2019\u20132024 met\u0173 Europos S\u0105jungos politin\u0119 kadencij\u0105 daugelis Briuselyje vadina viena audringiausi\u0173 per kelis de\u0161imtme\u010dius. COVID-19 pandemija, Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105, energijos kain\u0173 \u0161okas ir 2022 metais ypa\u010d \u012fsib\u0117g\u0117jusi infliacija privert\u0117 ES institucijas per trump\u0105 laik\u0105 priimti sprendimus, kurie dar prie\u0161 kelerius metus b\u016bt\u0173 atrod\u0119 sunkiai \u012fsivaizduojami.<\/p>\n
Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni \u0161\u012f laikotarp\u012f apib\u016bdino kaip dviej\u0173 itin ret\u0173 krizi\u0173 virtin\u0119. Pasak jo, pandemija ir plataus masto karas Europoje i\u0161 eil\u0117s tapo tokiais \u012fvykiais, kuri\u0173 masto ir sekos beveik niekas neprognozavo, o tai i\u0161 esm\u0117s perra\u0161\u0117 \u012fprast\u0105 ES ekonomin\u0117s politikos ritm\u0105.<\/p>\n
\u201eNiekas neb\u016bt\u0173 numat\u0119s, kad tur\u0117sime dvi juod\u0105sias gulbes i\u0161 eil\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Gentiloni.<\/p>\n
Did\u017eiausiu l\u016b\u017eiu tapo \u201eNextGenerationEU\u201c planas, kurio bendra suma siekia apie 800 mlrd. eur\u0173. Tai istorinis precedentas, nes ES mastu buvo sutarta d\u0117l bendros skolos leidimo, o l\u0117\u0161os nukreiptos ekonomikos gaivinimui bei \u017ealiajai ir skaitmeninei transformacijai.<\/p>\n
Kartu pandemijos metu buvo laikinai su\u0161velninta fiskalin\u0117 drausm\u0117, leid\u017eiant \u0161alims nar\u0117ms spar\u010diau skolintis ir remti ekonomik\u0105. Dalis valstybi\u0173 tuo pasinaudojo, tod\u0117l vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 rodikliai kai kur pasiek\u0117 rekordines skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio reik\u0161mes, o energijos kriz\u0117 ir infliacija \u0161i\u0105 \u012ftamp\u0105 tik sustiprino.<\/p>\n
Europos Komisijos pirminink\u0117 Ursula von der Leyen pandemijos prad\u017eioje pabr\u0117\u017e\u0117 kriz\u0117s mast\u0105. Ji akcentavo, kad ma\u017eas virusas tapo mil\u017eini\u0161ka ekonomine problema, kurios nepasteb\u0117ti ne\u012fmanoma, tod\u0117l ES tur\u0117jo veikti greitai ir pla\u010diu mastu.<\/p>\n
\u201eTai, kas prasid\u0117jo virusu, kurio akimis nematote, virto ekonomine krize, kurios ne\u012fmanoma nepasteb\u0117ti\u201c, \u2013 sak\u0117 U. von der Leyen.<\/p>\n
Pasibaigus \u016bmiausiai pandemijos fazei, ES gr\u012f\u017eta prie atnaujint\u0173 fiskalini\u0173 taisykli\u0173, kurios remiasi senais orientyrais: biud\u017eeto deficitas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, skola iki 60 proc. Ta\u010diau nauja tvarka suteikia daugiau lankstumo, kaip \u0161alys ma\u017eins skol\u0105, derinant finansin\u0119 drausm\u0119 su investicij\u0173 poreikiu.<\/p>\n
Didelis klausimas, kas bus toliau, nes \u201eNextGenerationEU\u201c finansavimas numatytas iki 2026 met\u0173, o konkurencingumo, gynybos, pramon\u0117s modernizavimo ir klimato tiksl\u0173 s\u0105skaita tik auga. Europos Parlamente nuomon\u0117s i\u0161siskiria: vieni mato bendr\u0105 skolinim\u0105si kaip veikian\u010di\u0105 priemon\u0119 atei\u010diai, kiti \u012fsp\u0117ja d\u0117l rizik\u0173 ir ilgalaiki\u0173 pal\u016bkan\u0173 ka\u0161t\u0173.<\/p>\n
Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis akcentavo, kad investicij\u0173 reikia, bet neribotas skolinimasis n\u0117ra i\u0161eitis. Jo teigimu, did\u0117janti skol\u0173 na\u0161ta ma\u017eina ateities kart\u0173 galimybes, o tvarus atsakas tur\u0117t\u0173 remtis spartesniu ekonomikos augimu.<\/p>\n
\u201eSkola rei\u0161kia ma\u017eiau galimybi\u0173 kitai kartai investuoti. Mums reikia ekonomikos augimo ir i\u0161 naujo u\u017ekurti varikl\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 M. Weberis.<\/p>\n
Tuo metu P. Gentiloni pabr\u0117\u017eia, kad bendras ES vaizdas n\u0117ra vien tik skolos problema, o labiau atskir\u0173 valstybi\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori var\u017eytis pasaulin\u0117je \u0161varios energetikos ir technologij\u0173 lenktyn\u0117je, be bendro finansavimo tam tikrose srityse i\u0161siversti bus sunku.<\/p>\n
\u0160alia vidaus finans\u0173 dilem\u0173 stipr\u0117ja ir geopolitiniai ekonomikos klausimai. ES vis da\u017eniau kalba apie rizik\u0173 ma\u017einim\u0105 prekyboje su Kinija, ypa\u010d ten, kur svarbios tiekimo grandin\u0117s, kritin\u0117s \u017ealiavos ar strategin\u0117s technologijos, o Europos Komisija yra \u012fvardijusi susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l Kinijos subsidij\u0173 ir ribotos prieigos prie jos vidaus rinkos.<\/p>\n
