{"id":1169,"date":"2026-03-26T12:46:22","date_gmt":"2026-03-26T12:46:22","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/klimato-krize-kai-kam-net-naudinga-sie-pingvinai-veisiasi-anksciau-bet-gresia-luzis\/"},"modified":"2026-03-26T12:46:22","modified_gmt":"2026-03-26T12:46:22","slug":"klimato-krize-kai-kam-net-naudinga-sie-pingvinai-veisiasi-anksciau-bet-gresia-luzis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/klimato-krize-kai-kam-net-naudinga-sie-pingvinai-veisiasi-anksciau-bet-gresia-luzis\/","title":{"rendered":"Klimato kriz\u0117 kai kam net naudinga: \u0161ie pingvinai veisiasi anks\u010diau, bet gresia l\u016b\u017eis"},"content":{"rendered":"<p>Subantarktin\u0117je Possession saloje karali\u0161kieji pingvinai vis anks\u010diau pradeda per\u0117jimo sezon\u0105, o j\u0173 jaunikliai da\u017eniau i\u0161gyvena \u017eiem\u0105. Naujas tyrimas rodo, kad \u0161iltesnis vandenynas jiems kol kas palankus. Ta\u010diau tas pats mechanizmas per artimiausius de\u0161imtme\u010dius gali tapti rimta gr\u0117sme visai kolonijai.<\/p>\n<p>Karali\u0161kieji pingvinai (<i>Aptenodytes patagonicus<\/i>) \u0161iandien nebeatitinka paprasto klimato kriz\u0117s auk\u0173 paveikslo. I\u0161 24 metus Possession saloje (Crozeto salyne) rinkt\u0173 duomen\u0173 matyti, kad pauk\u0161\u010diai per\u0117ti pradeda vis anks\u010diau, o per\u0117jimo s\u0117km\u0117 akivaizd\u017eiai auga. Per\u0117jimo prad\u017eios mediana pasislinko nuo 2000 m. lapkri\u010dio 27 d. iki 2023 m. lapkri\u010dio 8 d., t. y. 19 dien\u0173.<\/p>\n<p>\u0160\u012f pokyt\u012f lydi geresni veisimosi rezultatai. 2000 m. vidutin\u0117 per\u0117jimo s\u0117km\u0117 siek\u0117 44,2 proc., o 2023 m. \u2013 jau 61,7 proc. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai i\u0161skirtinai greitas poslinkis, greitesnis nei iki \u0161iol steb\u0117tas beveik vis\u0173 kit\u0173 poliarini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant ir kitus pingvinus.<\/p>\n<p>Tai svarbu, nes karali\u0161kieji pingvinai laikomi poky\u010di\u0173 Piet\u0173 vandenyne indikatoriumi. Jei j\u0173 veisimosi ciklas taip smarkiai spart\u0117ja, tai rodo, kad klimato ir okeanografiniai poky\u010diai jau veikia auk\u0161tesnes mitybos grandin\u0117s grandis. Darbo autoriai i\u0161analizavo ma\u017edaug 17 t\u016bkst. su\u017eym\u0117t\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 duomenis ir 8800 per\u0117jimo bandym\u0173.<\/p>\n<p>Kaip \u201eNew Scientist\u201c cituojamas \u201eMonaco Scientific Center\u201c tyr\u0117jas Ga\u00ebl Bardon ai\u0161kina: \u201eKarali\u0161k\u0173j\u0173 pingvin\u0173 atveju matome, kad Piet\u0173 vandenyne vyksta itin greiti poky\u010diai, kurie kol kas jiems yra naudingi, bet ilgesn\u0117je perspektyvoje tikrai ne\u017einome, kas bus toliau\u201c, \u2013 sako mokslininkas.<\/p>\n<p>Mechanizmas gana paprastas. Karali\u0161kieji pingvinai piet\u0173 vasar\u0105 padeda vien\u0105 kiau\u0161in\u012f. V\u0117liau t\u0117vai palieka jaunikl\u012f saloje ir keliauja maitintis \u012f pietus, prie poliarinio fronto, kur \u0161ilt\u0173 ir \u0161alt\u0173 vanden\u0173 mai\u0161ymasis didina maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 prieinamum\u0105, o tai skatina planktono gamyb\u0105. Ten pingvinai daugiausia med\u017eioja \u017eibint\u017euves, kuriomis maitina jauniklius.