{"id":12914,"date":"2026-04-25T18:37:59","date_gmt":"2026-04-25T18:37:59","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/mokslininkai-supainiojo-judancius-helio-atomus-proverzis-galintis-paaiskinti-gravitacija\/"},"modified":"2026-04-25T18:37:59","modified_gmt":"2026-04-25T18:37:59","slug":"mokslininkai-supainiojo-judancius-helio-atomus-proverzis-galintis-paaiskinti-gravitacija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/25\/mokslininkai-supainiojo-judancius-helio-atomus-proverzis-galintis-paaiskinti-gravitacija\/","title":{"rendered":"Mokslininkai supainiojo judan\u010dius helio atomus: prover\u017eis, galintis paai\u0161kinti gravitacij\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Fizikai pirm\u0105 kart\u0105 pademonstravo kvantin\u012f supainiojim\u0105 ne tik daleli\u0173 vidin\u0117se b\u016bsenose, bet ir j\u0173 jud\u0117jime. Tai rei\u0161kia, kad pavyko supainioti mas\u0119 turin\u010di\u0173 atom\u0173 impuls\u0105, o toks rezultatas laikomas svarbiu \u017eingsniu, jungiant kvantin\u0119 mechanik\u0105 su gravitacija.<\/p>\n<p>Tyrimas, paskelbtas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c, atliktas Australijos nacionaliniame universitete. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad iki \u0161iol supainiojimas buvo \u012fprastai demonstruojamas fotonuose arba atom\u0173 spino b\u016bsenose, ta\u010diau jud\u0117jimo supainiojim\u0105 suvaldyti daug sud\u0117tingiau.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l svarbi b\u016btent mas\u0117?<\/h2>\n<p>Fotonai yra be mas\u0117s ramyb\u0117s b\u016bsenoje, tod\u0117l j\u0173 supainiojimo eksperimentai tiesiogiai neleid\u017eia tikrinti, kaip kvantiniai d\u0117sniai veikia objektus, kuriuos \u201ejau\u010dia\u201c gravitacija. Tuo tarpu atomai turi mas\u0119, tod\u0117l j\u0173 jud\u0117jimo supainiojimas atveria keli\u0105 tiksliau tikrinti hipotezes apie gravitacijos ir kvantin\u0117s fizikos s\u0105sajas.<\/p>\n<p>Kvantin\u0117s gravitacijos teorija, kuri sujungt\u0173 bendr\u0105j\u012f reliatyvum\u0105 ir kvantin\u0119 mechanik\u0105, teb\u0117ra viena svarbiausi\u0173 nei\u0161spr\u0119st\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s fizikos problem\u0173. Kuo didesnius ir masyvesnius objektus pavyksta \u012ftraukti \u012f kvantinius rei\u0161kinius, tuo grie\u017etesni tampa galimi testai teorijoms, ai\u0161kinan\u010dioms, kur baigiasi kvantinis pasaulis ir prasideda klasikinis.<\/p>\n<h2>Kaip supainiojami judantys atomai?<\/h2>\n<p>Eksperimente helio atomai buvo at\u0161aldyti iki temperat\u016br\u0173, labai artim\u0173 absoliu\u010diam nuliui, kad susidaryt\u0173 Bose ir Ein\u0161teino kondensatas. Tokiomis s\u0105lygomis daugyb\u0117 daleli\u0173 ima elgtis tarsi viena bendra kvantin\u0117 sistema, o tai leid\u017eia itin tiksliai valdyti j\u0173 b\u016bsenas.<\/p>\n<p>Tada lazeri\u0173 impulsais kondensatas buvo padalytas \u012f kelias atom\u0173 grupes, o j\u0173 s\u0105veikos metu atsirado poromis skriejan\u010dios dalel\u0117s. Esminis tikslas buvo pasiekti re\u017eim\u0105, kai vieno matavimo ciklo metu i\u0161sisklaido tik viena atom\u0173 pora, nes tuomet lengviau identifikuoti gryn\u0105 kvantin\u012f supainiojim\u0105, o ne atsitiktines klasikines koreliacijas.<\/p>\n<p>\u201eAtomai i\u0161sisklaido, o v\u0117liau yra suvedami atgal taip, kad gal\u0117t\u0173 interferuoti. Toks vaizdas atsiranda tik tada, kai atomas i\u0161 ties\u0173 yra superpozicijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117j\u0173 komandai vadovav\u0119s profesorius Seanas Hodgmanas.<\/p>\n<h2>Ne tik teorija: kelias \u012f naujus jutiklius<\/h2>\n<p>Supainiotas atom\u0173 jud\u0117jimas gali tapti naujos kartos kvantini\u0173 jutikli\u0173 pagrindu. Tokie prietaisai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 matuoti itin menkus gravitacinio lauko poky\u010dius, pad\u0117ti tiksliau kartografuoti po\u017eemines strukt\u016bras arba pagerinti interferometrijos metodus, kurie svarb\u016bs ir kuriant itin tikslius matavimo \u012frenginius.<\/p>\n<p>Komanda taip pat svarsto kit\u0105 \u017eingsn\u012f, kuris b\u016bt\u0173 dar ambicingesnis: atlikti susid\u016brimus tarp skirting\u0173 helio izotop\u0173. Jei pavykt\u0173 sukurti poras, kuri\u0173 koreliacijos vienu metu apimt\u0173 ir impuls\u0105, ir su mase susijusius parametrus, tai tapt\u0173 ypa\u010d grie\u017etu i\u0161bandymu teorijoms, siekian\u010dioms apra\u0161yti kvantinius rei\u0161kinius gravitacijos lauke.<\/p>\n<p>\u0160is rezultatas pats savaime dar nepaai\u0161kina gravitacijos prigimties, ta\u010diau jis suteikia nauj\u0105, anks\u010diau nepasiekiam\u0105 eksperimentin\u012f \u012frank\u012f. Fizikoje b\u016btent tokie \u012frankiai da\u017enai ir lemia prover\u017eius, kai senos id\u0117jos pagaliau patikrinamos realiais, pakartojamais matavimais.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41467-024-XXXXX-X<br \/>https:\/\/physics.anu.edu.au\/news-events\/news\/entangling-the-momentum-of-massive-particles<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Fizikai pirm\u0105 kart\u0105 pademonstravo kvantin\u012f supainiojim\u0105 ne tik daleli\u0173 vidin\u0117se b\u016bsenose, bet ir j\u0173 jud\u0117jime. Tai rei\u0161kia, kad pavyko supainioti mas\u0119 turin\u010di\u0173 atom\u0173 impuls\u0105, o toks rezultatas laikomas svarbiu \u017eingsniu, jungiant kvantin\u0119 mechanik\u0105 su gravitacija. Tyrimas, paskelbtas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c, atliktas Australijos nacionaliniame universitete. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad iki \u0161iol supainiojimas buvo \u012fprastai demonstruojamas fotonuose arba [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12915,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12914","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12914","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12914"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12914\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12915"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12914"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12914"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12914"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12914"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}