Berlyne 13 met\u0173 paauglys per \u012fprast\u0105 pasivaik\u0161\u010diojim\u0105 aptiko radin\u012f, kurio pavyd\u0117t\u0173 ne vienas archeologas. Nuo \u017eem\u0117s pakelta nedidel\u0117 bronzin\u0117 moneta, patekus \u012f specialist\u0173 rankas, pasirod\u0117 esanti daugiau kaip 2 200 met\u0173 senumo.<\/p>\n
Kaip prane\u0161\u0117 Berlyno archeologijos institucija, moneta datuojama 281\u2013261 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 ir buvo kaldinta senov\u0117s Trojoje, dabartin\u0117s Turkijos teritorijoje. B\u016btent kilm\u0117 ir am\u017eius suk\u0117l\u0117 did\u017eiausi\u0105 nuostab\u0105, nes radinys aptiktas Vokietijos sostin\u0117je, toli nuo Vidur\u017eemio j\u016bros regiono.<\/p>\n
Paauglys, suprat\u0119s, kad rado ne\u012fprast\u0105 daikt\u0105, monet\u0105 nusine\u0161\u0117 \u012f muziej\u0173 per mokyklos vizit\u0105. Ten j\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119 ekspertai patvirtino autenti\u0161kum\u0105 ir atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f ikonografij\u0105, pad\u0117jusi\u0105 tiksliau nustatyti laikotarp\u012f.<\/p>\n
Vienoje pus\u0117je pavaizduota deiv\u0117 At\u0117n\u0117 su korintieti\u0161ku \u0161almu, kitoje At\u0117n\u0117 vaizduojama i\u0161kilmingiau, su ietimi ir verpste. Tokie atvaizdai b\u016bdingi helenistinio laikotarpio monet\u0173 kaldinimui, kai miestuose ir regionuose pla\u010diai paplito vietin\u0117s emisijos.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 svarstyta, ar moneta tikrai ilgai gul\u0117jo radimo vietoje, ar gal\u0117jo b\u016bti \u0161iuolaikiniais laikais pamesta i\u0161 priva\u010dios kolekcijos. Lemiamu argumentu tapo tai, kad rad\u0117jas tiksliai prisimin\u0117 viet\u0105, tod\u0117l archeologai gal\u0117jo atlikti patikrinim\u0105 ir tyrimus.<\/p>\n
Vietov\u0117s analiz\u0117 parod\u0117, kad teritorija skirtingais laikotarpiais naudota laidojimui: nuo bronzos am\u017eiaus iki rom\u0117ni\u0161kojo laikotarpio. Tolimesni tyrimai atskleid\u0117 keramikos fragment\u0173, metalini\u0173 detali\u0173 ir degint\u0173 \u017emoni\u0173 palaik\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 daryti i\u0161vad\u0105, kad tai buvo kapinynas.<\/p>\n
Did\u017eiausia m\u012fsl\u0117 i\u0161lieka monetos kelias \u012f \u0160iaur\u0117s Europ\u0105. Viena hipotez\u0117 sieja radin\u012f su senoviniais prekybos mar\u0161rutais, \u012fskaitant gintaro keli\u0105, kuris \u012fvairiais laikotarpiais jung\u0117 Vidur\u017eemio j\u016bros region\u0105 su \u0161iauresn\u0117mis Europos teritorijomis.<\/p>\n
Kita versija numato asmenin\u0119 istorij\u0105: moneta gal\u0117jo priklausyti kariui ar samdiniui, keliavusiam su helenistinio pasaulio kariuomen\u0117mis ir v\u0117liau gr\u012f\u017eusiam \u012f savo gimt\u0105sias \u017eemes. Archeologai pabr\u0117\u017eia, kad net jei moneta nebuvo itin vertinga kaip mok\u0117jimo priemon\u0117, ji gal\u0117jo tur\u0117ti simbolin\u0119 reik\u0161m\u0119, pavyzd\u017eiui, b\u016bti \u012fd\u0117ta \u012f kap\u0105 kaip ritualinis objektas.<\/p>\n
Specialist\u0173 teigimu, tokie radiniai padeda atkurti ry\u0161ius tarp nutolusi\u0173 region\u0173 ir suprasti, kaip \u017emon\u0117s, prek\u0117s ir id\u0117jos jud\u0117jo per Europ\u0105 dar gerokai prie\u0161 ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173 gaus\u0105. \u0160iuo metu moneta saugoma ir pristatoma Berlyne, o tyrimai d\u0117l tikslesnio jos patekimo kelio t\u0119siami.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/www.petri.berlin\/presse\/griechische-muenze-aus-dem-3-jahrhundert-v-chr-in-berlin-spandau-entdeckt\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Berlyne 13 met\u0173 paauglys per \u012fprast\u0105 pasivaik\u0161\u010diojim\u0105 aptiko radin\u012f, kurio pavyd\u0117t\u0173 ne vienas archeologas. Nuo \u017eem\u0117s pakelta nedidel\u0117 bronzin\u0117 moneta, patekus \u012f specialist\u0173 rankas, pasirod\u0117 esanti daugiau kaip 2 200 met\u0173 senumo. Kaip prane\u0161\u0117 Berlyno archeologijos institucija, moneta datuojama 281\u2013261 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 ir buvo kaldinta senov\u0117s Trojoje, dabartin\u0117s Turkijos teritorijoje. B\u016btent kilm\u0117 ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12907,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12906","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12906","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12906"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12906\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12907"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12906"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12906"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12906"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12906"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}