{"id":12038,"date":"2026-04-24T13:54:11","date_gmt":"2026-04-24T13:54:11","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/juriniai-vejo-parkai-kaip-dirbtiniai-rifai-mokslininkai-fiksuoja-kad-prie-turbinu-telkiasi-zuvys\/"},"modified":"2026-04-24T13:54:11","modified_gmt":"2026-04-24T13:54:11","slug":"juriniai-vejo-parkai-kaip-dirbtiniai-rifai-mokslininkai-fiksuoja-kad-prie-turbinu-telkiasi-zuvys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/juriniai-vejo-parkai-kaip-dirbtiniai-rifai-mokslininkai-fiksuoja-kad-prie-turbinu-telkiasi-zuvys\/","title":{"rendered":"J\u016briniai v\u0117jo parkai kaip dirbtiniai rifai: mokslininkai fiksuoja, kad prie turbin\u0173 telkiasi \u017euvys"},"content":{"rendered":"<p>J\u016briniai v\u0117jo parkai ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomi rizika j\u016bros ekosistemoms: triuk\u0161mas statyb\u0173 metu, intensyvus laiv\u0173 jud\u0117jimas ir dugno darbai k\u0117l\u0117 klausim\u0173 d\u0117l \u017euv\u0173, ruoni\u0173 bei kit\u0173 migruojan\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173 elgsenos. Ta\u010diau naujesni steb\u0117jimai rodo ir kit\u0105 pus\u0119: dalyje vietovi\u0173 prie turbin\u0173 pamat\u0173 ima telktis \u017euvys, o konstrukcijos veikia pana\u0161iai kaip dirbtiniai rifai.<\/p>\n<p>Did\u017eiausi trumpalaikiai poveikiai da\u017eniausiai siejami su \u012frengimo etapu, kai naudojamas poli\u0173 kalimas ir kiti didelio garso darbai. Tokie impulsiniai garsai gali laikinai i\u0161baidyti ar dezorientuoti kai kurias r\u016b\u0161is, tod\u0117l poveikis migruojantiems gyv\u016bnams vertinamas atskirai kiekviename projekte. Vis d\u0117lto dalis tyrim\u0173 \u0160iaur\u0117s j\u016broje ir Baltijos regiono s\u0105siauriuose rodo, kad eksploatacijos laikotarpiu aplink pamatus gali atsirasti nauj\u0173 buveini\u0173 po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<h2>Kas vyksta po vandeniu?<\/h2>\n<p>Daugelyje j\u016brini\u0173 teritorij\u0173 dugnas yra sm\u0117lingas ir gana vienodas, tod\u0117l ten tr\u016bksta kiet\u0173 pavir\u0161i\u0173, prie kuri\u0173 gal\u0117t\u0173 prisitvirtinti organizmai. Turbin\u0173 pamatai ir apsauginiai akmen\u0173 sluoksniai sukuria vertikali\u0105, stabili\u0105 strukt\u016br\u0105, kuri kai kuriose vietose tampa tarsi atrama naujai bendrijai formuotis.<\/p>\n<p>Pirmiausia ant pavir\u0161i\u0173 \u012fsikuria smulk\u016bs organizmai ir dumbliai, v\u0117liau atsiranda daugiau bestuburi\u0173, o \u0161ie pritraukia smulkias \u017euvis. Ilgainiui tokia mitybos grandin\u0117 gali vilioti ir pl\u0117\u0161resnes r\u016b\u0161is, tod\u0117l vietov\u0117 ima veikti kaip maitinimosi ir sl\u0117ptuvi\u0173 zona.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l aplink turbinas gali daug\u0117ti gyvyb\u0117s?<\/h2>\n<p>Vienas i\u0161 paai\u0161kinim\u0173 vadinamas rifo efektu: dirbtin\u0117 konstrukcija padidina buveini\u0173 \u012fvairov\u0119 ir suteikia pav\u0117s\u012f, sl\u0117ptuves bei atokv\u0117p\u012f nuo srovi\u0173. Turbin\u0173 pamatai taip pat gali sudaryti ramesnes vandens ki\u0161enes, kuriose \u017euvims lengviau taupyti energij\u0105.<\/p>\n<p>Kitas svarbus veiksnys yra \u017emogaus veiklos apribojimai. D\u0117l navigacijos ir saugos reikalavim\u0173 aplink v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 parkus da\u017enai ribojama intensyvi dugnin\u0117 trauka, o dideli laivai ir traleriai vengia artim\u0173 manevr\u0173 \u0161alia konstrukcij\u0173. Kai kur tai rei\u0161kia ma\u017eiau trikdom\u0105 j\u016bros dugn\u0105 ir ma\u017eesn\u012f tiesiogin\u012f \u017evejybos spaudim\u0105, tod\u0117l ekosistema gali atsigauti grei\u010diau.<\/p>\n<h2>Nauda nerei\u0161kia, kad rizikos i\u0161nyksta<\/h2>\n<p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad teigiami poky\u010diai vienoje grandyje nerei\u0161kia vienareik\u0161m\u0117s naudos visai ekosistemai. Statyb\u0173 triuk\u0161mas ir dugno drumstimas i\u0161lieka jautriausios faz\u0117s, o poveikis gali skirtis priklausomai nuo vietos gylio, srovi\u0173, dugno tipo ir r\u016b\u0161i\u0173 sud\u0117ties.<\/p>\n<p>Be to, moksli\u0161kai svarbu atskirti, ar prie turbin\u0173 i\u0161 ties\u0173 did\u0117ja \u017euv\u0173 populiacijos, ar \u017euvys tiesiog persiskirsto ir susitelkia naujose strukt\u016brose. Tod\u0117l vis da\u017eniau akcentuojama ilgalaik\u0117 steb\u0117sena, palyginimai su kontrolin\u0117mis teritorijomis ir bendras j\u016br\u0173 erdv\u0117s planavimas, kad energetikos pl\u0117tra vykt\u0173 kuo ma\u017eiau kenkiant biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto bendra tendencija ai\u0161ki: kai kurios j\u016brin\u0117s v\u0117jo energetikos konstrukcijos gali netik\u0117tai sukurti s\u0105lygas formuotis dirbtini\u0173 rif\u0173 tipo buvein\u0117ms. Tai kei\u010dia ankstesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f, kad tokie parkai po vandeniu yra tik pramonin\u0117s dykros, ir skatina diskusij\u0105, kaip projektuoti infrastrukt\u016br\u0105, kuri b\u016bt\u0173 palankesn\u0117 ir gamtai.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.unep-wcmc.org\/en\/news\/how-offshore-wind-projects-can-affect-marine-migratory-species<br \/>https:\/\/www.frontiersin.org\/journals\/marine-science\/articles\/10.3389\/fmars.2023.1145922\/full<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>J\u016briniai v\u0117jo parkai ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomi rizika j\u016bros ekosistemoms: triuk\u0161mas statyb\u0173 metu, intensyvus laiv\u0173 jud\u0117jimas ir dugno darbai k\u0117l\u0117 klausim\u0173 d\u0117l \u017euv\u0173, ruoni\u0173 bei kit\u0173 migruojan\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173 elgsenos. Ta\u010diau naujesni steb\u0117jimai rodo ir kit\u0105 pus\u0119: dalyje vietovi\u0173 prie turbin\u0173 pamat\u0173 ima telktis \u017euvys, o konstrukcijos veikia pana\u0161iai kaip dirbtiniai rifai. Did\u017eiausi trumpalaikiai poveikiai da\u017eniausiai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":12039,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12038","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12038","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12038"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12038\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12039"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12038"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12038"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12038"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12038"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}