{"id":1224,"date":"2026-03-26T13:02:37","date_gmt":"2026-03-26T13:02:37","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/pasaulio-seniausias-svyturys-vis-dar-sviecia-isgyveno-imperijas-ir-katastrofas\/"},"modified":"2026-03-26T13:02:37","modified_gmt":"2026-03-26T13:02:37","slug":"pasaulio-seniausias-svyturys-vis-dar-sviecia-isgyveno-imperijas-ir-katastrofas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/pasaulio-seniausias-svyturys-vis-dar-sviecia-isgyveno-imperijas-ir-katastrofas\/","title":{"rendered":"Pasaulio seniausias \u0161vyturys vis dar \u0161vie\u010dia: i\u0161gyveno imperijas ir katastrofas"},"content":{"rendered":"<p>\u0160is \u012fsp\u016bdingas \u0161vyturys, manoma, buvo pastatytas II m\u016bs\u0173 eros am\u017eiuje pagal luzitan\u0173 architekto Cayo Sergio Lupo projekt\u0105 ir pa\u0161v\u0119stas senov\u0117s ital\u0173 dievybei Marsui. \u012edomu tai, kad Heraklio bok\u0161tas buvo kuriamas kaip \u0161vyturio Faruose \u2013 vieno i\u0161 septyni\u0173 senov\u0117s pasaulio stebukl\u0173 \u2013 atitikmuo. Ispani\u0161kas pavadinimas \u201eTorre de H\u00e9rcules\u201c siejamas su \u017eod\u017eiu \u201efaro\u201c, rei\u0161kian\u010diu \u0161vytur\u012f.<\/p>\n<p>Iki XVII am\u017eiaus seniausias pasaulyje \u0161vyturys buvo vadinamas \u201eFarum Brigantium\u201c, v\u0117liau \u2013 \u201eEl Faro\u201c, paskui \u2013 \u201eCastillo Viejo\u201c, kol galiausiai prigijo dabartinis pavadinimas \u201eTorre de H\u00e9rcules\u201c. \u0160vyturio atstatymas prad\u0117tas 1788 metais karaliaus Karolio IV nurodymu, pagal Eustaquio Giannin\u012f projekt\u0105 \u2013 tuomet pastatas \u012fgavo klasicizmui b\u016bding\u0173 architekt\u016brini\u0173 bruo\u017e\u0173. Ta\u010diau kod\u0117l dabartinis \u0161vyturio pavadinimas siejamas su mitiniu herojumi, jei jis buvo pa\u0161v\u0119stas Marsui?<\/p>\n<p>Su \u0161iuo objektu susijusi legenda, kuri\u0105 Kastilijos karalius Alfonsas X I\u0161mintingasis pateik\u0117 kronikoje \u201eEstoria de Espa\u00f1a\u201c. Pasak jos, Heraklis, atlik\u0119s dvylika \u017eygdarbi\u0173, siek\u0117 \u012fam\u017einti pergal\u0119 prie\u0161 mil\u017ein\u0105 Gerion\u0105. D\u0117l to jis es\u0105 pastat\u0117 \u0161vytur\u012f ir \u012fk\u016br\u0117 gyvenviet\u0119 \u201eCru\u00f1a\u201c \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Ispanijoje.<\/p>\n<p>Heraklio bok\u0161tas yra ma\u017edaug 68 metr\u0173 auk\u0161\u010dio, o i\u0161 jo skleid\u017eiami \u0161viesos signalai j\u016broje matomi net i\u0161 32 j\u016brmyli\u0173 atstumo. \u0160vyturys atviras lankytojams, ta\u010diau norint pasiekti vir\u0161\u016bn\u0119 tenka \u012fveikti 234 laiptelius. Pastangos atsiperka \u2013 nuo vir\u0161aus atsiveria \u012fsp\u016bdinga panorama \u012f Orz\u00e1n \u012flank\u0105, \u00c1rtabro \u012flank\u0105 ir A Korunjos miest\u0105.<\/p>\n<p>Po seniausiu pasaulio \u0161vyturiu \u012frengtas Skulpt\u016br\u0173 parkas, kuriame pristatomi k\u016briniai, susij\u0119 su Galisijos istorija ir legendomis. Taip pat verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f V\u0117j\u0173 ro\u017e\u0119, i\u0161siskirian\u010di\u0105 kelt\u0173 taut\u0173 simboliais: dobilu (Airija), drakonu (Velsas), triskelionu (Meno sala), dagiu (\u0160kotija), taure (Kornvalis), \u0161ermuon\u0117liu (Breton\u0117) ir \u0161ventojo Jok\u016bbo kriaukle, atstovaujan\u010dia Galisijai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160is \u012fsp\u016bdingas \u0161vyturys, manoma, buvo pastatytas II m\u016bs\u0173 eros am\u017eiuje pagal luzitan\u0173 architekto Cayo Sergio Lupo projekt\u0105 ir pa\u0161v\u0119stas senov\u0117s ital\u0173 dievybei Marsui. \u012edomu tai, kad Heraklio bok\u0161tas buvo kuriamas kaip \u0161vyturio Faruose \u2013 vieno i\u0161 septyni\u0173 senov\u0117s pasaulio stebukl\u0173 \u2013 atitikmuo. Ispani\u0161kas pavadinimas \u201eTorre de H\u00e9rcules\u201c siejamas su \u017eod\u017eiu \u201efaro\u201c, rei\u0161kian\u010diu \u0161vytur\u012f. Iki XVII [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1225,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1224","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1224","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1224"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1224\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1225"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1224"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1224"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1224"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1224"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}