{"id":11871,"date":"2026-04-24T10:48:13","date_gmt":"2026-04-24T10:48:13","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/2030-aisiais-menulyje-degs-sviesos-voyager-technologies-vadovas-pasake-kada-gyvensime-ten\/"},"modified":"2026-04-24T10:48:13","modified_gmt":"2026-04-24T10:48:13","slug":"2030-aisiais-menulyje-degs-sviesos-voyager-technologies-vadovas-pasake-kada-gyvensime-ten","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/2030-aisiais-menulyje-degs-sviesos-voyager-technologies-vadovas-pasake-kada-gyvensime-ten\/","title":{"rendered":"2030-aisiais M\u0117nulyje degs \u0161viesos: \u201eVoyager Technologies\u201c vadovas pasak\u0117, kada gyvensime ten"},"content":{"rendered":"<p>\u017dmon\u0117s M\u0117nulyje gali ne tik nusileisti, bet ir realiai gyventi bei dirbti jau 2030-aisiais, sako kosmini\u0173 technologij\u0173 bendrov\u0117s \u201eVoyager Technologies\u201c vadovas Dylanas Tayloras. Jo teigimu, pirmieji nuolatin\u0117s baz\u0117s elementai gali atsirasti dar iki \u0161io de\u0161imtme\u010dio pabaigos, o gyvenimas M\u0117nulyje 2032\u20132033 metais tapt\u0173 matomu rei\u0161kiniu \u017dem\u0117je.<\/p>\n<p>Pasak D. Tayloro, pradinis sprendimas grei\u010diausiai b\u016bt\u0173 pripu\u010diama gyvenamoji erdv\u0117 su gyvyb\u0117s palaikymo sistemomis. Tokia taktika kosmoso industrijoje laikoma logi\u0161ka: j\u0105 lengviau nugabenti, grei\u010diau i\u0161skleisti ir pritaikyti trumpesn\u0117ms misijoms, kol bus sukaupta pakankamai patirties statyti masyvesnius modulius.<\/p>\n<p>\u201eIki 2020-\u0173j\u0173 pabaigos tur\u0117sime \u017emones M\u0117nulyje ir ka\u017ekoki\u0105 baz\u0119, grei\u010diausiai pripu\u010diam\u0105 buvein\u0119 su gyvyb\u0117s palaikymo \u012franga\u201c, \u2013 sak\u0117 Dylanas Tayloras.<\/p>\n<h2>Nuo misij\u0173 prie infrastrukt\u016bros<\/h2>\n<p>D. Tayloro prognoz\u0117s skamba ambicingai, ta\u010diau jos dera su kryptimi, kuria juda JAV Artemis programa, numatanti ilgalaik\u012f gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f M\u0117nul\u012f ir tvarios infrastrukt\u016bros k\u016brim\u0105. NASA vie\u0161ai akcentuoja, kad M\u0117nulis turi tapti treniruo\u010di\u0173 aik\u0161tele ir technologij\u0173 poligonu prie\u0161 tolimesnes misijas, \u012fskaitant keliones \u012f Mars\u0105.<\/p>\n<p>Tokia \u201eM\u0117nulio ekonomika\u201c remiasi ne vien valstybin\u0117mis programomis. Vis didesn\u012f vaidmen\u012f atlieka priva\u010dios bendrov\u0117s, kurian\u010dios transporto, energijos, ry\u0161io ir gyvenam\u0105sias sistemas, o tarp ilgalaiki\u0173 tiksl\u0173 \u012fvardijami ir reguliari\u0173 krovini\u0173 sraut\u0173 sprendimai bei vietini\u0173 resurs\u0173 panaudojimas.<\/p>\n<h2>Kosmoso verslas kaista, pinig\u0173 daug\u0117ja<\/h2>\n<p>CNBC cituojami sektoriaus atstovai teigia, kad komercinis kosmosas \u0161iuo metu i\u0161gyvena spartaus augimo etap\u0105. Tam \u012ftakos turi ir geopolitin\u0117 konkurencija, ir kariniai poreikiai, nes kosmose did\u0117ja kritin\u0117s infrastrukt\u016bros, ypa\u010d ry\u0161i\u0173 ir steb\u0117jimo sistem\u0173, svarba.<\/p>\n<p>\u0160alia M\u0117nulio plan\u0173 ry\u0161k\u0117ja ir kita tendencija: investicijos \u012f \u017eem\u0105j\u0105 \u017dem\u0117s orbit\u0105 ir ten kuriamas paslaugas. NASA pabr\u0117\u017eia, kad \u017eemoji orbita, esanti iki 2 000 kilometr\u0173 auk\u0161tyje, tampa komercini\u0173 projekt\u0173 erdve, kuri\u0105 reik\u0117s i\u0161laikyti veiksni\u0105 ir po numatyto Tarptautin\u0117s kosmin\u0117s stoties eksploatacijos pabaigos.