Metano nuot\u0117ki\u0173 sutvarkymas gali b\u016bti steb\u0117tinai paprastas, o poveikiu klimatui prilygti anglimi k\u016brenamos elektrin\u0117s u\u017edarymui. Vis d\u0117lto daugelyje pasaulio viet\u0173 vis dar tr\u016bksta ry\u017eting\u0173 veiksm\u0173. Ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad infrastrukt\u016bros neprie\u017ei\u016bra ir nepakankama emisij\u0173 kontrol\u0117 daro did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105 klimatui. Be to, surinkt\u0105 duj\u0105 galima panaudoti ar parduoti, tod\u0117l, analitik\u0173 teigimu, neveiklumas \u0161ioje srityje ypa\u010d sunkiai paai\u0161kinamas.<\/p>\n
Nauji palydoviniai duomenys rodo, kad, nepaisant nuo 2025 m. sausio \u012fsigaliojusio draudimo, Lenkijos anglies kasyklos gal\u0117jo ir toliau i\u0161skirti metan\u0105. Organizacija \u201eEmber\u201c atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f rimtas spragas \u012fgyvendinant Europos S\u0105jungos reikalavimus. I\u0161 22 analizuot\u0173 metano \u0161alinimo (odmetaninimo) \u012frengini\u0173 net penki gal\u0117jo vis dar i\u0161leisti dujas \u012f atmosfer\u0105. Svarbu tai, kad palydovai fiksuoja emisijas tik tam tikrais momentais, tod\u0117l realus problemos mastas gali b\u016bti gerokai didesnis.<\/p>\n
Laikra\u0161\u010dio \u201eThe Guardian\u201c cituojama 2025 m. palydovini\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117 did\u017eiausius pasaulyje metano nuot\u0117kius. Metanas laikomas vienu pavojingiausi\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173, o ypa\u010d didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 kelia naftos ir duj\u0173 sektoriaus emisijos, kai susidaro mil\u017eini\u0161ki tar\u0161os debesys.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad nema\u017ea dalis toki\u0173 atvej\u0173 yra technin\u0117s neprie\u017ei\u016bros pasekm\u0117. Esminis aspektas \u2013 nuot\u0117ki\u0173 \u0161alinimas da\u017enai nereikalauja sud\u0117ting\u0173 sprendim\u0173. Kiekvienas vadinamasis meganuot\u0117kis klimat\u0105 gali veikti pana\u0161iai kaip anglimi k\u016brenama elektrin\u0117.<\/p>\n
Mokslininkai neslepia nusivylimo d\u0117l vangios reakcijos \u012f problem\u0105, kuri\u0105, j\u0173 teigimu, galima palyginti greitai suvaldyti.<\/p>\n
\u201eTai mus tiesiog veda i\u0161 proto\u201c, \u2013 teig\u0117 Kalifornijos universiteto Los And\u017eele (UCLA) atstov\u0117 Cara Horowitz. \u2013 \u201eTokie objektai yra prastos prie\u017ei\u016bros rezultatas: \u0161iek tiek modernizavus infrastrukt\u016br\u0105 ir sutvarkius procesus, b\u016bt\u0173 galima i\u0161spr\u0119sti tikrai reik\u0161ming\u0105 problemos dal\u012f.\u201c<\/p>\n
Nuot\u0117ki\u0173 stabdymas gali b\u016bti net finansi\u0161kai naudingas \u2013 metanas yra gamtin\u0117s dujos, naudojamos energetikoje, tod\u0117l j\u012f galima susigr\u0105\u017einti ir parduoti.<\/p>\n
25 did\u017eiausi\u0173 metano nuot\u0117ki\u0173 s\u0105ra\u0161as rodo, kad ry\u0161kiai dominuoja objektai Turkm\u0117nistane, kur emisij\u0173 mastas apib\u016bdinamas kaip mil\u017eini\u0161kas. Vis d\u0117lto problema palie\u010dia ir kitas \u0161alis.<\/p>\n
JAV did\u017eiausias 2025 m. nuot\u0117kis u\u017efiksuotas Teksase \u2013 jis siek\u0117 net 5,5 tonos metano per valand\u0105, o tai prilyginama ma\u017edaug milijono visureigi\u0173 emisijoms. Auk\u0161tas vietas s\u0105ra\u0161e u\u017e\u0117m\u0117 ir Venesuela bei Iranas, kur nuot\u0117kiai daugiausia siejami su valstybin\u0117mis \u012fmon\u0117mis.<\/p>\n
