Europos S\u0105junga privalo skubiai imtis priemoni\u0173, kad suma\u017eint\u0173 maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio poveik\u012f klimatui, teigiama mokslo patariamosios tarybos ataskaitoje. Ekspertai si\u016blo europie\u010diams valgyti ma\u017eiau m\u0117sos, o \u016bkiams taikyti tar\u0161os apmokestinim\u0105, jei Bendrija nori pasiekti savo klimato tikslus. Vis d\u0117lto tokios rekomendacijos, tik\u0117tina, nesulauks palankaus \u016bkinink\u0173 vertinimo.<\/p>\n
Tre\u010diadien\u012f paskelbtoje 350 puslapi\u0173 \u201eEuropos mokslin\u0117s patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais\u201c ataskaitoje raginama atsisakyti subsidij\u0173 praktikoms, kurios daro \u017eal\u0105 klimatui, ir imtis plataus masto poky\u010di\u0173, kad b\u016bt\u0173 suma\u017eintas \u017eem\u0117s \u016bkio ind\u0117lis \u012f visuotin\u012f at\u0161ilim\u0105.<\/p>\n
Tuo pat metu mokslininkai si\u016blo didinti finansin\u0119 param\u0105 \u016bkininkams, kad \u0161ie gal\u0117t\u0173 pereiti prie aplinkai palankesni\u0173 sprendim\u0173, taip pat geriau pasirengti vis da\u017en\u0117jan\u010dioms sausroms ir su klimatu susijusioms nelaim\u0117ms.<\/p>\n
Pastaraisiais metais bet kokios aplinkosaugos priemon\u0117s, palie\u010dian\u010dios \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, tapo politi\u0161kai itin jautrios. Briuselis ir ES sostin\u0117s vengia tiesiogiai spr\u0119sti \u016bki\u0173 tar\u0161os klausim\u0105, ypa\u010d po plataus masto traktori\u0173 protest\u0173 ir intensyvi\u0173 lobistini\u0173 kampanij\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, pasak tarybos pirmininko Ottmaro Edenhoferio, t\u0119sti \u012fprast\u0105 politik\u0105 nebe\u012fmanoma.<\/p>\n
\u201eKad ES iki 2050 met\u0173 pasiekt\u0173 anglies dioksido neutralum\u0105, \u0161is sektorius turi prisid\u0117ti ma\u017eindamas i\u0161metimus\u201c, \u2013 teig\u0117 O. Edenhoferis.<\/p>\n
Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad tar\u0161os apmokestinimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendinamas palaipsniui, o surinktos l\u0117\u0161os panaudojamos per\u0117jimui prie tvaresni\u0173 sprendim\u0173 remti: \u201eJeigu tai darysime i\u0161mintingai \u2013 palaipsniui, nustatydami kain\u0105 i\u0161metimams, bet pajamas nukreipdami per\u0117jimui paremti, tai b\u016bt\u0173 naudingas kelias tiek sektoriui, tiek visai visuomenei.\u201c<\/p>\n
Nors politi\u0161kai \u0161ios id\u0117jos jautrios, jos n\u0117ra visi\u0161kai naujos. Mokslininkai ir tarptautin\u0117s institucijos jau ne vienerius metus ragina ma\u017einti m\u0117sos vartojim\u0105 bei atsisakyti aplinkai kenksming\u0173 subsidij\u0173, siekiant ma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas i\u0161 maisto sistemos. Teigiama, kad maistas sudaro ma\u017edaug tre\u010ddal\u012f visos \u017emonijos sukeliam\u0173 planet\u0105 \u0161ildan\u010di\u0173 emisij\u0173.<\/p>\n
Kaip pavyzdys minimas Danijos kelias: \u0161alis art\u0117ja prie to, kad tapt\u0173 pirm\u0105ja, apmokestinan\u010dia \u017eem\u0117s \u016bkio tar\u0161\u0105, po to, kai 2024 metais Kopenhaga ir \u016bkinink\u0173 organizacijos sutar\u0117 nuo 2030-\u0173j\u0173 taikyti anglies kain\u0105 gyvulininkyst\u0117s emisijoms.<\/p>\n
Ataskaitos i\u0161vados gali tur\u0117ti \u012ftakos, nes \u201eEuropos mokslin\u0117 patariamoji taryba klimato kaitos klausimais\u201c pagal ES teis\u0119 teikia gaires klimato politikai. Ankstesn\u0117s jos rekomendacijos buvo reik\u0161mingos: 2023 metais taryba si\u016bl\u0117 2040-iesiems nustatyti bent 90 proc. emisij\u0173 ma\u017einimo tiksl\u0105, ir tai prisid\u0117jo prie sprendim\u0173 \u0161\u012f tiksl\u0105 \u012ftvirtinti teis\u0117s aktuose.<\/p>\n
