{"id":12910,"date":"2026-04-25T18:37:11","date_gmt":"2026-04-25T18:37:11","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/mokslininkai-ispeja-amoc-luzis-gali-atrakinti-vandenynu-co2-ir-pakaitinti-zeme\/"},"modified":"2026-04-25T18:37:11","modified_gmt":"2026-04-25T18:37:11","slug":"mokslininkai-ispeja-amoc-luzis-gali-atrakinti-vandenynu-co2-ir-pakaitinti-zeme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/mokslininkai-ispeja-amoc-luzis-gali-atrakinti-vandenynu-co2-ir-pakaitinti-zeme\/","title":{"rendered":"Mokslininkai \u012fsp\u0117ja: AMOC l\u016b\u017eis gali \u201eatrakinti\u201c vandenyn\u0173 CO2 ir pakaitinti \u017dem\u0119"},"content":{"rendered":"<p>Klimato mokslininkai persp\u0117ja, kad Atlanto vandenyno cirkuliacijos sistema AMOC art\u0117ja prie pavojingos ribos, o jos sutrikimas gal\u0117t\u0173 ne tik pakeisti Europos orus, bet ir sustiprinti global\u0173 at\u0161ilim\u0105. Potsdamo klimato poveikio tyrim\u0173 instituto mokslinink\u0173 skai\u010diavimai rodo, kad d\u0117l AMOC \u017elugimo Piet\u0173 vandenynas gali i\u0161 anglies sug\u0117r\u0117jo virsti papildomu anglies dvideginio \u0161altiniu.<\/p>\n<p>AMOC neretai vadinama vandenyn\u0173 \u0161ilumos konvejeriu, nes ji perne\u0161a \u0161iltesn\u012f pavir\u0161in\u012f vanden\u012f i\u0161 tropik\u0173 \u012f \u0161iaur\u0119, o \u0161alt\u0105, tank\u0173 gilumin\u012f vanden\u012f gr\u0105\u017eina \u012f pietus. \u0160i cirkuliacija padeda formuoti regionin\u012f klimat\u0105, ypa\u010d \u0160iaur\u0117s Atlante ir Vakar\u0173 Europoje, ir yra susijusi su tuo, kaip vandenynai kaupia angl\u012f.<\/p>\n<p>Iki \u0161iol vandenynai buvo vienas svarbiausi\u0173 \u017emonijos s\u0105junginink\u0173 l\u0117tinant at\u0161ilim\u0105, nes sugeria apie ketvirtadal\u012f \u017emoni\u0173 i\u0161metamo anglies dvideginio. Ta\u010diau naujos simuliacijos rodo, kad esant tam tikroms s\u0105lygoms \u0161i pusiausvyra gali persiversti, o dalis giliai sukauptos anglies ilgainiui gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f atmosfer\u0105.<\/p>\n<h2>Piet\u0173 vandenynas gali pakeisti vaidmen\u012f<\/h2>\n<p>Tyrime akcentuojama, kad kritinis mechanizmas siejamas su Piet\u0173 vandenynu aplink Antarktid\u0105, kuris \u012fprastai yra vienas svarbiausi\u0173 anglies \u201elaidojimo\u201c region\u0173. Jei AMOC pereit\u0173 \u012f nusilpusios ar i\u0161jungtos b\u016bsenos re\u017eim\u0105, vandens masi\u0173 mai\u0161ymasis prie Antarktidos gali sustipr\u0117ti ir da\u017eniau i\u0161kelti anglies turtingus giluminius vandenis \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n<p>Tuomet dalis anglies dvideginio, kuris anks\u010diau buvo saugomas vandenyno gelm\u0117se, gal\u0117t\u0173 i\u0161siskirti \u012f atmosfer\u0105. Modeliavimas rodo, kad toks gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys gal\u0117t\u0173 prid\u0117ti apie 0,17\u20130,27 laipsnio prie globalios temperat\u016bros did\u0117jimo, o poveikis t\u0119st\u0173si ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l svarbi 350 ppm riba<\/h2>\n<p>Mokslininkai analizavo, kaip AMOC stabilumas kinta priklausomai nuo anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje. Jie nurodo vadinam\u0105j\u012f bistabilumo re\u017eim\u0105, kai sistema gali tur\u0117ti dvi stabilias b\u016bsenas, o per\u0117jimas i\u0161 vienos \u012f kit\u0105 gali tapti sunkiai gr\u012f\u017etamas.