{"id":12468,"date":"2026-04-24T21:03:32","date_gmt":"2026-04-24T21:03:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/mokslininkai-sukure-plevele-kuri-per-valanda-supleso-virusus-pritaikymu-nuo-telefonu-iki-ligoniniu\/"},"modified":"2026-04-24T21:03:32","modified_gmt":"2026-04-24T21:03:32","slug":"mokslininkai-sukure-plevele-kuri-per-valanda-supleso-virusus-pritaikymu-nuo-telefonu-iki-ligoniniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/24\/mokslininkai-sukure-plevele-kuri-per-valanda-supleso-virusus-pritaikymu-nuo-telefonu-iki-ligoniniu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai suk\u016br\u0117 pl\u0117vel\u0119, kuri per valand\u0105 \u201esupl\u0117\u0161o\u201c virusus: pritaikym\u0173 \u2013 nuo telefon\u0173 iki ligonini\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Kasdien palie\u010diame daugyb\u0119 pavir\u0161i\u0173 \u2013 nuo telefono ekrano ir darbo stalo iki tur\u0117kl\u0173 vie\u0161ajame transporte. Ant j\u0173 lengvai patenka virusai ir kiti lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai, o u\u017esikr\u0117timo grandin\u0117 da\u017eniausiai prasideda tada, kai po kontakto su u\u017eter\u0161tu pavir\u0161iumi palie\u010diamos akys, nosis ar burna.<\/p>\n<p>Pavir\u0161ius galima dezinfekuoti chemin\u0117mis priemon\u0117mis, ta\u010diau j\u0173 poveikis n\u0117ra am\u017einas: jos nusitrina, reikalauja pakankamo kontakto laiko ir gali b\u016bti \u017ealingos aplinkai ar pa\u010diai \u012frangai. Be to, mokslo literat\u016broje vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad perteklinis antimikrobini\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojimas gali prisid\u0117ti prie antimikrobinio atsparumo problemos, kai mikroorganizmai tampa atsparesni gydymui.<\/p>\n<h2>Virusus naikina ne chemija, o fizika<\/h2>\n<p>\u017durnale Advanced Science paskelbtame tyrime mokslininkai pristat\u0117 plon\u0105 akrilo pl\u0117vel\u0119 su nanometrinio dyd\u017eio reljefu, primenan\u010diu kai kuri\u0173 vabzd\u017ei\u0173 sparn\u0173 pavir\u0161i\u0173. Tokios nanostrukt\u016bros yra malonios liesti, ta\u010diau veikia kaip mechaninis sp\u0105stas: mikroskopiniai \u201estulpeliai\u201c sugriebia viruso apvalkal\u0105, j\u012f \u012ftempia ir prapl\u0117\u0161ia.<\/p>\n<p>Laboratoriniuose bandymuose su \u017emogaus paragripo virusu 3 (hPIV-3) nustatyta, kad iki 94 proc. viruso daleli\u0173 per valand\u0105 buvo suardytos arba mirtinai pa\u017eeistos vien nuo kontakto su \u0161ia pl\u0117vele. hPIV-3 siejamas su kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis, \u012fskaitant bronchiolit\u0105 ir pneumonij\u0105, ypa\u010d rizikos grup\u0117se.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l svarbus atstumas tarp \u201estulpeli\u0173\u201c<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad rezultat\u0105 labiau lemia ne nanostrukt\u016br\u0173 auk\u0161tis, o atstumas tarp j\u0173. Efektyviausiai veik\u0117 itin tankiai i\u0161d\u0117styti \u201estulpeliai\u201c, kuriuos skyr\u0117 apie 60 nanometr\u0173, nes toks i\u0161d\u0117stymas, kaip rodo eksperimentai, lengviau deformuoja viruso i\u0161orin\u012f sluoksn\u012f.<\/p>\n<p>\u0160is principas skiriasi nuo \u012fprast\u0173 antivirusini\u0173 dang\u0173, kurios remiasi aktyviomis med\u017eiagomis, pavyzd\u017eiui, metalais ar organiniais junginiais. Tokios dangos gali prarasti efektyvum\u0105 laikui b\u0117gant, o kai kuriais atvejais kyla ir papildom\u0173 saugos bei tar\u0161os klausim\u0173 d\u0117l med\u017eiag\u0173 i\u0161siplovimo ar s\u0105ly\u010dio su oda.<\/p>\n<h2>Kur tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikyta?<\/h2>\n<p>Mokslinink\u0173 teigimu, naudojama forma, skirta nanostrukt\u016brai i\u0161gauti, teori\u0161kai gali b\u016bti pritaikoma didesnei gamybai. Tai atvert\u0173 keli\u0105 naudoti pl\u0117vel\u0119 ant da\u017enai lie\u010diam\u0173 pavir\u0161i\u0173: telefon\u0173 ir kit\u0173 \u012frengini\u0173, ligonini\u0173 \u012frangos, biur\u0173 stal\u0173, vie\u0161ojo transporto element\u0173 ar net pakuo\u010di\u0173 sprendimuose.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad kaip ir bet kuri med\u017eiaga, nanostrukt\u016bruoti pavir\u0161iai ilgainiui d\u0117visi: juos veikia trintis, valymo priemon\u0117s, temperat\u016bros svyravimai ir kiti aplinkos veiksniai. Tod\u0117l kitas svarbus \u017eingsnis yra ilgaam\u017ei\u0161kumo, reali\u0173 naudojimo s\u0105lyg\u0173 ir saugos vertinimas prie\u0161 pla\u010diai diegiant tokias dangas kasdien\u0117je aplinkoje.<\/p>\n<p>Naujas po\u017ei\u016bris \u012f \u201esavaime dezinfekuojan\u010dius\u201c pavir\u0161ius rodo ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105: ie\u0161koma sprendim\u0173, kurie suma\u017eint\u0173 priklausomyb\u0119 nuo chemijos ir veikt\u0173 nuolat, be papildom\u0173 veiksm\u0173 i\u0161 vartotojo pus\u0117s. Jei tokios technologijos pasitvirtins praktikoje, jos gal\u0117t\u0173 tapti dar vienu sluoksniu infekcij\u0173 prevencijoje greta higienos, v\u0117dinimo ir kit\u0173 visuomen\u0117s sveikatos priemoni\u0173.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/doi.org\/10.1002\/advs.202521667<br \/>https:\/\/doi.org\/10.1016\/S0140-6736(21)02724-0<br \/>https:\/\/doi.org\/10.1016\/j.emcon.2024.100410<br \/>https:\/\/doi.org\/10.1021\/acsnano.3c07099<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kasdien palie\u010diame daugyb\u0119 pavir\u0161i\u0173 \u2013 nuo telefono ekrano ir darbo stalo iki tur\u0117kl\u0173 vie\u0161ajame transporte. Ant j\u0173 lengvai patenka virusai ir kiti lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai, o u\u017esikr\u0117timo grandin\u0117 da\u017eniausiai prasideda tada, kai po kontakto su u\u017eter\u0161tu pavir\u0161iumi palie\u010diamos akys, nosis ar burna. Pavir\u0161ius galima dezinfekuoti chemin\u0117mis priemon\u0117mis, ta\u010diau j\u0173 poveikis n\u0117ra am\u017einas: jos nusitrina, reikalauja pakankamo [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12469,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12468","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12468"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12468\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12469"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12468"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}