\u017duvys visame pasaulyje tampa vis ma\u017eesn\u0117s \u2013 ir tai vyksta ne vien d\u0117l intensyvios \u017evejybos. Naujausi Lenkijos ir Australijos mokslinink\u0173 tyrimai, publikuoti \u017eurnale \u201eScience\u201c, rodo, kad \u0161\u012f proces\u0105 skatina ir klimato kaitos nulemti evoliuciniai poky\u010diai.<\/p>\n
Pagrindinis publikacijos autorius prof. Janas Koz\u0142owskis i\u0161 \u201eJogailos universiteto\u201c kartu su komanda suk\u016br\u0117 model\u012f, ai\u0161kinant\u012f \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f ir leid\u017eiant\u012f prognozuoti pasekmes ateities laimikiams. Modelis parodo, kaip \u017euvys paskirsto energij\u0105: investuoti j\u0105 \u012f augim\u0105 ar \u012f dauginim\u0105si.<\/p>\n
\u201eAugimas yra investicija \u012f ateit\u012f. Jei \u017euvys da\u017eniau \u017e\u016bsta, pavyzd\u017eiui, d\u0117l \u017evejybos ar auk\u0161tesn\u0117s vandens temperat\u016bros, tokia investicija nebeatsiperka\u201c, \u2013 Lenkijos naujien\u0173 agent\u016brai PAP ai\u0161kino prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n
Pasak jo, tokiais atvejais \u017euvims palankiau anks\u010diau pasiekti lytin\u0119 brand\u0105 ir daugiau energijos skirti dauginimuisi. D\u0117l to v\u0117lesn\u0117s kartos subr\u0119sta grei\u010diau, ta\u010diau pasiekia ma\u017eesnius k\u016bno dyd\u017eius.<\/p>\n
Mokslininkas pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161is mechanizmas siejamas tiek su \u017evejybos daromu spaudimu, tiek su klimato kaita. \u201eBet koks mirtingumo did\u0117jimas veikia ta pa\u010dia kryptimi \u2013 skatina ma\u017eesnius k\u016bno dyd\u017eius. Tai susij\u0119 ir su \u017euv\u0173 gaudymu, ir su vanden\u0173 \u0161ilt\u0117jimu, taip pat su kitais veiksniais, pavyzd\u017eiui, aplinkos tar\u0161a\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad evoliucija, kuri dar visai neseniai laikyta itin l\u0117tu procesu, gali vykti gerokai spar\u010diau. \u201eEvoliucija gali \u012fvykti per kelias ar keliolika kart\u0173, jei kei\u010diasi aplinkos s\u0105lygos\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n
Anot jo, iki \u0161iol \u017euvininkyst\u0117je taikyti modeliai \u0161i\u0173 proces\u0173 ne\u012fvertino: jie r\u0117m\u0117si supaprastintomis prielaidomis apie \u017euv\u0173 augim\u0105 ir dedam\u0173 ikr\u0173 skai\u010di\u0173, ignoruodami evoliucijos poveik\u012f populiacijoms.<\/p>\n
\u201e\u012etrauk\u0117me evoliucij\u0105 \u012f \u017euvininkyst\u0117s modelius ir parod\u0117me, kad jos ignoruoti ne\u012fmanoma\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 \u201eJogailos universiteto\u201c mokslininkas.<\/p>\n
Naujasis modelis buvo patikrintas naudojant daugiau kaip 2000 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 duomenis \u2013 jis tiksliai atkuria j\u0173 augimo dinamik\u0105 ir brandos am\u017ei\u0173. Taip pat nustatyta, kad didel\u0117s patel\u0117s yra ypa\u010d svarbios populiacij\u0173 atk\u016brimui.<\/p>\n
\u201eViena 10 kg mas\u0117s patel\u0117 sud\u0117s gerokai daugiau ikr\u0173 nei de\u0161imt 1 kg mas\u0117s pateli\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kino prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n
Evoliucini\u0173 proces\u0173 \u012ftraukimas kei\u010dia ir prognozes \u017evejybos sektoriui. Tyrimas rodo, kad iki 2100 met\u0173 43 svarbi\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 laimikiai gali suma\u017e\u0117ti apie 22 proc., jei bus \u012fvertintas \u017euv\u0173 smulk\u0117jimas. Ne\u012ftraukus \u0161io veiksnio, prognozuojamas kritimas b\u016bt\u0173 apie 14 proc.<\/p>\n