<\/p>\n<p>Jei per\u0117jimas prasideda anks\u010diau, jaunikliai turi daugiau laiko priaugti svorio prie\u0161 ilg\u0105 ir alkio kupin\u0105 \u017eiem\u0105. Tai itin svarbu, nes b\u016btent \u017eieminis badavimas yra viena pagrindini\u0173 jaunikli\u0173 \u017e\u016bties prie\u017eas\u010di\u0173. Tyr\u0117j\u0173 komanda parod\u0117, kad kiekviena diena, kuria per\u0117jimas prasid\u0117davo anks\u010diau, vidutini\u0161kai siejosi su beveik 1 proc. punktu didesne per\u0117jimo s\u0117kme.<\/p>\n<p>\u201eScience Advances\u201c publikuoto darbo autoriai taip pat nurodo, kad per\u0117jimo prad\u017eios laik\u0105 stipriai veik\u0117 aplinkos s\u0105lygos pagrindin\u0117se pauk\u0161\u010di\u0173 maitinimosi teritorijose. Du svarbiausi veiksniai paai\u0161kino net 82 proc. per\u0117jimo prad\u017eios datos kintamumo: j\u016bros pavir\u0161iaus temperat\u016bra poliarinio fronto regione ir chlorofilo a koncentracija \u017eiemos pabaigoje.<\/p>\n<p>Palankiausios buvo vidutini\u0161kai \u0161iltos s\u0105lygos. Modelis parod\u0117, kad optimali j\u016bros pavir\u0161iaus temperat\u016bra siek\u0117 apie 4,5 laipsnio C. Ma\u017eesn\u0117 chlorofilo koncentracija taip pat siejosi su ankstesne per\u0117jimo prad\u017eia. Tyr\u0117jai teigia, kad \u010dia svarbi ne vien fitoplanktono gausa, o sud\u0117tingesn\u0117 viso mitybos tinklo dinamika, kuri gali lemti didesn\u012f \u017euv\u0173 prieinamum\u0105.<\/p>\n<p>\u0160ia prasme karali\u0161kieji pingvinai \u0161iandien atrodo kaip retas at\u0161ilimo \u201elaim\u0117tojas\u201c. \u201eNew Scientist\u201c cituojamas \u201eOxford Brookes University\u201c mokslininkas Tom Hart sako: \u201eTai gera \u017einia, ir, \u017einoma, situacija gali pasikeisti, bet kai \u017ei\u016brime \u012f kitus pingvinus, kaip grup\u0117 jie labiau traukiasi. Tai retas laim\u0117jimas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia tyr\u0117jas.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto autoriai optimizmo nepervertina. J\u0173 analiz\u0117 rodo, kad pager\u0117jimas nerei\u0161kia bendro ekosistemos stabilizavimosi \u2013 jis susij\u0119s su labai konkre\u010diu aplinkos s\u0105lyg\u0173 \u201esuderinimu\u201c. Pingvinai, pana\u0161u, dar sp\u0117ja prisitaikyti ir koreguoti veisimosi cikl\u0105 pagal tai, kas vyksta vandenyne. Ta\u010diau \u0161is lankstumas turi ribas.<\/p>\n<p>\u201eMonaco Scientific Center\u201c bendraautor\u0117 C\u00e9line Le Bohec pokalbyje su \u201eNew Scientist\u201c teig\u0117: \u201e\u0160is greitas pokytis, kuris praple\u010dia lang\u0105 per\u0117jimo ciklui, yra teigiamas, bet kai maisto prieinamumas prie poliarinio fronto bus per toli nuo kolonijos, \u012fvyks \u017elugimas. Pasieksime kritin\u012f ta\u0161k\u0105\u201c, \u2013 sako tyr\u0117ja.<\/p>\n<p>\u0160iltesniais metais poliarinis frontas slinkdavo toliau \u012f pietus. Tuomet pingvinams tekdavo \u012fveikti didesnius atstumus ie\u0161kant \u017euv\u0173, o jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamumas ma\u017e\u0117davo. Possession saloje jie nebegali papras\u010diausiai \u201epasitraukti\u201c dar labiau \u012f pietus, nes ten n\u0117ra kit\u0173 sal\u0173, \u012f kurias b\u016bt\u0173 galima persikelti.<\/p>\n<p>Per\u0117jimo s\u0117km\u0117 priklaus\u0117 ne vien nuo konkretaus sezono s\u0105lyg\u0173. Reik\u0161mingi buvo ir aplinkos parametrai, turintys 1,5\u20132 met\u0173 v\u0117lavim\u0105. \u012evertinus per\u0117jimo prad\u017eios laik\u0105, dar trys papildomi kintamieji paai\u0161kino 94 proc. per\u0117jimo s\u0117km\u0117s kintamumo.