Rekomendacijos d\u0117l \u017eem\u0117s \u016bkio pateikiamos kaip tik tuo metu, kai ES rengia naujas politikos kryptis: nuo kito ilgalaikio biud\u017eeto ir numatomos \u016bki\u0173 subsidij\u0173 programos per\u017ei\u016bros iki nauj\u0173 \u017eali\u0173j\u0173 teis\u0117s akt\u0173, skirt\u0173 2040 met\u0173 tikslui pasiekti, bei plano, kaip didinti atsparum\u0105 klimato nelaim\u0117ms.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 ataskaitos taikini\u0173 \u2013 \u201eBendroji \u017eem\u0117s \u016bkio politika\u201c, kuri \u201esuvalgo\u201c apie tre\u010ddal\u012f ES biud\u017eeto. Nors dabartin\u0117je sistemoje numatytos priemon\u0117s klimatui ir biologinei \u012fvairovei, mokslininkai teigia, kad jos nepakankamai suma\u017eino \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metim\u0105.<\/p>\n
Pasak ataskaitos, visa maisto sistema \u2013 nuo \u016bkininkavimo iki vartojimo ir atliek\u0173 tvarkymo \u2013 sudaro 31 proc. ES emisij\u0173. Daugiau nei pus\u0117 j\u0173 atsiranda maisto gamybos etape: tai ir i\u0161 galvij\u0173 i\u0161siskiriantis metanas, ir tr\u0105\u0161\u0173 naudojimas, ir degalai \u017eem\u0117s \u016bkio technikai, bei kiti veiksniai.<\/p>\n
Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad \u201eBendroji \u017eem\u0117s \u016bkio politika\u201c vis dar skatina klimatui \u017ealingas praktikas per pla\u010di\u0105 subsidij\u0173 sistem\u0105. Tod\u0117l si\u016bloma palaipsniui atsisakyti i\u0161mok\u0173, susiet\u0173 su gyvulininkyst\u0117s produkcija \u2013 tokio tipo pajam\u0173 paramos, kuri sudaro apie 5 proc. dabartinio programos biud\u017eeto.<\/p>\n
Taip pat raginama i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti subsidij\u0173 princip\u0105, kai i\u0161mokos mokamos pagal valdomos \u017eem\u0117s plot\u0105. Tokios i\u0161mokos sudaro 39 proc. \u201eBendrosios \u017eem\u0117s \u016bkio politikos\u201c biud\u017eeto \u2013 daugiau kaip 100 mlrd. eur\u0173. Ataskaitoje teigiama, kad \u0161is modelis \u201eskatina \u017eem\u0117s \u016bkio gamyb\u0105, o ne kitas \u017eem\u0117s naudojimo formas\u201c, pavyzd\u017eiui, mi\u0161kininkyst\u0119, tod\u0117l gali didinti emisijas.<\/p>\n
Be subsidij\u0173 reformos, si\u016bloma \u012fvesti anglies kainodaros mechanizm\u0105, apimant\u012f ir \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, remiantis \u201eApyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistemos\u201c architekt\u016bra, kuri, anot ekspert\u0173, reik\u0161mingai suma\u017eino pramon\u0117s ir elektrini\u0173 tar\u0161\u0105.<\/p>\n
Kartu pa\u017eymima, kad \u017eem\u0117s \u016bkio anglies kainodara tur\u0117t\u0173 b\u016bti sudaryta i\u0161 trij\u0173 atskir\u0173 sistem\u0173: energijos vartojimu susijusioms \u016bki\u0173 emisijoms, ne CO2 tar\u0161ai (pavyzd\u017eiui, metanui) ir emisijoms bei anglies dioksido pa\u0161alinimui i\u0161 \u017eem\u0117s naudojimo.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad vien tik gamybos poky\u010di\u0173 nepakanka \u2013 b\u016btina spr\u0119sti ir vartotoj\u0173 paklaus\u0105. Tarybos teigimu, europie\u010diai valgo per daug raudonos m\u0117sos, o tai didina metano emisijas.<\/p>\n
Ekspertai rekomenduoja nustatyti nacionalines gaires klimatui palankiai mitybai, taip pat \u012fvesti privalomus maisto rinkodaros ir tvarumo \u017eenklinimo standartus, kad vartotojai b\u016bt\u0173 skatinami rinktis aplinkai draugi\u0161kesnius produktus.<\/p>\n