Remiantis 2025 met\u0173 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacijos \u201eFAO\u201c duomenimis, jau dabar 35 proc. \u017evejybos plot\u0173 yra per\u017evejoti. Vienas ry\u0161ki\u0173 poky\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Baltijos menk\u0117: 1996\u20132019 metais jos maksimalus ilgis suma\u017e\u0117jo nuo 115 iki 54 cm, o lytin\u0117s brandos dydis \u2013 nuo 40 iki 20 cm.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jimas situacij\u0105 dar labiau blogina. \u201eJei poky\u010diai vyks grei\u010diau, situacija gali b\u016bti dar prastesn\u0117\u201c, \u2013 persp\u0117jo prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n
\u017duv\u0173 smulk\u0117jimas svarbus ne tik ekonomikai, bet ir maisto saugumui. Nors Lenkijoje \u0161ie poky\u010diai gali b\u016bti ne tokie ry\u0161k\u016bs, daugelyje pasaulio region\u0173 problema kur kas opesn\u0117.<\/p>\n
\u201e\u0160imtams milijon\u0173 \u017emoni\u0173 \u017euvys yra pagrindinis baltym\u0173 \u0161altinis. Tai n\u0117ra prabangos klausimas\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo tyr\u0117jas.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, b\u016btini poky\u010diai \u017evejybos valdyme. Viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173 \u2013 geresn\u0117 dideli\u0173 individ\u0173 apsauga.<\/p>\n
\u201eGeriausias sprendimas \u2013 dideli\u0173 j\u016brini\u0173 rezervat\u0173 pl\u0117tra, kur \u017euvys gali u\u017eaugti iki dideli\u0173 dyd\u017ei\u0173 ir daugintis. J\u0173 palikuonys v\u0117liau gali papildyti zonas, kuriose vykdoma \u017evejyba\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n
Paklaustas, ar \u0161iuos poky\u010dius \u012fmanoma atkurti, mokslininkas pabr\u0117\u017e\u0117, kad vienareik\u0161mio atsakymo n\u0117ra \u2013 viskas priklauso nuo to, ar populiacijoje i\u0161liks pakankama genetin\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n
\u201eKol egzistuoja genai, leid\u017eiantys gr\u012f\u017eti prie ankstesn\u0117s strategijos, procesas yra gr\u012f\u017etamas. Greiti evoliuciniai poky\u010diai rei\u0161kia gen\u0173 da\u017eni\u0173 kitim\u0105, o ne j\u0173 i\u0161nykim\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jis \u012fsp\u0117jo: jei tam tikri gen\u0173 variantai i\u0161nyks, sugr\u012f\u017eimas prie didesni\u0173 dyd\u017ei\u0173 b\u016bt\u0173 labai sud\u0117tingas ir u\u017etrukt\u0173 ilgai. \u201eNauj\u0173 gen\u0173 atsiradimas yra retas rei\u0161kinys. Tod\u0117l geriau u\u017ekirsti keli\u0105, nei bandyti at\u0161aukti poky\u010di\u0173 pasekmes\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, svarbiausia ma\u017einti \u017evejybos spaudim\u0105, saugoti dideles \u017euvis, pl\u0117sti j\u016brines saugomas teritorijas ir l\u0117tinti klimato kait\u0105.<\/p>\n
\u201eJei poky\u010diai vyksta l\u0117\u010diau, gamta turi didesn\u0119 galimyb\u0119 su jais susitvarkyti\u201c, \u2013 apibendrino prof. J. Koz\u0142owskis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017duvys visame pasaulyje tampa vis ma\u017eesn\u0117s \u2013 ir tai vyksta ne vien d\u0117l intensyvios \u017evejybos. Naujausi Lenkijos ir Australijos mokslinink\u0173 tyrimai, publikuoti \u017eurnale \u201eScience\u201c, rodo, kad \u0161\u012f proces\u0105 skatina ir klimato kaitos nulemti evoliuciniai poky\u010diai. Pagrindinis publikacijos autorius prof. Janas Koz\u0142owskis i\u0161 \u201eJogailos universiteto\u201c kartu su komanda suk\u016br\u0117 model\u012f, ai\u0161kinant\u012f \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f ir leid\u017eiant\u012f prognozuoti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1188,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1187","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1187","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1187"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1187\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1188"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1187"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1187"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1187"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1187"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}