Augalai, gyv\u016bnai ir mikroorganizmai milijonus met\u0173 prisitaikydavo prie klimato svyravim\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien \u0161ilt\u0117jimo tempas yra beprecedentis. Naujas tyrimas rodo, kad greita evoliucija kai kurias populiacijas gali i\u0161gelb\u0117ti, bet daugeliu atvej\u0173 to gali ir nepakakti.<\/p>\n
Klimato kait\u0105 da\u017eniausiai siejame su r\u016b\u0161i\u0173 nykimu. Vis d\u0117lto mokslininkai seniai svarsto, ar kai kuriais atvejais gamta gali apsiginti pati. Tyrime apra\u0161omas vadinamasis evoliucinis i\u0161sigelb\u0117jimas \u2013 situacija, kai nykimo gr\u0117sm\u0119 patirianti populiacija i\u0161gyvena d\u0117l itin greit\u0173 genetini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n
Kalbama apie augal\u0105 Mimulus cardinalis<\/i>, dar vadinam\u0105 skais\u010diai raudonu \u201ebe\u017ed\u017eion\u017eied\u017eiu\u201c. \u0160i r\u016b\u0161is auga palei upelius vakarin\u0117je \u0160iaur\u0117s Amerikos dalyje ir yra stipriai priklausoma nuo dr\u0117gn\u0173 s\u0105lyg\u0173. 2012\u20132015 m. Kalifornijoje kilus i\u0161skirtinei sausrai, daugelis populiacij\u0173 \u0117m\u0117 spar\u010diai ma\u017e\u0117ti.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komandai, kuriai vadovavo Danielis Anstettas i\u0161 \u201eCornell University\u201c, \u0161ie augalai buvo stebimi nuo 2010 m. Mokslininkai kasmet sek\u0117 populiacijas \u012fvairiose vietov\u0117se, vertino j\u0173 b\u016bkl\u0119 ir sekoskait\u0117 DNR. Tai leido tiksliai atsekti, kaip laikui b\u0117gant kito augal\u0173 genetin\u0117 sandara.<\/p>\n
Skais\u010diai raudonas \u201ebe\u017ed\u017eion\u017eiedis\u201c yra ypa\u010d jautrus vandens tr\u016bkumui. \u201eJei pasodintum\u0117te j\u012f \u012f vazon\u0105 ir kelias dienas nelaistytum\u0117te, jis tiesiog numirt\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kino D. Anstettas. Tod\u0117l nenuostabu, kad ekstremali sausra \u0161iems augalams tapo rimta gr\u0117sme.<\/p>\n
Trys vietin\u0117s populiacijos i\u0161 ties\u0173 i\u0161nyko. Ta\u010diau kitose nutiko kai kas netik\u0117to. DNR analiz\u0117 parod\u0117, kad per vos trejus metus daugelyje populiacij\u0173 atsirado su atsparumu sausrai susijusi\u0173 mutacij\u0173. B\u016btent \u0161ios populiacijos, pasibaigus ekstremalioms s\u0105lygoms, \u0117m\u0117 spar\u010diausiai atsikurti.<\/p>\n
Biologai tok\u012f proces\u0105 vadina evoliuciniu i\u0161sigelb\u0117jimu. Tai situacija, kai nykimo gr\u0117sm\u0119 patirianti populiacija atgauna geb\u0117jim\u0105 i\u0161likti d\u0117l greit\u0173 genetini\u0173 poky\u010di\u0173. \u0160is rei\u0161kinys buvo steb\u0117tas laboratorijose, ta\u010diau gamtoje j\u012f \u012frodyti gerokai sunkiau.<\/p>\n
\u201eKad tai \u012frodytum, reikia \u012fvykdyti tris s\u0105lygas, \u2013 teig\u0117 D. Anstettas. \u2013 Reikia parodyti, kad populiacija ma\u017e\u0117ja d\u0117l konkre\u010dios gr\u0117sm\u0117s, kad \u012fvyksta genetin\u0117 adaptacija ir kad b\u016btent \u0161i adaptacija leid\u017eia populiacijai atsikurti.\u201c Pasak jo, tai pirmas atvejis, kai visi trys elementai buvo dokumentuoti visame r\u016b\u0161ies paplitimo areale.<\/p>\n
Nors Kalifornijos augalo pavyzdys \u012fsp\u016bdingas, pati id\u0117ja n\u0117ra nauja. Praeityje evoliucija ne kart\u0105 pad\u0117jo organizmams i\u0161gyventi klimato poky\u010dius. Per pastaruosius 500 mln. met\u0173 \u017dem\u0117je b\u016bta ir gerokai \u0161iltesni\u0173 period\u0173 nei \u0161iandien, ir ledynme\u010di\u0173.<\/p>\n
Kai kuriais laikotarpiais Arkties regionuose gyveno net krokodilai \u2013 tai rodo, kaip radikaliai keit\u0117si s\u0105lygos planetoje. Ta\u010diau r\u016b\u0161ys tur\u0117jo laiko prisitaikyti arba perkelti savo paplitimo ribas.<\/p>\n
\u0160iandien did\u017eiausia problema \u2013 poky\u010di\u0173 greitis. Iki \u0161iol spar\u010diausiu \u017einomu globalinio at\u0161ilimo epizodu laikomas paleoceno\u2013eoceno terminis maksimumas prie\u0161 ma\u017edaug 56 mln. met\u0173. Tuomet temperat\u016bra pakilo 5\u20138 laipsniais, ta\u010diau procesas truko apie 20 t\u016bkst. met\u0173.<\/p>\n
Tuo tarpu prognozuojama, kad iki \u0161io am\u017eiaus pabaigos pasaulin\u0117 temperat\u016bra gali pakilti daugiau nei 4 laipsniais. Tai rei\u0161kia kelis kartus greitesn\u012f temp\u0105 nei geologin\u0117je praeityje.<\/p>\n
Ne visos r\u016b\u0161ys turi vienodas prisitaikymo galimybes. Did\u017eiausias \u0161ansus turi organizmai, kuri\u0173 gyvenimo ciklas trumpas, kurie greitai dauginasi ir per trump\u0105 laik\u0105 sukuria daug kart\u0173. Tokiose populiacijose naujos mutacijos gali i\u0161plisti itin spar\u010diai.<\/p>\n
