{"id":12908,"date":"2026-04-25T18:36:46","date_gmt":"2026-04-25T18:36:46","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/jameso-webbo-staigmena-trappist-1-zemes-pusseserese-500-laipsniu-kontrastas\/"},"modified":"2026-04-25T18:36:46","modified_gmt":"2026-04-25T18:36:46","slug":"jameso-webbo-staigmena-trappist-1-zemes-pusseserese-500-laipsniu-kontrastas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/jameso-webbo-staigmena-trappist-1-zemes-pusseserese-500-laipsniu-kontrastas\/","title":{"rendered":"Jameso Webbo staigmena: TRAPPIST-1 \u201e\u017dem\u0117s pusseser\u0117se\u201c \u2013 500 laipsni\u0173 kontrastas"},"content":{"rendered":"<p>Kosminis teleskopas Jamesas Webbas pirm\u0105 kart\u0105 leido itin tiksliai \u012fvertinti dviej\u0173 uol\u0117t\u0173 egzoplanet\u0173 klimat\u0105 TRAPPIST-1 sistemoje, esan\u010dioje ma\u017edaug u\u017e 40 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s. Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda i\u0161 Berno universiteto ir \u017denevos universiteto parod\u0117, kad ar\u010diausiai \u017evaig\u017ed\u0117s esan\u010dios planetos, tik\u0117tina, neturi reik\u0161mingos atmosferos.<\/p>\n<p>TRAPPIST-1 jau beveik de\u0161imtmet\u012f laikoma viena svarbiausi\u0173 viet\u0173 ie\u0161kant \u012f \u017dem\u0119 pana\u0161i\u0173 pasauli\u0173, nes joje aplink v\u0117si\u0105 raudon\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119 skrieja net septynios pana\u0161aus dyd\u017eio planetos. Bent trys j\u0173 yra vadinamojoje gyvybin\u0117je zonoje, kur teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 egzistuoti skystas vanduo, jei s\u0105lygos b\u016bt\u0173 palankios.<\/p>\n<h2>Kas apsunkina gyvyb\u0119 prie raudon\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173?<\/h2>\n<p>Raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s yra da\u017eniausias \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 tipas Pauk\u0161\u010di\u0173 Take, tod\u0117l b\u016btent aplink jas aptinkama daug uol\u0117t\u0173 planet\u0173. Ta\u010diau tokios \u017evaig\u017ed\u0117s ypa\u010d jaunyst\u0117je gali b\u016bti aktyvios, o intensyvi spinduliuot\u0117 ir daleli\u0173 srautai gali ardyti planet\u0173 atmosferas.<\/p>\n<p>Kita problema \u2013 labai artimos orbitos. Kad gaut\u0173 pakankamai \u0161ilumos, planetos turi skrieti arti blankesn\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, tod\u0117l da\u017enai tampa potvyni\u0161kai u\u017erakintos: viena pus\u0117 nuolat b\u016bna dienoje, kita \u2013 nuolatin\u0117je naktyje. Tokiu atveju atmosfera yra kriti\u0161kai svarbi, nes ji perne\u0161a \u0161ilum\u0105 ir ma\u017eina temperat\u016br\u0173 ekstremumus.<\/p>\n<p>\u201eAtmosfera tokiose planetose gal\u0117t\u0173 perne\u0161ti energij\u0105 i\u0161 dienin\u0117s pus\u0117s \u012f naktin\u0119 ir su\u0161velninti temperat\u016br\u0173 skirtumus\u201c, \u2013 sak\u0117 Berno universiteto tyr\u0117j\u0173 grup\u0117s atstovas Brice-Oliver Demory.<\/p>\n<h2>60 valand\u0173 steb\u0117jim\u0173 ir ai\u0161kus signalas<\/h2>\n<p>Mokslininkai susitelk\u0117 \u012f dvi vidines planetas \u2013 TRAPPIST-1b ir TRAPPIST-1c, nes jos labiausiai veikiamos \u017evaig\u017ed\u0117s spinduliuot\u0117s. Naudojant Jameso Webbo infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 prietaisus, planetos buvo steb\u0117tos nenutr\u016bkstamai apie 60 valand\u0173, fiksuojant j\u0173 \u0161ilumin\u012f spinduliavim\u0105 per vis\u0105 orbit\u0105.