Adrijos j\u016broje prie dabartin\u0117s Kroatijos krant\u0173 aptiktas senovinis laivo sudu\u017eimas leid\u017eia mokslininkams geriau suprasti, kaip rom\u0117n\u0173 epochos laivadirbiai u\u017etikrindavo, kad mediniai laivai tarnaut\u0173 ilgai ir i\u0161likt\u0173 sandar\u016bs. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad laivo korpusas buvo dengiama specialiomis organin\u0117mis dangomis, kurios ne tik saugojo nuo vandens, bet ir buvo atnaujinamos kelioni\u0173 metu skirtinguose uostuose.<\/p>\n
Sudu\u017eimas, pavadintas Ilovik-Par\u017eine 1, buvo aptiktas 2016 metais vos ma\u017edaug 4 metr\u0173 gylyje. Laivas buvo smarkiai suir\u0119s ir ilgainiui u\u017ene\u0161tas akmenimis bei nuos\u0117domis, tod\u0117l ilg\u0105 laik\u0105 liko nepasteb\u0117tas. B\u016btent toks u\u017ene\u0161imas pad\u0117jo i\u0161saugoti medien\u0105, nes po dugno nuos\u0117domis suma\u017e\u0117ja deguonies, o tai sul\u0117tina irim\u0105 bei riboja mikroorganizm\u0173 veikl\u0105.<\/p>\n
Strasb\u016bro universiteto mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama archeometrijos specialist\u0117s Armelle Charri\u00e9-Duhaut, i\u0161likusiuose medienos fragmentuose rado ai\u0161ki\u0173 apsaugini\u0173 dang\u0173 p\u0117dsak\u0173. I\u0161 viso i\u0161tirta 10 dangos m\u0117gini\u0173, taikant molekulinius, strukt\u016brinius, \u017eiedadulki\u0173 ir statistinius metodus. Tokia metod\u0173 kombinacija leido ne tik nustatyti sud\u0117t\u012f, bet ir atskirti skirtingus dangos sluoksnius.<\/p>\n
Visuose m\u0117giniuose aptikta pu\u0161\u0173 deguto, dar vadinamo pikio, kuris nuo senov\u0117s buvo vienas svarbiausi\u0173 medini\u0173 laiv\u0173 sandarinimo ir apsaugos ingredient\u0173. Viename m\u0117ginyje papildomai nustatytas bi\u010di\u0173 va\u0161kas, o tai rodo, kad dalis dangos buvo ne vien degutas, bet ir deguto bei va\u0161ko mi\u0161inys. Toks mi\u0161inys gal\u0117jo b\u016bti patogesnis dengti, elastingesnis ir geriau u\u017epildantis smulkius ply\u0161ius.<\/p>\n
Laiv\u0173 dangas savo tekstuose min\u0117jo ir Antikos autoriai, tarp j\u0173 Plinijus Vyresnysis, apra\u0161\u0119s nuo laiv\u0173 dugn\u0173 nugramdom\u0105 med\u017eiag\u0105, siejam\u0105 su pikiu, drusk\u0173 vandeniu ir va\u0161ku. Nauji duomenys rodo, kad tokie apra\u0161ymai gali tur\u0117ti labai konkre\u010di\u0173 technologini\u0173 atitikmen\u0173 realiuose archeologiniuose radiniuose.<\/p>\n
Vienas \u012fdomiausi\u0173 tyrimo aspekt\u0173 tapo \u017eiedadulki\u0173 analiz\u0117. Kadangi pikis yra lipnus, jame gali \u012fstrigti \u017eiedadulk\u0117s i\u0161 vietovi\u0173, kuriose med\u017eiaga buvo gaminama ar naudojama. Ilovik-Par\u017eine 1 dangose aptikta skirting\u0173 augal\u0173 \u017eiedadulki\u0173, b\u016bding\u0173 pakran\u010di\u0173 ir sl\u0117ni\u0173 augmenijai visame Adrijos ir platesniame Vidur\u017eemio j\u016bros regione.<\/p>\n
Tarp identifikuot\u0173 augal\u0173 grupi\u0173 minima pu\u0161is, \u0105\u017euolas, kadagys, alyvmedis, \u012fvair\u016bs kr\u016bmynams b\u016bdingi augalai, taip pat \u0161lapyni\u0173 r\u016b\u0161ys, pavyzd\u017eiui, alksnis. Tokia \u012fvairov\u0117 nesusiveda \u012f vien\u0105 konkre\u010di\u0105 viet\u0105 ir leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad danga buvo atnaujinama kelis kartus, skirtinguose ta\u0161kuose, o ne vien laivo statybos vietoje.<\/p>\n