Metano i\u0161metimus lemia ne vien i\u0161kastinio kuro pramon\u0117. Tyrimai rodo, kad dideli metano kiekiai susidaro ir s\u0105vartynuose: yrant organin\u0117ms med\u017eiagoms, dujos i\u0161siskiria, jei atliekos n\u0117ra tinkamai tvarkomos.<\/p>\n
Did\u017eiausios problemos fiksuotos, be kita ko, Turkijoje, Al\u017eyre, Malaizijoje ir JAV.<\/p>\n
\u0160iuo metu metano emisijos sudaro apie vien\u0105 ketvirtadal\u012f pasaulinio at\u0161ilimo. Nuo 2007 m. j\u0173 lygis auga nerim\u0105 kelian\u010diu tempu, didindamas rizik\u0105 per\u017eengti klimatui kritines ribas.<\/p>\n
Kartu metano ma\u017einimas duoda greitesn\u012f efekt\u0105, nes \u0161ios dujos atmosferoje i\u0161silaiko trumpiau nei CO2. D\u0117l to ekspertai metano emisij\u0173 ma\u017einim\u0105 vadina svarbiu klimato \u201esaugikliu\u201c.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s technologijos leid\u017eia vis tiksliau sekti metano emisijas. Jei anks\u010diau \u0161ias dujas b\u016bdavo sud\u0117tinga aptikti, dabar j\u0173 \u0161altinius galima tiksliai lokalizuoti. Galimyb\u0117 steb\u0117ti itin galingas emisijas palydovais laikoma ai\u0161kiu \u012fsp\u0117jamuoju signalu pasauliui.<\/p>\n
Projekt\u0173 \u201eStop Methane\u201c ir \u201eCarbon Mapper\u201c duomenys rodo, kad 2025 m. u\u017efiksuota net 4400 dideli\u0173 emisij\u0173 \u201eplunksn\u0173\u201c. JAV net devyni i\u0161 de\u0161imties did\u017eiausi\u0173 nuot\u0117ki\u0173 nustatyti Teksase.<\/p>\n
Ekspert\u0173 teigimu, nauji duomenys tur\u0117t\u0173 didinti spaudim\u0105 vyriausyb\u0117ms ir energetikos bendrov\u0117ms. Ypa\u010d tod\u0117l, kad Europos S\u0105junga palaipsniui \u012fveda grie\u017etus metano emisij\u0173 limitus, \u012fskaitant ir importuojamas dujas. Palydovinis monitoringas daro atsakomyb\u0119 u\u017e tar\u0161\u0105 vis konkretesn\u0119, o problemos ignoravimas tampa vis sunkiau \u012fmanomas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Metano nuot\u0117ki\u0173 sutvarkymas gali b\u016bti steb\u0117tinai paprastas, o poveikiu klimatui prilygti anglimi k\u016brenamos elektrin\u0117s u\u017edarymui. Vis d\u0117lto daugelyje pasaulio viet\u0173 vis dar tr\u016bksta ry\u017eting\u0173 veiksm\u0173. Ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad infrastrukt\u016bros neprie\u017ei\u016bra ir nepakankama emisij\u0173 kontrol\u0117 daro did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105 klimatui. Be to, surinkt\u0105 duj\u0105 galima panaudoti ar parduoti, tod\u0117l, analitik\u0173 teigimu, neveiklumas \u0161ioje srityje ypa\u010d sunkiai paai\u0161kinamas. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1173,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1172","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1172","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1172"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1172\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1173"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1172"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1172"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1172"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1172"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}