{"id":1185,"date":"2026-03-26T12:49:55","date_gmt":"2026-03-26T12:49:55","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/karas-irane-gali-tapti-klimato-katastrofa-ekspertai-ispeja-apie-itin-toksiskas-pasekmes\/"},"modified":"2026-03-26T12:49:55","modified_gmt":"2026-03-26T12:49:55","slug":"karas-irane-gali-tapti-klimato-katastrofa-ekspertai-ispeja-apie-itin-toksiskas-pasekmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/karas-irane-gali-tapti-klimato-katastrofa-ekspertai-ispeja-apie-itin-toksiskas-pasekmes\/","title":{"rendered":"Karas Irane gali tapti klimato katastrofa: ekspertai \u012fsp\u0117ja apie itin toksi\u0161kas pasekmes"},"content":{"rendered":"<p>Nuo aviacijos kuro, sudeginamo vykdant antskryd\u017eius, iki aitraus d\u016bm\u0173 debesies i\u0161 degan\u010di\u0173 naftos sand\u0117li\u0173 \u2013 konfliktas Artimuosiuose Rytuose daro did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105 gamtai ir klimatui. Naujien\u0173 agent\u016bra \u201eAFP\u201c pakalbino ekspertus apie aplinkosaugines karo s\u0105naudas, kurios da\u017enai lieka nepasteb\u0117tos.<\/p>\n<p>\u201eJAV ir Izraelio l\u0117ktuvai, skrisdami vir\u0161 Persijos \u012flankos ir vykdydami misijas vir\u0161 Irano, sunaudoja mil\u017eini\u0161kus kiekius degal\u0173\u201c, \u2013 \u201eAFP\u201c teig\u0117 Londono \u201eQueen Mary University\u201c tyr\u0117jas Benjaminas Neimarkas. Pasak jo, nuolatinis nepastebim\u0173 bombone\u0161i\u0173 ir naikintuv\u0173 bud\u0117jimas ore reik\u0161mingai didina \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas.<\/p>\n<p>\u201eJAV karinis j\u016br\u0173 laivynas taip pat turi didel\u0119 flotil\u0119, kuri kur\u012f laik\u0105 veiks toli nuo nam\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 B. Neimarkas. \u201eTai didelis skai\u010dius kari\u0173, kuriuos reikia pamaitinti, apgyvendinti, o darbas vyksta vis\u0105 par\u0105. Tie plaukiojantys miestai reikalauja energijos.\u201c<\/p>\n<p>Dalis jos u\u017etikrinama tar\u0161iais dyzeliniais generatoriais, nors dauguma didesni\u0173 l\u0117ktuvne\u0161i\u0173 varomi branduoline energija, kuri sukelia gerokai ma\u017eesnes emisijas nei i\u0161kastinis kuras.<\/p>\n<p>Vertindami bendr\u0105 konflikt\u0173 poveik\u012f aplinkai, daugelis ekspert\u0173 \u012fskai\u010diuoja visk\u0105: nuo ginkl\u0173 ir sprogmen\u0173 gamybos iki pokarin\u0117s rekonstrukcijos. Viename recenzuojamame \u017eurnale \u201eOne Earth\u201c publikuotame tyrime teigiama, kad paskutinis konfliktas Gazos ruo\u017ee sugeneravo apie 33 mln. ton\u0173 CO\u2082 ekvivalento \u2013 tai prilygsta ma\u017edaug 7,6 mln. benzinini\u0173 automobili\u0173 emisijoms arba metiniam nedidel\u0117s valstyb\u0117s, tokios kaip Jordanija, tar\u0161os kiekiui.<\/p>\n<p>Kituose vertinimuose nurodoma, kad karas Ukrainoje l\u0117m\u0117 daugiau kaip 300 mln. ton\u0173 papildom\u0173 emisij\u0173 \u2013 tai atitinka Pranc\u016bzijos metin\u012f i\u0161metim\u0173 lyg\u012f. \u0160\u012f skai\u010diavim\u0105 parengusi iniciatyva \u201eInitiative on GHG Accounting of War\u201c \u012ftrauk\u0117 karines operacijas ir atstatymo darbus, mi\u0161k\u0173 gaisrus bei pailg\u0117jusius skryd\u017ei\u0173 mar\u0161rutus.<\/p>\n<p>Konfliktas vyksta Horm\u016bzo s\u0105siaurio regione \u2013 tai itin svarbus naftos ir duj\u0173 transporto kelias \u012f pasaulines rinkas, kurios priklausomos nuo Persijos \u012flankos energijos i\u0161tekli\u0173. Pasak B. Neimarko, per siaur\u0105 akvatorij\u0105 plaukiantys tanklaiviai, taip pat regiono naftos perdirbimo gamyklos bei naftos ir duj\u0173 saugyklos \u201etampa taikiniais\u201c.<\/p>\n<p>\u201eAkivaizdu, kad \u0161is konfliktas kitoks\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ekspertas. \u201eJau mat\u0117me daug i\u0161puoli\u0173 prie\u0161 naftos perdirbimo objektus. Tokios toksi\u0161kos liepsnos yra mirtinos ir turi did\u017eiul\u0119 klimato kain\u0105.\u201c<\/p>\n<p>Istorinis pavyzdys \u2013 pirmojo Persijos \u012flankos karo metu 10-ajame de\u0161imtmetyje padegti Kuveito naftos gr\u0119\u017einiai. Jie deg\u0117 m\u0117nesius ir, skai\u010diuojama, \u012f atmosfer\u0105 gal\u0117jo i\u0161mesti nuo 130 iki 400 mln. ton\u0173 CO\u2082 ekvivalento.