Europos Parlamento nariai skirtingai vertina, ar ES tur\u0117t\u0173 grie\u017etinti kurs\u0105, ar ie\u0161koti pragmati\u0161k\u0173 susitarim\u0173. Dalies politik\u0173 nuomone, Europa privalo ginti savo rink\u0105 ir nustoti b\u016bti naivi, nes Kinija ir kiti didieji \u017eaid\u0117jai aktyviai taiko protekcionistines priemones, o atvirumas vienai pusei gali tapti silpnumu.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu pripa\u017e\u012fstama, kad visi\u0161kas ekonomini\u0173 ry\u0161i\u0173 nutraukimas ma\u017eai tik\u0117tinas, tod\u0117l realisti\u0161kiausias scenarijus yra selektyvi apsauga strateginiuose sektoriuose, stiprinant vidaus pramon\u0119 ir taisykli\u0173 laikym\u0105si u\u017etikrinan\u010dius mechanizmus.<\/p>\n
Makroekonominis fonas 2024 metais tapo ramesnis: infliacija euro zonoje slopo, o dalis analitik\u0173 tik\u0117josi, kad art\u0117jant vasarai finansin\u0117s s\u0105lygos \u0161veln\u0117s, nes kain\u0173 spaudimas ma\u017e\u0117ja, o atlyginimai pama\u017eu pasiveja pragyvenimo ka\u0161tus. Vis d\u0117lto Europai i\u0161lieka u\u017eduotis suderinti investicijas su fiskaline drausme ir kartu i\u0161laikyti konkurencingum\u0105 JAV ir Kinijos at\u017evilgiu.<\/p>\n
Vertinant vis\u0105 kadencij\u0105, ES atsakas \u012f pandemij\u0105 ir kar\u0105 Ukrainoje buvo i\u0161skirtinis tiek mastu, tiek priemoni\u0173 pob\u016bd\u017eiu. Ta\u010diau art\u0117jant naujam politiniam ciklui pagrindin\u0117 diskusija persikelia nuo skubios pagalbos prie ilgalaikio klausimo: kaip finansuoti transformacij\u0105, gynyb\u0105 ir pramon\u0117s atsigavim\u0105, kai laikinos kriz\u0117s priemon\u0117s baigsis.<\/p>\n
\u201eReakcija \u012f pandemij\u0105 buvo precedento neturinti, kaip ir reakcija \u012f kar\u0105. Jei 2024 metais matysime aktyvumo pagreit\u012f, gal\u0117sime sakyti, kad su \u0161iomis dviem juodosiomis gulb\u0117mis susitvark\u0117me teisingai\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Gentiloni.<\/p>\n
Artimiausi metai parodys, ar bendras skolinimasis taps vienkartine i\u0161imtimi, ar nuolatiniu ES ekonomikos politikos \u012frankiu. Nuo \u0161i\u0173 sprendim\u0173 priklausys ne tik Briuselio biud\u017eetin\u0117 architekt\u016bra, bet ir tai, kiek kainuos energetikos pertvarka, kiek bus investuojama \u012f technologijas ir kaip greitai augs europie\u010di\u0173 perkamoji galia.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/www.euronews.com\/business\/2024\/05\/15\/from-crisis-to-cooperation-how-the-eu-handled-the-troubled-2019-2024-era
https:\/\/commission.europa.eu\/strategy-and-policy\/recovery-plan-europe_en
https:\/\/economy-finance.ec.europa.eu\/economic-and-fiscal-governance\/stability-and-growth-pact_en
https:\/\/www.consilium.europa.eu\/en\/policies\/coronavirus\/recovery-fund\/
https:\/\/www.ecb.europa.eu\/stats\/macroeconomic_and_sectoral\/hicp\/html\/index.en.html<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2019\u20132024 met\u0173 Europos S\u0105jungos politin\u0119 kadencij\u0105 daugelis Briuselyje vadina viena audringiausi\u0173 per kelis de\u0161imtme\u010dius. COVID-19 pandemija, Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105, energijos kain\u0173 \u0161okas ir 2022 metais ypa\u010d \u012fsib\u0117g\u0117jusi infliacija privert\u0117 ES institucijas per trump\u0105 laik\u0105 priimti sprendimus, kurie dar prie\u0161 kelerius metus b\u016bt\u0173 atrod\u0119 sunkiai \u012fsivaizduojami. Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni \u0161\u012f laikotarp\u012f apib\u016bdino […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12781,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12780","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12780","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12780"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12780\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12781"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12780"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12780"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12780"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12780"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}