Po sukr\u0117tim\u0173 Persijos \u012flankoje ir i\u0161augus rizikai strategi\u0161kai svarbiuose j\u016br\u0173 keliuose Va\u0161ingtone, kaip skelbiama, svarstomas ambicingas planas: Sirij\u0105 paversti sausumos energetikos koridoriumi, per kur\u012f nafta ir dujos pasiekt\u0173 Turkij\u0105 bei Europ\u0105. Dokumente, siejamame su JAV pasiuntiniu Sirijai Tomu Barracku, akcentuojama ne logistika keliais, o vamzdyn\u0173 tinkl\u0173 atgaivinimas ir pl\u0117tra.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 id\u0117ja yra sukurti alternatyv\u0105 pa\u017eeid\u017eiamiems j\u016br\u0173 \u201ebutelio kakliukams\u201c, pirmiausia Horm\u016bzo s\u0105siauriui, per kur\u012f \u012fprastai keliauja didel\u0117 pasaulin\u0117s naftos ir suskystint\u0173 duj\u0173 dalis. Toks scenarijus ypa\u010d aktualus tuomet, kai geopolitin\u0117 \u012ftampa kelia tiekimo sutrikim\u0173 rizik\u0105 ir didina kain\u0173 svyravimus tarptautin\u0117se rinkose.<\/p>\n
Plane minimi keli seni ir nauji mar\u0161rutai, kurie teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 sujungti Persijos \u012flankos bei Irako telkinius su Vidur\u017eemio j\u016bros uostais ir v\u0117liau su Europos rinka. Tarp da\u017eniausiai aptariam\u0173 id\u0117j\u0173 yra Kirkuko\u2013Banijaso naftotiekio atnaujinimas, kuriam, kaip nurodoma, gal\u0117t\u0173 prireikti apie 3 800 000 000 eur\u0173.<\/p>\n
Taip pat aptariamas Kataro\u2013Turkijos dujotiekio sumanymas, kuris praeityje ne kart\u0105 buvo min\u0117tas kaip geopolitini\u0173 interes\u0173 sankirtos ta\u0161kas. Be to, dokumente \u012fvardijamas Azerbaid\u017eano\u2013Kiliso\u2013Alepo duj\u0173 ry\u0161ys, prad\u0117j\u0119s veikti 2025 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f, ir galimyb\u0117 pl\u0117sti Arab\u0173 dujotiek\u012f i\u0161 Egipto per Sirij\u0105 Turkijos kryptimi.<\/p>\n
Kita kryptis b\u016bt\u0173 Sirijos vidaus tinklo atk\u016brimas, \u012fskaitant daugiau nei 1 000 kilometr\u0173 infrastrukt\u016bros \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 regionuose reabilitacij\u0105. \u0160is aspektas svarbus ne tik tranzitui, bet ir vietiniam energijos tiekimo stabilumui, kuris Sirijoje po karo met\u0173 i\u0161lieka trapus.<\/p>\n
Antalijos diplomatijos forume Turkijoje Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa teig\u0117, kad \u0161alis d\u0117l savo geografin\u0117s pad\u0117ties siekia tapti alternatyviu energijos ir preki\u0173 mar\u0161rutu tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173. Pasak jo, Sirija nor\u0117t\u0173 u\u017etikrinti saug\u0173 koridori\u0173, jungiant\u012f Persijos \u012flank\u0105, Jordanij\u0105, Sirij\u0105 ir Turkij\u0105, i\u0161naudojant pri\u0117jim\u0105 prie Vidur\u017eemio j\u016bros.<\/p>\n
Toks siekis skamba patraukliai ant popieriaus, ta\u010diau realyb\u0117je jis remiasi prielaida, kad pavyks u\u017etikrinti ilgalaik\u012f saugum\u0105, ai\u0161kias taisykles investuotojams ir tarptautinius politinius susitarimus. Be to, bet koks didelio masto energetikos koridorius neatsiejamas nuo regionini\u0173 \u017eaid\u0117j\u0173 interes\u0173, \u012fskaitant Turkij\u0105, Persijos \u012flankos \u0161alis, Irak\u0105 ir Europos pirk\u0117jus.<\/p>\n
\u017durnalistas Sarkis Kassarjian, besispecializuojantis Turkijos ir Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 temose, toki\u0105 vizij\u0105 vertina skepti\u0161kai ir pabr\u0117\u017eia, kad planas i\u0161 esm\u0117s perkuria dar 2000-\u0173j\u0173 prad\u017eioje aptartas koncepcijas. Jo teigimu, Sirija kol kas neturi nei infrastrukt\u016bros, nei stabilumo, kad gal\u0117t\u0173 konkuruoti su alternatyvomis, tokiomis kaip Saudo Arabijos uostai prie Raudonosios j\u016bros, Izraelio Vidur\u017eemio j\u016bros infrastrukt\u016bra ar Turkijos energetikos mazgai.<\/p>\n
\u201eSukurti nauj\u0105 vamzdyn\u0173 tinkl\u0105, j\u012f pri\u017ei\u016br\u0117ti, remontuoti ir apsaugoti yra labai sud\u0117tinga, ypa\u010d tokioje geopolitin\u0117je geografijoje kaip Artimieji Rytai\u201c, \u2013 sak\u0117 Sarkis Kassarjian.<\/p>\n