<\/p>\n<p>Kalbama apie tris veiksnius: atstum\u0105 tarp 4\u00b0C ir 5\u00b0C izoterm\u0173, v\u0117j\u0173 sistemos poky\u010dius Piet\u0173 vandenyne ir chlorofilo kiek\u012f vandenyje netoli subantarktini\u0173 sal\u0173 daugiau nei prie\u0161 metus. Rezultatai leid\u017eia manyti, kad pingvinai reaguoja ne tik \u012f dabartines s\u0105lygas, bet ir \u012f ankstesnius poky\u010dius, kurie veikia j\u0173 grobio \u2013 daugiausia \u017eibint\u017euvi\u0173 ir kalmar\u0173 \u2013 gaus\u0105 bei prieinamum\u0105.<\/p>\n<p>Situacij\u0105 papildomai komplikuoja karali\u0161kojo pingvino gyvenimo ciklas. \u0160ios r\u016b\u0161ies veisimosi ciklas trunka 12\u201314 m\u0117nesi\u0173, tod\u0117l suaugusi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016bkl\u0117 ir palikuoni\u0173 likimas priklauso nuo labai ilgu laikotarpiu besit\u0119sian\u010di\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173. Autoriai teigia, kad palankios s\u0105lygos vienu metu gali gerinti t\u0117v\u0173 kondicij\u0105 ir didinti grobio kohort\u0173 gaus\u0105, kuri\u0105 pauk\u0161\u010diai i\u0161naudos tik kit\u0105 sezon\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai prognozuoja, kad per du ar tris de\u0161imtme\u010dius aplinkos s\u0105lygos gali per\u017eengti \u0161iandien optimaliomis laikomas ribas. Modelyje nepalankiomis tapdavo temperat\u016bros, vir\u0161ijan\u010dios 4,6 laipsnio C poliarinio fronto regione gegu\u017e\u0119, taip pat chlorofilo a koncentracijos, gerokai didesn\u0117s nei dabartinis regiono vidurkis rugpj\u016b\u010dio pabaigoje. Kitaip tariant, dabartinis pager\u0117jimas gali b\u016bti tik laikinas at\u0161ilimo \u201e\u0161alutinis efektas\u201c.<\/p>\n<p>\u201eNew Scientist\u201c cituojamas \u201eUniversity of Roehampton\u201c mokslininkas Lewis Halsey \u012f tai \u017ei\u016bri ramiau. Jis primena, kad karali\u0161kieji pingvinai gali pasinaudoti ir kitais maisto \u0161altiniais, pavyzd\u017eiui, kalmarais ar\u010diau salos. \u201eNematau \u017elugimo, nes laikau juos i\u0161 prigimties labai lanks\u010diais\u201c, \u2013 sako tyr\u0117jas. Naujas darbas \u0161io lankstumo nepaneigia, ta\u010diau rodo, kad net jis gali b\u016bti nepakankamas, jei vandenynas ims keistis dar grei\u010diau nei dabar.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Subantarktin\u0117je Possession saloje karali\u0161kieji pingvinai vis anks\u010diau pradeda per\u0117jimo sezon\u0105, o j\u0173 jaunikliai da\u017eniau i\u0161gyvena \u017eiem\u0105. Naujas tyrimas rodo, kad \u0161iltesnis vandenynas jiems kol kas palankus. Ta\u010diau tas pats mechanizmas per artimiausius de\u0161imtme\u010dius gali tapti rimta gr\u0117sme visai kolonijai. Karali\u0161kieji pingvinai (Aptenodytes patagonicus) \u0161iandien nebeatitinka paprasto klimato kriz\u0117s auk\u0173 paveikslo. I\u0161 24 metus Possession saloje [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1170,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1169","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1169","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1169"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1169\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1170"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1169"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}