<\/p>\n<h2>Stotys po TKS ir duomen\u0173 centrai orbitoje<\/h2>\n<p>\u201eVoyager Technologies\u201c yra siejama su projektu \u201eStarlab\u201c, kuris planuojamas kaip viena i\u0161 komercini\u0173 platform\u0173, galin\u010di\u0173 perimti dal\u012f funkcij\u0173 po to, kai Tarptautin\u0117 kosmin\u0117 stotis bus ruo\u0161iama eksploatacijos pabaigai apie 2030 metus. Tokios stotys vertinamos kaip b\u016btina grandis moksliniams tyrimams, gamybai mikrogravitacijoje ir priva\u010di\u0173 misij\u0173 aptarnavimui.<\/p>\n<p>D. Tayloras taip pat prognozuoja, kad per ma\u017edaug penkerius metus kosmose gali prad\u0117ti veikti duomen\u0173 centrai, nors j\u0173 pl\u0117tr\u0105 riboja techniniai i\u0161\u0161\u016bkiai, ypa\u010d \u0161ilumos i\u0161sklaidymas vakuume. Tuo pat metu industrija vis da\u017eniau kalba apie DI naudojim\u0105 orbitoje, kai dalis analiz\u0117s atliekama pa\u010diame palydove, ma\u017einant poreik\u012f visk\u0105 si\u0173sti \u012f \u017dem\u0119.<\/p>\n<p>\u201eKai prad\u0117sime reguliariai leistis M\u0117nulyje ir siekti Marso, tai \u017emones \u012fkv\u0117ps ir i\u0161laikys susidom\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 buv\u0119s Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.<\/p>\n<p>Artimiausi metai parodys, kiek tiksliai i\u0161sipildys 2030-\u0173j\u0173 scenarijus, ta\u010diau kryptis ai\u0161ki: kosmosas vis labiau pereina nuo pavieni\u0173 misij\u0173 prie nuolatin\u0117s infrastrukt\u016bros. Jei planai pavyks, M\u0117nulis taps ne tik tyrim\u0173 tikslu, bet ir nauja darbo vieta, kurioje atsiras energetikos, ry\u0161i\u0173, logistikos ir statybos grandin\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.cnbc.com\/2026\/04\/24\/people-will-be-living-and-working-on-the-moon-in-the-2030s-says-space-tech-ceo.html<br \/>https:\/\/www.nasa.gov\/humans-in-space\/leo-economy-frequently-asked-questions\/<br \/>https:\/\/www.nasa.gov\/artemis\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u017dmon\u0117s M\u0117nulyje gali ne tik nusileisti, bet ir realiai gyventi bei dirbti jau 2030-aisiais, sako kosmini\u0173 technologij\u0173 bendrov\u0117s \u201eVoyager Technologies\u201c vadovas Dylanas Tayloras. Jo teigimu, pirmieji nuolatin\u0117s baz\u0117s elementai gali atsirasti dar iki \u0161io de\u0161imtme\u010dio pabaigos, o gyvenimas M\u0117nulyje 2032\u20132033 metais tapt\u0173 matomu rei\u0161kiniu \u017dem\u0117je. Pasak D. Tayloro, pradinis sprendimas grei\u010diausiai b\u016bt\u0173 pripu\u010diama gyvenamoji erdv\u0117 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11872,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11871","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11871","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11871"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11871\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11872"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11871"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11871"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11871"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11871"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}