Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda pirm\u0105 kart\u0105 itin tiksliai u\u017efiksavo, kaip med\u017eiaga per femtosekundes pereina \u012f ekstremalios jonizacijos b\u016bsen\u0105. Tokie procesai, vykstantys \u0161alia neutronini\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ar per gama spinduli\u0173 \u017eybsnius, iki \u0161iol laboratorijose buvo sunkiai \u201epagauti\u201c d\u0117l mil\u017eini\u0161k\u0173 temperat\u016br\u0173 ir ypa\u010d trump\u0173 laiko masteli\u0173.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atlik\u0119 Helmholtz-Zentrum Dresden-Rossendorf (HZDR) mokslininkai pasitelk\u0117 European XFEL infrastrukt\u016br\u0105 ir HED-HiBEF eksperimentin\u0119 stot\u012f netoli Hamburgo. Jie \u012f itin plon\u0105 varin\u012f vielos si\u016bl\u0105 nukreip\u0117 galing\u0105 lazerio impuls\u0105, akimirksniu paversdami metal\u0105 milijon\u0173 laipsni\u0173 plazma.<\/p>\n
Eksperimento esm\u0117 buvo vadinamoji pompos ir zondo metodika, kai vienas impulsas su\u017eadina proces\u0105, o kitas j\u012f \u201enufotografuoja\u201c. Pirmasis, labai intensyvus optinis lazerio impulsas suformavo plazm\u0105, o po tiksliai parinkto laiko tarpo j\u0105 \u201eap\u0161viet\u0117\u201c ypa\u010d ry\u0161kus rentgeno lazerio blyksnis.<\/p>\n
Tokie kadrai buvo kartojami daug kart\u0173, kei\u010diant v\u0117linim\u0105 tarp impuls\u0173, tod\u0117l pavyko sud\u0117ti \u012f nuosekli\u0105 laiko sek\u0105, primenan\u010di\u0105 sul\u0117tint\u0105 film\u0105. Kadangi poky\u010diai vyksta femtosekund\u0117mis ir pikosekund\u0117mis, \u012fprasti matavimo metodai \u010dia b\u016bt\u0173 per l\u0117ti.<\/p>\n
Galingas energijos sm\u016bgis i\u0161 vario atom\u0173 \u201ei\u0161pl\u0117\u0161\u0117\u201c elektronus ir suk\u016br\u0117 itin auk\u0161to kr\u016bvio jonus. Tyr\u0117jai nustat\u0117 b\u016bsen\u0105, kai vario atomas per trump\u0105 akimirk\u0105 neteko 22 elektron\u0173, o susidar\u0119s jon\u0173 ir elektron\u0173 debesis tapo idealiu objektu plazmos dinamikai tirti.<\/p>\n
Kad b\u016bt\u0173 galima tiksliai suskai\u010diuoti konkre\u010dios jonizacijos b\u016bsenos jonus, rentgeno spinduliuot\u0117s energija buvo suderinta su tam tikru vario jon\u0173 rezonansin\u0117s sugerties \u201epara\u0161u\u201c. Tai leido steb\u0117ti, kaip pasirinktos b\u016bsenos jon\u0173 skai\u010dius kinta laike, o ne remtis vien netiesiogin\u0117mis u\u017euominomis ar modeliavimo prielaidomis.<\/p>\n
Duomenys parod\u0117 ai\u0161ki\u0105 laiko strukt\u016br\u0105: netrukus po lazerio impulso itin jonizuot\u0173 jon\u0173 skai\u010dius greitai \u0161auna \u012f vir\u0161\u0173 ir pikosekund\u017ei\u0173 skal\u0117je pasiekia maksimum\u0105. V\u0117liau sistema ima gr\u012f\u017eti atgal, kai elektronai praranda energij\u0105 ir prasideda rekombinacija, kai jie v\u0117l \u201eprisikabina\u201c prie jon\u0173.<\/p>\n
Tokie procesai svarb\u016bs ne tik astrofizikai, bet ir laboratorinei didel\u0117s energijos tankio fizikai, nes \u010dia tikrinamos ribos, kuriose \u012fprasta med\u017eiagos chemija nebegalioja. Kuo tiksliau apra\u0161oma jonizacija ir rekombinacija, tuo patikimesni tampa skaitmeniniai modeliai, naudojami ekstremalioms plazmoms prognozuoti.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie matavimai padeda tikslinti kompiuterines simuliacijas, kurios naudojamos projektuojant lazerin\u0117s sintez\u0117s eksperimentus. Lazerin\u0117 sintez\u0117 siekia trumpam sukurti s\u0105lygas, pana\u0161ias \u012f \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gelmes, kad branduoli\u0173 sintez\u0117 tapt\u0173 stabiliai valdomu ir \u0161variu energijos \u0161altiniu.<\/p>\n
Tikslus supratimas, kaip plazmoje sklinda elektron\u0173 su\u017eadinimai, kaip greitai kinta jonizacijos laipsnis ir kada sistema ima \u201egesinti\u201c save rekombinacija, yra vienas i\u0161 kertini\u0173 \u017eingsni\u0173 didinant eksperiment\u0173 efektyvum\u0105. Praktikoje tai rei\u0161kia ma\u017eiau sp\u0117liojimo ir daugiau duomenimis paremt\u0173 sprendim\u0173, planuojant kit\u0105 sintez\u0117s technologij\u0173 kart\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41467-026-71429-5
https:\/\/phys.org\/news\/2026-04-copper-blasted-million-degree-plasma.html<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda pirm\u0105 kart\u0105 itin tiksliai u\u017efiksavo, kaip med\u017eiaga per femtosekundes pereina \u012f ekstremalios jonizacijos b\u016bsen\u0105. Tokie procesai, vykstantys \u0161alia neutronini\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ar per gama spinduli\u0173 \u017eybsnius, iki \u0161iol laboratorijose buvo sunkiai \u201epagauti\u201c d\u0117l mil\u017eini\u0161k\u0173 temperat\u016br\u0173 ir ypa\u010d trump\u0173 laiko masteli\u0173. Tyrim\u0105 atlik\u0119 Helmholtz-Zentrum Dresden-Rossendorf (HZDR) mokslininkai pasitelk\u0117 European XFEL infrastrukt\u016br\u0105 ir HED-HiBEF eksperimentin\u0119 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12917,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12916","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12916","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12916"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12916\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12917"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12916"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12916"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12916"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12916"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}