<\/p>\n<p>Tyrime teigiama, kad prie\u0161industriniais laikais, kai anglies dvideginio koncentracija siek\u0117 apie 280 ppm, net ir smarkiai sutrikus cirkuliacijai sistema tur\u0117jo daugiau \u0161ans\u0173 atsistatyti. Ta\u010diau vir\u0161ijus 350 ppm rizika, kad sustojusi cirkuliacija nebeatsikurs, reik\u0161mingai i\u0161auga, o \u0161iandien koncentracija yra apie 430 ppm.<\/p>\n<h2>Regioniniai poky\u010diai b\u016bt\u0173 a\u0161tr\u016bs<\/h2>\n<p>Nors vidutinis globalus papildomas at\u0161ilimas gali atrodyti nedidelis, regioniniai padariniai b\u016bt\u0173 kur kas ry\u0161kesni. Modeliuojant scenarijus su ma\u017edaug 450 ppm anglies dvideginio koncentracija, skai\u010diuojama, kad Arktyje temperat\u016bra gal\u0117t\u0173 kristi iki 7 laipsni\u0173, o Antarktidoje kilti iki 6 laipsni\u0173.<\/p>\n<p>Tokie kontrastai reik\u0161t\u0173 didelius atmosferos ir vandenyn\u0173 cirkuliacijos persitvarkymus, galin\u010dius paveikti krituli\u0173 re\u017eim\u0105, \u017eem\u0117s \u016bk\u012f ir ekosistemas. Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad dabartin\u0117s emisijos didina tikimyb\u0119, jog suveiks stipr\u016bs ir ilgalaikiai klimato sistemos gr\u012f\u017etamieji ry\u0161iai.<\/p>\n<p>AMOC tema pastaraisiais metais vis da\u017eniau minima ir tarptautin\u0117se klimato vertinimo ataskaitose, kuriose pabr\u0117\u017eiama didel\u0117 rizika toliau silpn\u0117ti \u0160iaur\u0117s Atlanto cirkuliacijai \u0161iame am\u017eiuje. Mokslinink\u0173 \u017einut\u0117 i\u0161lieka ta pati: kuo grei\u010diau ma\u017einamos \u0161iltnamio duj\u0173 emisijos, tuo ma\u017eesn\u0117 tikimyb\u0117 priart\u0117ti prie negr\u012f\u017etam\u0173 klimato sistemos l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>https:\/\/www.nature.com\/articles\/s43247-026-03427-w<\/p>\n<p>https:\/\/www.ipcc.ch\/report\/ar6\/wg1\/chapter\/chapter-9\/<\/p>\n<p>https:\/\/gml.noaa.gov\/ccgg\/trends\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klimato mokslininkai persp\u0117ja, kad Atlanto vandenyno cirkuliacijos sistema AMOC art\u0117ja prie pavojingos ribos, o jos sutrikimas gal\u0117t\u0173 ne tik pakeisti Europos orus, bet ir sustiprinti global\u0173 at\u0161ilim\u0105. Potsdamo klimato poveikio tyrim\u0173 instituto mokslinink\u0173 skai\u010diavimai rodo, kad d\u0117l AMOC \u017elugimo Piet\u0173 vandenynas gali i\u0161 anglies sug\u0117r\u0117jo virsti papildomu anglies dvideginio \u0161altiniu. AMOC neretai vadinama vandenyn\u0173 \u0161ilumos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12911,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12910","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12910","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12910"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12910\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12911"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12910"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12910"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12910"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12910"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}