ADHD da\u017enai klaidingai sutapatinamas tik su d\u0117mesio stoka, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s tai yra neurovystymosi ypatumas, susij\u0119s su d\u0117mesio, impuls\u0173 ir emocij\u0173 reguliavimu. Daliai vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 tai rei\u0161kia didesn\u012f jautrum\u0105 dirgikliams ir sunkiau \u201ei\u0161laikom\u0105\u201c optimal\u0173 budrumo lyg\u012f.<\/p>\n
I\u0161 \u0161alies tai gali atrodyti kaip nuolatinis neramumas, ta\u010diau neretai jud\u0117jimas tampa savireguliacijos b\u016bdu. Kitaip tariant, k\u016bnas juda ne tod\u0117l, kad \u017emogus nenori susikaupti, o tod\u0117l, kad taip lengviau pasiekti b\u016bsen\u0105, kurioje susikaupti apskritai \u012fmanoma.<\/p>\n
Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegen\u0173 cheminius procesus, kurie svarb\u016bs d\u0117mesiui ir savikontrolei. Tyrimai rodo, kad judant did\u0117ja dopamino ir noradrenalino aktyvumas, o tai siejama su geresniu d\u0117mesio sutelkimu, motyvacija ir vykdomosiomis funkcijomis.<\/p>\n
Taip pat svarbus ir nuotaikos reguliavimas: aktyvumas gali prisid\u0117ti prie emocinio stabilumo, ma\u017einti \u012ftamp\u0105 ir pad\u0117ti grei\u010diau \u201egr\u012f\u017eti \u012f norm\u0105\u201c po per didelio dirgikli\u0173 kiekio. B\u016btent \u0161ios sritys daugeliui \u017emoni\u0173 su ADHD kelia sunkum\u0173 kasdienyb\u0117je.<\/p>\n
Vaik\u0173 neramumas pamokose ar namuose da\u017enai n\u0117ra s\u0105moningas taisykli\u0173 lau\u017eymas. Daliai vaik\u0173 jud\u0117jimas, supimasis ant k\u0117d\u0117s ar vaik\u0161\u010diojimas m\u0105stant padeda suvienodinti su\u017eadinimo lyg\u012f ir \u201esutvarkyti\u201c k\u016bno poj\u016b\u010dius.<\/p>\n
Kai nerv\u0173 sistema sunkiau filtruojasi dirgiklius, ai\u0161k\u016bs k\u016bno signalai gali tapti atrama. Tod\u0117l ritmi\u0161kas, pasikartojantis jud\u0117jimas kai kuriems vaikams veikia geriau nei raginimas \u201eramiai s\u0117d\u0117ti\u201c ir bandyti sukaupti d\u0117mes\u012f vien valios pastangomis.<\/p>\n
Jud\u0117jimas n\u0117ra ADHD gydymas ir nepakei\u010dia individualiai parinktos pagalbos, pavyzd\u017eiui, psichologo, psichiatro konsultacij\u0173 ar \u012frodymais gr\u012fst\u0173 intervencij\u0173. Ta\u010diau fizinis aktyvumas daugelyje rekomendacij\u0173 minimas kaip svarbi kompleksin\u0117s pagalbos dalis, galinti sustiprinti kit\u0173 priemoni\u0173 efektyvum\u0105.<\/p>\n
Praktikoje tai rei\u0161kia, kad jud\u0117jimas gali pagerinti \u201eprieinamum\u0105\u201c susikaupimui: po aktyvumo daliai vaik\u0173 lengviau prad\u0117ti u\u017eduot\u012f, i\u0161b\u016bti joje ir suvaldyti emocin\u0119 reakcij\u0105 \u012f nes\u0117km\u0119 ar nuobodul\u012f.<\/p>\n
Naudingiausia strategija da\u017eniausiai n\u0117ra bandymas vaik\u0105 \u201ei\u0161varginti\u201c, o trumpi, reguliar\u016bs judesio intarpai. Kai kuriems vaikams pakanka keli\u0173 minu\u010di\u0173 aktyvumo prie\u0161 u\u017eduotis, reikalaujan\u010dias d\u0117mesio, kad darbas vykt\u0173 skland\u017eiau.<\/p>\n
Da\u017enai gerai veikia ritmi\u0161kos veiklos, pavyzd\u017eiui, \u0117jimas, va\u017eiavimas dvira\u010diu ar lengvas b\u0117gimas, taip pat galimyb\u0117 mokantis keisti k\u016bno pad\u0117t\u012f. Kai kuriais atvejais 10 minu\u010di\u0173 jud\u0117jimo duoda daugiau naudos nei ilgas s\u0117d\u0117jimas bandant \u201eprisiversti\u201c.<\/p>\n
Paradoksas tas, kad jud\u0117jimas ne visada yra susikaupimo prie\u0161ingyb\u0117. Daliai \u017emoni\u0173 su ADHD jis kaip tik tampa prad\u017eia, nuo kurios susikaupimas tampa realisti\u0161kas.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\nhttps:\/\/www.cdc.gov\/adhd\/about\/index.html
\nhttps:\/\/www.nice.org.uk\/guidance\/ng87
\nhttps:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC6945516\/
\nhttps:\/\/chadd.org\/about-adhd\/overview\/
\nhttps:\/\/www.who.int\/news-room\/fact-sheets\/detail\/physical-activity<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
ADHD da\u017enai klaidingai sutapatinamas tik su d\u0117mesio stoka, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s tai yra neurovystymosi ypatumas, susij\u0119s su d\u0117mesio, impuls\u0173 ir emocij\u0173 reguliavimu. Daliai vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 tai rei\u0161kia didesn\u012f jautrum\u0105 dirgikliams ir sunkiau \u201ei\u0161laikom\u0105\u201c optimal\u0173 budrumo lyg\u012f. I\u0161 \u0161alies tai gali atrodyti kaip nuolatinis neramumas, ta\u010diau neretai jud\u0117jimas tampa savireguliacijos b\u016bdu. Kitaip tariant, k\u016bnas juda […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11958","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11958","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11958"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11958\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11958"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11958"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11958"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11958"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}