Tod\u0117l greitos evoliucijos rei\u0161kinys anks\u010diau buvo steb\u0117tas, pavyzd\u017eiui, bakterijose, vabzd\u017eiuose ar kai kuriuose augaluose. Pavyzd\u017eiai \u2013 vabzd\u017eiai, \u012fgyjantys atsparum\u0105 pesticidams, arba killifish genties \u017euvys, prisitaikiusios gyventi stipriai u\u017eter\u0161tose JAV up\u0117se.<\/p>\n
Taip pat nurodoma, kad Tasmanijos velniai prad\u0117jo evoliucionuoti reaguodami \u012f u\u017ekre\u010diam\u0105 snukio v\u0117\u017e\u012f, kuris smarkiai ma\u017eina j\u0173 populiacijas. Kaip pa\u017eymi Andrew Storferis i\u0161 \u201eWashington State University\u201c, \u0161iuo atveju pavyko dokumentuoti greit\u0105 evoliucij\u0105, ta\u010diau dar n\u0117ra \u012frodym\u0173, kad ji jau l\u0117m\u0117 populiacijos gaus\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Nors Kalifornijos pavyzdys nuteikia optimisti\u0161kai, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad viena sausra dar n\u0117ra tas pats, kas ilgalaik\u0117 klimato kaita. \u201ePrisitaikym\u0105 prie klimato kaitos \u012frodyti prireiks daug laiko\u201c, \u2013 teig\u0117 A. Storferis.<\/p>\n
D. Anstettas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105 problem\u0105: kai populiacijos smarkiai suma\u017e\u0117ja, jos praranda genetin\u0119 \u012fvairov\u0119. O b\u016btent \u0161i \u012fvairov\u0117 yra \u201ekuras\u201c evoliucijai. Kuo \u012fvairov\u0117 ma\u017eesn\u0117, tuo sunkiau atsiranda nauji genetiniai variantai, kurie gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti prisitaikyti.<\/p>\n
Jei populiacijas per trump\u0105 laik\u0105 pakartotinai paveiks ekstremal\u016bs or\u0173 rei\u0161kiniai, j\u0173 geb\u0117jimas evoliucionuoti gali palaipsniui silpn\u0117ti.<\/p>\n
Ypa\u010d sud\u0117tinga pad\u0117tis r\u016b\u0161ims, kuri\u0173 gyvenimo ciklas ilgas, pavyzd\u017eiui, stambiems \u017einduoliams ar med\u017eiams. J\u0173 kartos kei\u010diasi retai, tod\u0117l genetini\u0173 poky\u010di\u0173 tempas yra daug l\u0117tesnis.<\/p>\n
Nepaisant \u0161i\u0173 ribojim\u0173, tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad nauji rezultatai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Jie rodo, kad r\u016b\u0161i\u0173 nykimo prognoz\u0117se neretai ne\u012fvertinama greitos evoliucijos galimyb\u0117.<\/p>\n
\u201eDaugelyje dabartini\u0173 prognozi\u0173, numatan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gausos ma\u017e\u0117jim\u0105, evoliucija ne\u012ftraukiama, \u2013 sak\u0117 D. Anstettas. \u2013 Tai istorija, kuri suteikia vilties.\u201c<\/p>\n
Vis d\u0117lto dauguma biolog\u0173 pabr\u0117\u017eia, kad evoliucija netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma paprastu sprendimu klimato kaitos problemai. Prisitaikymui reikia laiko, pakankamos genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s ir santykinai stabili\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Jei poky\u010di\u0173 tempas bus per didelis, net ir lanks\u010diausios r\u016b\u0161ys gali nesp\u0117ti prisitaikyti.<\/p>\n
Tyrimas apie skais\u010diai raudon\u0105 \u201ebe\u017ed\u017eion\u017eied\u012f\u201c publikuotas \u017eurnale \u201eScience\u201c. Jis parodo, kad gamta \u012f krizes kartais geba reaguoti grei\u010diau, nei manyta, ta\u010diau kartu primena, jog prisitaikymo galimyb\u0117s turi ribas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Augalai, gyv\u016bnai ir mikroorganizmai milijonus met\u0173 prisitaikydavo prie klimato svyravim\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien \u0161ilt\u0117jimo tempas yra beprecedentis. Naujas tyrimas rodo, kad greita evoliucija kai kurias populiacijas gali i\u0161gelb\u0117ti, bet daugeliu atvej\u0173 to gali ir nepakakti. Klimato kait\u0105 da\u017eniausiai siejame su r\u016b\u0161i\u0173 nykimu. Vis d\u0117lto mokslininkai seniai svarsto, ar kai kuriais atvejais gamta gali apsiginti pati. Tyrime […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1177,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1176","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1176","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1176"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1176\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1177"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1176"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1176"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1176"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1176"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}