Jis taip pat akcentuoja, kad investicijoms reik\u0117t\u0173 ne tik technini\u0173 sprendim\u0173, bet ir efektyvios valdymo sistemos, teisin\u0117s aplinkos, korupcijos rizik\u0173 ma\u017einimo bei ai\u0161ki\u0173 saugumo garantij\u0173. Kassarjian nuomone, regionui realisti\u0161kesni mar\u0161rutai jau egzistuoja, pavyzd\u017eiui, Irako\u2013Turkijos Kirkuko\u2013D\u017eeihano linija, nors ir ji pati yra susid\u016brusi su politiniais bei teisiniais gin\u010dais.<\/p>\n
Tuo metu Sirijos naftos sektoriaus in\u017einierius Ghassanas al Rai situacij\u0105 vertina atsargiau: techni\u0161kai vamzdyn\u0173 atgaivinimas \u012fmanomas, ta\u010diau viskas remiasi \u012f finansavim\u0105, saugum\u0105 ir politinius susitarimus. Jis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dalis Sirijos infrastrukt\u016bros, naudotos iki 2011 met\u0173, fizi\u0161kai vis dar egzistuoja, o vamzdynus teori\u0161kai galima remontuoti ir pl\u0117sti.<\/p>\n
\u201eTechnologi\u0161kai tai \u012fmanoma. Klausimas, ar yra finansavimas, saugumas ir politiniai susitarimai\u201c, \u2013 sak\u0117 Ghassanas al Rai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jis pripa\u017e\u012fsta ir rimt\u0105 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 problem\u0105: po ilgame\u010dio konflikto \u0161alyje tr\u016bksta kvalifikuot\u0173 specialist\u0173, daug j\u0173 i\u0161vyko dirbti \u012f Persijos \u012flankos valstybes. Net ir atsiradus pinigams, tokio masto projektams reik\u0117t\u0173 tarptautini\u0173 rangov\u0173, patirties ir ilgo stabilumo periodo.<\/p>\n
Europos po\u017ei\u016briu, sausumos koridorius per Sirij\u0105 gal\u0117t\u0173 atrodyti kaip dar vienas diversifikacijos kelias, ta\u010diau jis nei\u0161sprend\u017eia pagrindinio klausimo: energetikos infrastrukt\u016bra yra de\u0161imtme\u010diams skirta investicija, o rizikos vertinimas \u010dia tampa ne ma\u017eiau svarbus u\u017e pa\u010di\u0105 in\u017einerij\u0105. Pastaraisiais metais Europa didino SGD import\u0105, pl\u0117t\u0117 jungtis ir kaupimo paj\u0117gumus, tod\u0117l bet koks naujas vamzdyn\u0173 megaprojektas tur\u0117t\u0173 konkuruoti ir su jau pasikeitusiu \u017eemyno energijos tiekimo modeliu.<\/p>\n
Sirijos pavertimas globaliu energetikos koridoriumi gal\u0117t\u0173 tapti geopolitiniu l\u016b\u017eio ta\u0161ku, ta\u010diau kol kas tai labiau vizija, kurios \u012fgyvendinim\u0105 riboja saugumo, valdysenos ir finansavimo realyb\u0117. Jei \u012ftampa j\u016br\u0173 mar\u0161rutuose t\u0119sis, diskusijos d\u0117l sausumos alternatyv\u0173 tik stipr\u0117s, bet sprendimus lems ne \u0161\u016bkiai, o investuotoj\u0173 pasitik\u0117jimas ir politiniai kompromisai.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/www.euronews.com\/business\/2026\/04\/24\/iran-war-sparks-push-to-transform-syria-into-global-energy-corridor
https:\/\/www.eia.gov\/todayinenergy\/detail.php?id=52859
https:\/\/iea.blob.core.windows.net\/assets\/ab0c7a03-0141-4c92-a7c5-8b1a5c4d8e19\/OilMarketReport.pdf<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po sukr\u0117tim\u0173 Persijos \u012flankoje ir i\u0161augus rizikai strategi\u0161kai svarbiuose j\u016br\u0173 keliuose Va\u0161ingtone, kaip skelbiama, svarstomas ambicingas planas: Sirij\u0105 paversti sausumos energetikos koridoriumi, per kur\u012f nafta ir dujos pasiekt\u0173 Turkij\u0105 bei Europ\u0105. Dokumente, siejamame su JAV pasiuntiniu Sirijai Tomu Barracku, akcentuojama ne logistika keliais, o vamzdyn\u0173 tinkl\u0173 atgaivinimas ir pl\u0117tra. Pagrindin\u0117 id\u0117ja yra sukurti alternatyv\u0105 pa\u017eeid\u017eiamiems […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":11998,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-11997","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11997","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11997"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11997\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11998"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11997"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=11997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}