Kad \u016bkininkams pereinamuoju laikotarpiu b\u016bt\u0173 lengviau, si\u016bloma l\u0117\u0161as, sutaupytas reformuojant \u201eBendr\u0105j\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkio politik\u0105\u201c ir surinktas per anglies kainodar\u0105, nukreipti \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus pertvarkai ir prisitaikymui prie \u0161ylan\u010dio klimato finansuoti.<\/p>\n
Vis d\u0117lto lieka neai\u0161ku, ar papildomo finansavimo pa\u017eadas b\u016bt\u0173 pakankamas, kad nuramint\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio interes\u0173 grupes, kurios visoje Europoje organizavo masines protesto akcijas vos pasirod\u017eius u\u017euominoms apie papildomas prievoles \u016bkiams. Be to, politinis palaikymas \u017ealiajai darbotvarkei Briuselyje ir sostin\u0117se pastaruoju metu silpn\u0117ja, akcent\u0105 vis da\u017eniau perkeliant \u012f pramon\u0119 ir saugum\u0105.<\/p>\n
Kaip \u201e\u017daliojo kurso\u201c dal\u012f \u201eEuropos Komisija\u201c 2020 metais pristat\u0117 strategij\u0105 \u201eNuo \u016bkio iki stalo\u201c, kurios tikslas buvo padaryti ES maisto sistem\u0105 draugi\u0161kesn\u0119 aplinkai. Ta\u010diau planas fakti\u0161kai buvo pristabdytas po lobistini\u0173 grupi\u0173 ir konservatyvi\u0173 politik\u0173 pasiprie\u0161inimo.<\/p>\n
Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 ES institucijos taip pat pasiek\u0117 susitarim\u0105 u\u017edrausti vegetari\u0161kiems produktams naudoti tam tikrus su m\u0117sa siejamus terminus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto O. Edenhoferis mano, kad politin\u0117s erdv\u0117s \u012fgyvendinti si\u016blomas priemones yra. Jis kaip vilting\u0105 pavyzd\u012f mini Danijos tri\u0161al\u012f susitarim\u0105 d\u0117l anglies mokes\u010dio \u2013 susitarim\u0105 tarp vyriausyb\u0117s, \u016bkinink\u0173 ir aplinkosaugos organizacij\u0173.<\/p>\n
\u201eSuprantame, kad tai labai sud\u0117tinga, ta\u010diau mums reikia reguliavimo sistemos, kuri skatint\u0173 ma\u017einti emisijas agromaisto sistemoje\u201c, \u2013 tvirtino jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos S\u0105junga privalo skubiai imtis priemoni\u0173, kad suma\u017eint\u0173 maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio poveik\u012f klimatui, teigiama mokslo patariamosios tarybos ataskaitoje. Ekspertai si\u016blo europie\u010diams valgyti ma\u017eiau m\u0117sos, o \u016bkiams taikyti tar\u0161os apmokestinim\u0105, jei Bendrija nori pasiekti savo klimato tikslus. Vis d\u0117lto tokios rekomendacijos, tik\u0117tina, nesulauks palankaus \u016bkinink\u0173 vertinimo. Tre\u010diadien\u012f paskelbtoje 350 puslapi\u0173 \u201eEuropos mokslin\u0117s patariamosios tarybos klimato […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1273,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1272","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasaulis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1272","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1272"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1272\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1273"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1272"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1272"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1272"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1272"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}