<\/p>\n<p>Gauti duomenys atskleid\u0117 itin didelius temperat\u016br\u0173 skirtumus tarp dienin\u0117s ir naktin\u0117s pus\u0117s, vir\u0161ijan\u010dius 500 laipsni\u0173 Celsijaus. TRAPPIST-1b dienoje temperat\u016bra vir\u0161ija 200 laipsni\u0173 Celsijaus, o nakt\u012f krenta iki ma\u017edaug minus 200 laipsni\u0173 Celsijaus, tod\u0117l \u0161iluma akivaizd\u017eiai n\u0117ra perne\u0161ama aplink planet\u0105.<\/p>\n<p>Tokie kontrastai laikomi stipriu po\u017eymiu, kad \u0161ios planetos neturi tankios atmosferos. Jei atmosferos ir buvo, tik\u0117tina, jos buvo prarastos d\u0117l at\u0161iaurios kosmin\u0117s aplinkos taip arti raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s.<\/p>\n<h2>Viltis persikelia toliau nuo \u017evaig\u017ed\u0117s<\/h2>\n<p>Nors dvi vidin\u0117s TRAPPIST-1 sistemos planetos, pana\u0161u, yra plikos uol\u0117tos dykumos, tai nerei\u0161kia, kad visa sistema nepalanki gyvybei. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, jog rezultatai atitinka teorinius modelius: ar\u010diausiai \u017evaig\u017ed\u0117s esantys pasauliai atmosfer\u0105 praranda grei\u010diausiai, o toliau esantys gali j\u0105 i\u0161saugoti.<\/p>\n<p>D\u0117l to didesnis d\u0117mesys nukrypsta \u012f TRAPPIST-1e, esan\u010di\u0105 ar\u010diau gyvybin\u0117s zonos centro. Analogi\u0161kai Saul\u0117s sistemai, Merkurijus atmosferos prakti\u0161kai neturi, ta\u010diau Venera ir \u017dem\u0117 j\u0105 i\u0161laik\u0117, tod\u0117l realios s\u0105lygos gali smarkiai skirtis net ir vienoje sistemoje.<\/p>\n<p>Jameso Webbo geb\u0117jimas sudaryti ma\u017e\u0173 uol\u0117t\u0173 egzoplanet\u0173 \u0161iluminius \u017eem\u0117lapius laikomas svarbiu \u017eingsniu, nes leid\u017eia ne tik sp\u0117lioti, bet ir matuoti, ar atmosfera egzistuoja. Tolimesni TRAPPIST-1 sistemos steb\u0117jimai gali tapti vienu ai\u0161kiausi\u0173 test\u0173, ar raudon\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173 planetos gali ilgainiui i\u0161laikyti klimat\u0105, tinkam\u0105 skystam vandeniui ir galb\u016bt gyvybei.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41550-026-02806-9<br \/>https:\/\/phys.org\/news\/2026-04-eternal-night-day-cousins-earth.html<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kosminis teleskopas Jamesas Webbas pirm\u0105 kart\u0105 leido itin tiksliai \u012fvertinti dviej\u0173 uol\u0117t\u0173 egzoplanet\u0173 klimat\u0105 TRAPPIST-1 sistemoje, esan\u010dioje ma\u017edaug u\u017e 40 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s. Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda i\u0161 Berno universiteto ir \u017denevos universiteto parod\u0117, kad ar\u010diausiai \u017evaig\u017ed\u0117s esan\u010dios planetos, tik\u0117tina, neturi reik\u0161mingos atmosferos. TRAPPIST-1 jau beveik de\u0161imtmet\u012f laikoma viena svarbiausi\u0173 viet\u0173 ie\u0161kant \u012f \u017dem\u0119 pana\u0161i\u0173 pasauli\u0173, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12909,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12908","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12908","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12908"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12908\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12909"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12908"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12908"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12908"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12908"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}