti\u201c i\u0161 nepalanki\u0173 s\u0105lyg\u0173, tod\u0117l j\u0173 produktyvumas priklauso nuo to, kaip greitai biochemija prisitaiko prie temperat\u016bros \u0161uoli\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkai tikisi, kad geresnis rubisko reguliavimo supratimas atvers papildom\u0105 krypt\u012f selekcijai ir biotechnologijoms. Praktinis tikslas \u2013 sukurti veisles, kurios ma\u017eiau prarast\u0173 fotosintez\u0117s efektyvum\u0105 \u0161altyje ar kar\u0161tyje, o tai aktualu tokioms kult\u016broms kaip ry\u017eiai ir bulv\u0117s, taip pat sojos, medviln\u0117, mie\u017eiai ar kukur\u016bzai.<\/p>\n<p>Kol kas rezultatai gauti su Arabidopsis thaliana, ta\u010diau tolesni tyrimai bus orientuoti \u012f svarbiausias \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016bras ir \u012f tai, kaip tiksliai augalai l\u0105stel\u0117se \u201epasirenka\u201c vienus ar kitus rubisko subvienetus. Jei mechanizm\u0105 pavyks perkelti ar sustiprinti, jis gal\u0117t\u0173 tapti vienu i\u0161 atsak\u0173 \u012f klimato kaitos keliam\u0105 derliaus nestabilum\u0105.<\/p>\n<p>\u0160altiniai: <br \/>https:\/\/www.pnas.org\/doi\/10.1073\/pnas.2519914123 <br \/>https:\/\/www.earth.com\/news\/plants-found-a-way-to-reshape-themselves-to-survive-temperature-swings\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nepastov\u016bs orai ir staig\u016bs temperat\u016bros svyravimai vis da\u017eniau smogia \u017eem\u0117s \u016bkiui, o augalams tenka prisitaikyti per valandas ar net minutes. Naujas tyrimas rodo, kad kai kurie augalai turi vidin\u012f mechanizm\u0105, leid\u017eiant\u012f i\u0161laikyti fotosintez\u0119 veiksming\u0105 tiek atv\u0117sus, tiek at\u0161ilus, pakei\u010diant vieno svarbiausi\u0173 baltym\u0173 veikim\u0105. Proceedings of the National Academy of Sciences publikuotame darbe apra\u0161oma, kad augalai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":11667,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[101],"miestas":[],"class_list":["post-11666","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasaulis","tag-ekologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11666","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11666"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11666\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11667"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11666"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11666"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11666"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11666"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}