{"id":12315,"date":"2026-04-24T18:36:24","date_gmt":"2026-04-24T18:36:24","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/mokslininkai-atkure-42-dingusius-naujojo-testamento-puslapius-atskleide-ka-slepe-codex-h\/"},"modified":"2026-04-24T18:36:24","modified_gmt":"2026-04-24T18:36:24","slug":"mokslininkai-atkure-42-dingusius-naujojo-testamento-puslapius-atskleide-ka-slepe-codex-h","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/mokslininkai-atkure-42-dingusius-naujojo-testamento-puslapius-atskleide-ka-slepe-codex-h\/","title":{"rendered":"Mokslininkai atk\u016br\u0117 42 dingusius Naujojo Testamento puslapius: atskleid\u0117, k\u0105 sl\u0117p\u0117 Codex H"},"content":{"rendered":"<p>Glazgo universiteto mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama tyr\u0117jo Garricko Alleno, paskelb\u0117 atk\u016brusi 42 anks\u010diau laikytus prarastais ankstyvo Naujojo Testamento rankra\u0161\u010dio puslapius. Kalbama apie vadinam\u0105j\u012f Codex H \u2013 VI am\u017eiaus pergamentin\u012f kodeks\u0105, kuriame i\u0161liko apa\u0161talo Pauliaus lai\u0161k\u0173 fragmentai. Svarbiausia tai, kad puslapiai nebuvo \u201erasti\u201c fizi\u0161kai, o rekonstruoti i\u0161 vos \u012f\u017ei\u016brim\u0173 p\u0117dsak\u0173, pasitelkus pa\u017eangias vaizdinimo technologijas.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, rankra\u0161\u010dio likim\u0105 pakeit\u0117 XIII am\u017eius, kai jis buvo i\u0161ardytas vienuolyne Did\u017eiojoje Lavroje Atoso kalne. Viduram\u017eiais sen\u0173 knyg\u0173 pergamentas neretai b\u016bdavo perdirbamas: tekstas nugramdomas, ant t\u0173 pa\u010di\u0173 lap\u0173 perra\u0161omas naujas, o kartais pergamentas panaudojamas kit\u0173 knyg\u0173 \u012fri\u0161ams. D\u0117l tokio \u201eperdirbimo\u201c Codex H dalys i\u0161sisklaid\u0117 ir atsid\u016br\u0117 skirtingose Europos bibliotekose.<\/p>\n<p>Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad tr\u016bkstami puslapiai prarasti negr\u012f\u017etamai. Prover\u017eis \u012fvyko mokslininkams pasteb\u0117jus subtilius atspaudus, atsiradusius tada, kai originalus tekstas buvo \u0161alinamas ir kei\u010diamas kitu. Ra\u0161alo chemin\u0117s savyb\u0117s gal\u0117jo palikti beveik nematomus \u201e\u0161e\u0161\u0117linius\u201c p\u0117dsakus ant gretim\u0173 ar v\u0117liau su pergamentu kontaktavusi\u0173 lap\u0173, o plika akimi j\u0173 \u012f\u017evelgti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n<h2>Kaip tekstas buvo atkurtas?<\/h2>\n<p>Komanda pasitelk\u0117 multispektrin\u012f vaizdinim\u0105 \u2013 metod\u0105, kai objektas fotografuojamas skirtingais \u0161viesos bang\u0173 ilgiais. Tokiu b\u016bdu galima i\u0161ry\u0161kinti blukusius ar pasl\u0117ptus ra\u0161alo p\u0117dsakus, kurie \u012fprastame ap\u0161vietime susilieja su pergamento fonu. Praktikoje tai leido i\u0161 vieno i\u0161likusio lapo \u201ei\u0161traukti\u201c tekstinius p\u0117dsakus, susijusius su kitomis rankra\u0161\u010dio dalimis, kuri\u0173 materialiai nebeliko.<\/p>\n<p>Lygiagre\u010diai atlikti pergamento radiokarboniniai tyrimai patvirtino, kad med\u017eiaga datuotina VI am\u017eiumi. Tai padeda tiksliau \u012fr\u0117minti rankra\u0161t\u012f ankstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s laikotarpyje, kai Naujojo Testamento tekstai buvo aktyviai perra\u0161in\u0117jami, redaguojami ir platinami skirtinguose regionuose.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu, jei turinys \u017einomas?<\/h2>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad atkurti fragmentai nepateikia sensacingai naujo turinio \u2013 tai ir toliau \u017einomos Pauliaus lai\u0161k\u0173 vietos. Vis d\u0117lto radinys reik\u0161mingas tekstologijai ir rankra\u0161\u010di\u0173 tyrimams, nes leid\u017eia geriau suprasti, kaip ankstyvieji krik\u0161\u010dioni\u0161ki tekstai buvo organizuojami, skaitomi ir taisomi. Ypa\u010d vertingos detal\u0117s apie ankstyvas skyrimo \u012f dalis praktikas, kurios gali skirtis nuo v\u0117liau nusistov\u0117jusi\u0173 Biblijos strukt\u016br\u0173.<\/p>\n<p>Rankra\u0161tyje taip pat matomos ra\u0161tinink\u0173 darbo \u017eym\u0117s: taisymai, pastabos, perra\u0161ymo metu atlikti pakeitimai. Tokie p\u0117dsakai rodo, kad tekstai nebuvo vien mechani\u0161kai kopijuojami, o naudojami, tikslinami ir interpretuojami, priklausomai nuo bendruomeni\u0173 poreiki\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161ios detal\u0117s padeda tiksliau atsekti, kaip per \u0161imtme\u010dius formavosi ir buvo perduodama Naujojo Testamento tekstin\u0117 tradicija.<\/p>\n<p>Galiausiai, 42 puslapi\u0173 rekonstrukcija laikoma vienu svarbesni\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 \u017eingsni\u0173 tiriant Naujojo Testamento rankra\u0161tin\u012f paveld\u0105. Nors ji nekei\u010dia pa\u010di\u0173 lai\u0161k\u0173 turinio, reik\u0161mingai praple\u010dia \u017einias apie tai, kaip ankstyvieji kodeksai buvo naudojami, kaip j\u0173 tekstai kito praktikoje ir kok\u012f keli\u0105 \u0161ie ra\u0161ytiniai liudijimai nu\u0117jo iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.gla.ac.uk\/news\/archiveofnews\/2025\/april\/headline_1140420_en.html<br \/>https:\/\/www.cambridge.org\/core\/journals\/new-testament-studies\/article\/recovering-the-lost-text-of-a-sixthcentury-greek-biblical-manuscript-codex-h-multispectral-imaging-and-indirect-textual-witness\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Glazgo universiteto mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama tyr\u0117jo Garricko Alleno, paskelb\u0117 atk\u016brusi 42 anks\u010diau laikytus prarastais ankstyvo Naujojo Testamento rankra\u0161\u010dio puslapius. Kalbama apie vadinam\u0105j\u012f Codex H \u2013 VI am\u017eiaus pergamentin\u012f kodeks\u0105, kuriame i\u0161liko apa\u0161talo Pauliaus lai\u0161k\u0173 fragmentai. Svarbiausia tai, kad puslapiai nebuvo \u201erasti\u201c fizi\u0161kai, o rekonstruoti i\u0161 vos \u012f\u017ei\u016brim\u0173 p\u0117dsak\u0173, pasitelkus pa\u017eangias vaizdinimo technologijas. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, rankra\u0161\u010dio [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12316,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12315","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12315","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12315"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12315\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12316"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12315"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12315"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12315"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12315"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}