<\/p>\n<p>Nuo konflikto prad\u017eios vasario 28 d. buvo fiksuojamas staigus naftos kain\u0173 \u0161uolis, o d\u0117mesys dar kart\u0105 krypsta \u012f pasaulin\u0119 transformacij\u0105 link \u0161varesni\u0173, klimatui palankesni\u0173 energijos \u0161altini\u0173.<\/p>\n<p>\u201eInstitute for Sustainable Development and International Relations\u201c atstovas Andreasas Rudingeris sak\u0117, kad ekonomin\u0117s karo pasekm\u0117s didina spaudim\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams \u201ema\u017einti kain\u0173 spaudim\u0105 klimato veiksm\u0173 s\u0105skaita\u201c.<\/p>\n<p>Pasak jo, Briuselis patiria spaudim\u0105 \u0161velninti prekybos tar\u0161os leidimais taisykles, reaguojant \u012f augan\u010dias energijos kainas, o kai kurios vyriausyb\u0117s \u0117m\u0117si priemoni\u0173 pad\u0117ti vairuotojams \u012fsigyti degal\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto A. Rudingeris \u012f\u017evelgia ir \u201eoptimisti\u0161kesn\u0119 perspektyv\u0105\u201c: \u201eGrynu ekonominiu po\u017ei\u016briu\u2026 augan\u010dios i\u0161kastinio kuro kainos daro dekarbonizacijos ir elektrifikacijos sprendimus patrauklesnius.\u201c<\/p>\n<p>Jis primin\u0117, kad po Rusijos invazijos \u012f Ukrain\u0105, kuri Europoje smarkiai pak\u0117l\u0117 energijos kainas, i\u0161augo \u0161ilumos siurbli\u0173 populiarumas.<\/p>\n<p>Ilgesn\u0117je perspektyvoje energijos brangimas, kur\u012f didina karas Artimuosiuose Rytuose, tur\u0117t\u0173 ma\u017einti paklaus\u0105 \u2013 tai atitinka ekonomist\u0173 vadinam\u0105 kainos elastingumo princip\u0105.<\/p>\n<p>Be klimato klausim\u0173, i\u0161puoliai prie\u0161 energetikos infrastrukt\u016br\u0105, tanklaivius ir karinius taikinius, kaip teigia ekspertai, ter\u0161ia or\u0105 ir vanden\u012f bei paskleid\u017eia itin toksi\u0161kas med\u017eiagas.<\/p>\n<p>Teherane pastar\u0105j\u012f savaitgal\u012f atakos prie\u0161 kuro sand\u0117lius, prane\u0161ama, kuriam laikui panardino miest\u0105 \u012f tams\u0105, o vir\u0161 degan\u010di\u0173 naftos objekt\u0173 kilo nuodingi juodi d\u016bm\u0173 debesys.<\/p>\n<p>Mathilde Jourde i\u0161 \u201eInstitute for International and Strategic Relations\u201c (\u201eIRIS\u201c) teig\u0117, kad branduolini\u0173, karini\u0173 ir energetikos objekt\u0173 atakavimas turi \u201eypa\u010d tar\u0161\u0173\u201c poveik\u012f orui, vandeniui ir dirvo\u017eemiui.<\/p>\n<p>\u201eTik pradedame suprasti problemos mast\u0105, ta\u010diau jau dabar ai\u0161ku, kad \u0161imtai apgadint\u0173 objekt\u0173 Irane ir kaimynin\u0117se \u0161alyse kelia gr\u0117sm\u0119 \u017emon\u0117ms ir aplinkai\u201c, \u2013 \u201eAFP\u201c sak\u0117 \u201eConflict and Environment Observatory\u201c (\u201eCEOBS\u201c) direktorius Dougas Weiras. \u201eYpa\u010d neramina \u017eala naftos infrastrukt\u016brai, kariniams objektams ir jautriai Persijos \u012flankos j\u016brinei aplinkai\u201c, \u2013 apibendrino jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nuo aviacijos kuro, sudeginamo vykdant antskryd\u017eius, iki aitraus d\u016bm\u0173 debesies i\u0161 degan\u010di\u0173 naftos sand\u0117li\u0173 \u2013 konfliktas Artimuosiuose Rytuose daro did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105 gamtai ir klimatui. Naujien\u0173 agent\u016bra \u201eAFP\u201c pakalbino ekspertus apie aplinkosaugines karo s\u0105naudas, kurios da\u017enai lieka nepasteb\u0117tos. \u201eJAV ir Izraelio l\u0117ktuvai, skrisdami vir\u0161 Persijos \u012flankos ir vykdydami misijas vir\u0161 Irano, sunaudoja mil\u017eini\u0161kus kiekius degal\u0173\u201c, \u2013 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1186,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1185","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1185","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1185"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1185\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1186"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1185"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1185"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1185"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1185"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}