Statistiniai duomenys papildomai sustiprino \u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105: mokslininkai i\u0161skyr\u0117 bent 4 ar 5 skirtingus dengimo sluoksnius. Tai rodo ne vienkartin\u0119 proced\u016br\u0105, o nuolatin\u0119 technin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, kuri senov\u0117je buvo b\u016btina ilg\u0173 reis\u0173 laivams.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, organin\u0117s vandeniui atsparios med\u017eiagos archeologijoje da\u017enai lieka antrame plane, nors b\u016btent jos buvo kriti\u0161kai svarbios navigacijai ir laiv\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kumui. Ilovik-Par\u017eine 1 atvejis parodo, kad, nagrin\u0117jant ne tik medien\u0105 ar krovin\u012f, bet ir dang\u0173 sluoksnius, galima atkurti laivo gyvenimo istorij\u0105, technin\u0117s prie\u017ei\u016bros etapus ir net jud\u0117jim\u0105 tarp uost\u0173.<\/p>\n
Komanda nurodo, kad laivas grei\u010diausiai buvo pastatytas Brundisium, dabartiniame Brindisi Italijoje, o dalis apsaugini\u0173 darb\u0173 gal\u0117jo b\u016bti atlikta ir v\u0117liau, kelion\u0117s metu, skirtingose vietose. Tokia i\u0161vada dera su tuo, k\u0105 istori\u0161kai \u017einome apie intensyvi\u0105 prekyb\u0105 ir uost\u0173 tinkl\u0105 Adrijos bei Vidur\u017eemio j\u016brose rom\u0117n\u0173 respublikos laikotarpiu.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eFrontiers in Materials\u201c ir i\u0161ry\u0161kina tarpdisciplinini\u0173 metod\u0173 reik\u0161m\u0119 j\u016br\u0173 archeologijoje. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokia analiz\u0117 leid\u017eia laiv\u0105 vertinti kaip visum\u0105, o ne kaip atskir\u0173 med\u017eiag\u0173 rinkin\u012f, ir suteikia daugiau faktini\u0173 \u012frodym\u0173, kaip senov\u0117s technologijos buvo pri\u017ei\u016brimos praktikoje.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
https:\/\/www.eurekalert.org\/news-releases\/1123473<\/p>\n
https:\/\/doi.org\/10.3389\/fmats.2026.1758862<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Adrijos j\u016broje prie dabartin\u0117s Kroatijos krant\u0173 aptiktas senovinis laivo sudu\u017eimas leid\u017eia mokslininkams geriau suprasti, kaip rom\u0117n\u0173 epochos laivadirbiai u\u017etikrindavo, kad mediniai laivai tarnaut\u0173 ilgai ir i\u0161likt\u0173 sandar\u016bs. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad laivo korpusas buvo dengiama specialiomis organin\u0117mis dangomis, kurios ne tik saugojo nuo vandens, bet ir buvo atnaujinamos kelioni\u0173 metu skirtinguose uostuose. Sudu\u017eimas, pavadintas Ilovik-Par\u017eine 1, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12506,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12505","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12505","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12505"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12505\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12506"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12505"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12505"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12505"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12505"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}