{"id":12912,"date":"2026-04-25T18:37:34","date_gmt":"2026-04-25T18:37:34","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/mokslininkai-pagaliau-rado-paslepta-vandens-kritini-taska-tai-keicia-fizika-ir-planetu-modelius\/"},"modified":"2026-04-25T18:37:34","modified_gmt":"2026-04-25T18:37:34","slug":"mokslininkai-pagaliau-rado-paslepta-vandens-kritini-taska-tai-keicia-fizika-ir-planetu-modelius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/mokslininkai-pagaliau-rado-paslepta-vandens-kritini-taska-tai-keicia-fizika-ir-planetu-modelius\/","title":{"rendered":"Mokslininkai pagaliau rado pasl\u0117pt\u0105 vandens kritin\u012f ta\u0161k\u0105: tai kei\u010dia fizik\u0105 ir planet\u0173 modelius"},"content":{"rendered":"<p>Vanduo yra viena labiausiai paplitusi\u0173, bet kartu ir m\u012fslingiausi\u0173 med\u017eiag\u0173: net kasdien\u0117mis s\u0105lygomis jis elgiasi kitaip nei dauguma skys\u010di\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 fizikai band\u0117 paai\u0161kinti vandens anomalijas, ypa\u010d tada, kai jis at\u0161aldomas gerokai \u017eemiau nulio, bet vis dar i\u0161lieka skystas. Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda paskelb\u0117 u\u017efiksavusi \u012frodym\u0173, rodan\u010di\u0173 pasl\u0117pt\u0105 vadinam\u0105j\u012f kritin\u012f ta\u0161k\u0105 per\u0161aldytame vandenyje.<\/p>\n<p>Vandens i\u0161skirtinumas prasideda nuo paprastos, bet gyvybi\u0161kai svarbios savyb\u0117s: did\u017eiausias jo tankis pasiekiamas apie 4 laipsnius Celsijaus. \u017demiau \u0161ios ribos vanduo ima pl\u0117stis, tod\u0117l ledas yra lengvesnis u\u017e skyst\u0105 vanden\u012f ir pl\u016bduriuoja. D\u0117l to e\u017eerai u\u017e\u0161\u0105la nuo vir\u0161aus, o po ledu i\u0161lieka s\u0105lygos gyvybei.<\/p>\n<h2>Kas yra pasl\u0117ptas kritinis ta\u0161kas?<\/h2>\n<p>Viena \u012ftakingiausi\u0173 hipotezi\u0173 teigia, kad itin \u017eemose temperat\u016brose vanduo gali tur\u0117ti dvi skirtingas skystas b\u016bsenas: didelio tankio ir ma\u017eo tankio. Tokiu atveju tur\u0117t\u0173 egzistuoti kritinis ta\u0161kas, kuriame riba tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 skys\u010dio b\u016bsen\u0173 i\u0161nyksta, o med\u017eiagoje pradeda vykti itin stiprios tankio ir strukt\u016bros fluktuacijos.<\/p>\n<p>Problema ta, kad prie \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 vanduo link\u0119s labai greitai kristalizuotis ir virsti ledu. D\u0117l to susidaro vadinamoji fizikos niekieno \u017eem\u0117, kai \u012fprasti matavimo metodai nebesp\u0117ja u\u017efiksuoti, kas vyksta, kol skystis dar nesp\u0117jo su\u0161alti.<\/p>\n<h2>Kaip pavyko pamatyti tai, ko nemat\u0117 de\u0161imtme\u010dius?<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 itin trumpus infraraudon\u0173j\u0173 lazeri\u0173 impulsus, kad staigiai pa\u0161ildyt\u0173 ledo m\u0117ginius ir labai trumpam sukurt\u0173 skysto vandens b\u016bsen\u0105 \u017eemose temperat\u016brose. Tuomet greitomis rentgeno spinduliuot\u0117s \u201enuotraukomis\u201c buvo fiksuojami strukt\u016bros poky\u010diai laiko skal\u0117je, kurioje ledas dar nesp\u0117ja susiformuoti.<\/p>\n<p>Gauti rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eScience\u201c. Autori\u0173 teigimu, steb\u0117jimai atitinka scenarij\u0173, kuriame per\u0161aldytas vanduo art\u0117ja prie kritinio ta\u0161ko: per\u0117jimas tarp dviej\u0173 skyst\u0173 b\u016bsen\u0173 silpn\u0117ja, o molekulin\u0117 strukt\u016bra ima svyruoti vis intensyviau.<\/p>\n<p>\u201eDe\u0161imtme\u010dius tur\u0117jome kelias konkuruojan\u010dias teorijas, ai\u0161kinan\u010dias vandens anomalijas, ta\u010diau dabar turime eksperimentini\u0173 duomen\u0173, kurie padeda atsirinkti realyb\u0119 geriausiai apra\u0161ant\u012f model\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo vadov\u0173 Anders Nilsson.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu biologijai ir planetoms?<\/h2>\n<p>Nors tyrimas atrodo labai fundamentalus, jis gali tur\u0117ti platesni\u0173 pasekmi\u0173. Vandens molekulin\u0117s strukt\u016bros ir vandenilini\u0173 ry\u0161i\u0173 dinamika yra tiesiogiai susijusi su biochemin\u0117mis reakcijomis, baltym\u0173 stabilumu bei tirpimo procesais, tod\u0117l gilesnis supratimas gali prapl\u0117sti tai, kaip modeliuojami procesai gyvuose organizmuose.<\/p>\n<p>Astronomijoje ir planetologijoje tokie duomenys reikalingi geriau prognozuoti vandens elgsen\u0105 ekstremaliomis s\u0105lygomis, kurios b\u016bdingos lediniams palydovams ar did\u017ei\u0173j\u0173 planet\u0173 gelm\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, egzotin\u0117s vandens faz\u0117s auk\u0161to sl\u0117gio ir \u017eemos temperat\u016bros s\u0105lygomis siejamos su \u0161ilumos perna\u0161a ir net magnetinio lauko formavimosi mechanizmais planet\u0173 viduje.<\/p>\n<p>Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra galutinis atsakymas \u012f visas vandens paslaptis. Ta\u010diau patikimesnis kritinio ta\u0161ko paveikslas gali tapti atrama naujiems tyrimams, kurie sujungs fundamentali\u0105 fizik\u0105, chemij\u0105, klimato moksl\u0105 ir kosmini\u0173 k\u016bn\u0173 modeliavim\u0105.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.science.org\/doi\/10.1126\/science.aec0018<br \/>https:\/\/www.nature.com\/articles\/448256a<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vanduo yra viena labiausiai paplitusi\u0173, bet kartu ir m\u012fslingiausi\u0173 med\u017eiag\u0173: net kasdien\u0117mis s\u0105lygomis jis elgiasi kitaip nei dauguma skys\u010di\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 fizikai band\u0117 paai\u0161kinti vandens anomalijas, ypa\u010d tada, kai jis at\u0161aldomas gerokai \u017eemiau nulio, bet vis dar i\u0161lieka skystas. Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda paskelb\u0117 u\u017efiksavusi \u012frodym\u0173, rodan\u010di\u0173 pasl\u0117pt\u0105 vadinam\u0105j\u012f kritin\u012f ta\u0161k\u0105 per\u0161aldytame vandenyje. Vandens i\u0161skirtinumas prasideda [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12913,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12912","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12912","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12912"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12912\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12913"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12912"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12912"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12912"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12912"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}