NASA astronautai i\u0161 Tarptautin\u0117s kosmin\u0117s stoties nufotografavo Sali\u0146as-Las-Barankas drusking\u0105 e\u017eer\u0105 Argentinoje, kuris i\u0161 vir\u0161aus primena \u0161irdies form\u0105 ir ry\u0161kiai ro\u017ein\u012f atspalv\u012f. Nors vaizdas atrodo romanti\u0161kas, tokia spalva susijusi ne su legenda ar optine apgaule, o su ekstremaliomis e\u017eero chemin\u0117mis s\u0105lygomis.<\/p>\n
\u0160is druskingas telkinys yra Buenos Airi\u0173 provincijoje, \u017eemoje \u012fduboje, kur po lietaus susikaupia vanduo. V\u0117liau, veikiant saulei ir v\u0117jui, vanduo greitai garuoja, o dugne ir pakra\u0161\u010diuose lieka ry\u0161kios druskos plok\u0161t\u0117s bei kristal\u0173 pluta.<\/p>\n
Ro\u017ein\u012f ar net rausvai rud\u0105 atspalv\u012f da\u017eniausiai sukuria mikroorganizmai, prisitaik\u0119 gyventi itin s\u016briame vandenyje. Tokiose ekosistemose kai kurios dumblin\u0117s formos ir bakterijos gamina pigmentus, kurie vandens pavir\u0161iui suteikia rausv\u0105 atspalv\u012f.<\/p>\n
Vienas geriausiai \u017einom\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra vienal\u0105stis dumblis Dunaliella salina, galintis kaupti karotenoidus. Kai s\u0105lygos tampa dar at\u0161iauresn\u0117s ir druskingumas dar labiau padid\u0117ja, ry\u0161kesn\u012f ro\u017ein\u012f ton\u0105 gali sustiprinti ir druskingumui atsparios bakterijos.<\/p>\n
Sali\u0146as-Las-Barankas yra seklus, tod\u0117l jo i\u0161vaizda smarkiai kei\u010diasi priklausomai nuo sezono. Po gausesni\u0173 krituli\u0173 vandens daugiau, druskingumas suma\u017e\u0117ja, o mikroorganizm\u0173 sud\u0117tis kinta, tod\u0117l spalva gali pribl\u0117sti.<\/p>\n
V\u0117liau, kai telkinys ima greitai sekti, druskos koncentracija v\u0117l \u0161okteli, atsiranda daugiau kristalin\u0117s druskos plutos, o pigmentus gaminantys organizmai gali dominuoti. D\u0117l \u0161io ciklo ro\u017einis atspalvis n\u0117ra pastovus ir gali b\u016bti ry\u0161kesnis vienais metais ar net skirtingais met\u0173 laikais.<\/p>\n
NASA atkreipia d\u0117mes\u012f, kad e\u017eero pakra\u0161\u010diuose gali augti druskingumui atspar\u016bs augalai, sudarydami plon\u0105 \u017eali\u0105 juost\u0105 \u0161viesi\u0173 druskos plot\u0173 fone. Tokios pereinamosios zonos svarbios vietos biologinei \u012fvairovei, nes sukuria ni\u0161as r\u016b\u0161ims, galin\u010dioms i\u0161tverti didelius druskingumo svyravimus.<\/p>\n
\u0160iame regione aptinkami ir pauk\u0161\u010diai, tarp j\u0173 \u010diliniai flamingai. J\u0173 ro\u017einis atspalvis taip pat siejamas su karotenoidais maiste, tod\u0117l drusking\u0173 vanden\u0173 biologija netiesiogiai atsispindi ir gyv\u016bn\u0173 i\u0161vaizdoje.<\/p>\n
Tokie vaizdai i\u0161 kosmoso naudingi ne tik kaip \u012fsp\u016bdingi kadrai, bet ir kaip aplinkos steb\u0117senos priemon\u0117. Palydoviniai ir astronaut\u0173 duomenys leid\u017eia sekti, kaip telkiniai kinta po li\u016b\u010di\u0173, sausr\u0173 ar kar\u0161\u010dio bang\u0173, o drusking\u0173 e\u017eer\u0173 spalvos poky\u010diai gali b\u016bti susij\u0119 su vandens balansu ir mikroorganizm\u0173 dinamika.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
https:\/\/earthobservatory.nasa.gov\/<\/p>\n
https:\/\/science.nasa.gov\/international-space-station\/<\/p>\n
https:\/\/www.britannica.com\/science\/Dunaliella-salina<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA astronautai i\u0161 Tarptautin\u0117s kosmin\u0117s stoties nufotografavo Sali\u0146as-Las-Barankas drusking\u0105 e\u017eer\u0105 Argentinoje, kuris i\u0161 vir\u0161aus primena \u0161irdies form\u0105 ir ry\u0161kiai ro\u017ein\u012f atspalv\u012f. Nors vaizdas atrodo romanti\u0161kas, tokia spalva susijusi ne su legenda ar optine apgaule, o su ekstremaliomis e\u017eero chemin\u0117mis s\u0105lygomis. \u0160is druskingas telkinys yra Buenos Airi\u0173 provincijoje, \u017eemoje \u012fduboje, kur po lietaus susikaupia vanduo. V\u0117liau, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":11671,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[101],"miestas":[],"class_list":["post-11670","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasaulis","tag-ekologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11670\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11670"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}