Daugiau nei 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 Graikijos Methanos ugnikalnis atrod\u0117 visi\u0161kai ramus: nebuvo nei i\u0161siver\u017eim\u0173, nei pelen\u0173, nei lavos, tod\u0117l jis da\u017enai buvo laikomas u\u017egesusiu arba bent jau giliai u\u017emigusiu. Ta\u010diau nauji geologiniai tyrimai rodo, kad po pavir\u0161iumi tuo metu vyko nuolatiniai procesai, galintys keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f daugelio pasaulio ugnikalni\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Methana yra ma\u017edaug 50 kilometr\u0173 nuo At\u0117n\u0173, vulkaniniame regione, kuriame tektoniniai procesai formuoja sud\u0117ting\u0105 ir aktyvi\u0105 \u017eem\u0117s gelmi\u0173 sistem\u0105. Nors pavir\u0161iuje ilg\u0105 laik\u0105 nematyta joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 \u017eenkl\u0173, mokslininkai nustat\u0117, kad magma ugnikalnio gelm\u0117se buvo ne tik susidariusi, bet ir kaup\u0117si.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Ciuricho ETH mokslinink\u0173, rekonstruodama Methanos raid\u0105 r\u0117m\u0117si itin tvirtais mineralais, vadinamais cirkonais. \u0160ie mikroskopiniai kristalai formuojasi magmoje ir gali i\u0161saugoti informacij\u0105 apie j\u0173 susidarymo laik\u0105 bei s\u0105lygas, tod\u0117l leid\u017eia atsekti magmini\u0173 proces\u0173 chronologij\u0105.<\/p>\n
I\u0161analizavus daugiau nei 1 200 cirkono kristal\u0173, buvo atkurta ma\u017edaug 700 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 trukm\u0117s ugnikalnio istorija. Rezultatai parod\u0117, kad Methana nebuvo geologi\u0161kai mir\u0119s: magma giliai po \u017eeme buvo gaminama ir telk\u0117si ilgais intervalais, net jei pavir\u0161iuje tai neatsispind\u0117jo.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 paai\u0161kinim\u0173 susij\u0119s su vadinam\u0105ja dr\u0117gna, vandens turtinga magma. Toks magmos tipas gali lengviau kristalizuotis, tapti klampesnis ir l\u0117\u010diau kilti \u012f vir\u0161\u0173, tod\u0117l ugnikalnis gali atrodyti ramus net tada, kai gelm\u0117se formuojasi dideli magmos telkiniai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokia b\u016bsena gali trukti labai ilgai ir b\u016bti sunkiai pastebima \u012fprastais steb\u0117jimo metodais, jei pavir\u0161iuje n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 deformacij\u0173 ar duj\u0173 emisij\u0173. D\u0117l to geologin\u0117 tyla neb\u016btinai rei\u0161kia, kad ugnikalnis i\u0161 ties\u0173 yra u\u017eges\u0119s.<\/p>\n
Tyrimo autoriai teigia, kad Methanos atvejis gali b\u016bti persp\u0117jimas vertinant ugnikalnius, kurie ilg\u0105 laik\u0105 nerodo aktyvumo. Kai kuriais atvejais jie gali b\u016bti ne u\u017eges\u0119, o tiesiog kaupiantys magm\u0105 gelm\u0117se, o galimas suaktyv\u0117jimas teori\u0161kai gali \u012fvykti grei\u010diau, nei tikimasi, ir ne visada palikdamas akivaizd\u017ei\u0173 i\u0161ankstini\u0173 \u017eenkl\u0173.<\/p>\n
Tai nerei\u0161kia, kad Methanos i\u0161siver\u017eimas nei\u0161vengiamas, ta\u010diau toks tyrimas kei\u010dia rizikos vertinimo logik\u0105: vien istorinis tylos laikotarpis n\u0117ra pakankamas argumentas laikyti ugnikaln\u012f saugiu. Mokslininkai ragina \u012f ugnikalni\u0173 klasifikavim\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti atsargiau ir pla\u010diau taikyti giluminius tyrimo metodus, kurie atskleid\u017eia, kas vyksta po pavir\u0161iumi.<\/p>\n
\u201eIlga ramyb\u0117s faz\u0117 gali klaidinti, nes magmos sistema gali i\u0161likti aktyvi ir kaupti energij\u0105 gelm\u0117se\u201c, \u2013 teigiama tyrime apra\u0161omoje i\u0161vadoje.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\nhttps:\/\/www.science.org\/doi\/10.1126\/sciadv.aec9565<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugiau nei 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 Graikijos Methanos ugnikalnis atrod\u0117 visi\u0161kai ramus: nebuvo nei i\u0161siver\u017eim\u0173, nei pelen\u0173, nei lavos, tod\u0117l jis da\u017enai buvo laikomas u\u017egesusiu arba bent jau giliai u\u017emigusiu. Ta\u010diau nauji geologiniai tyrimai rodo, kad po pavir\u0161iumi tuo metu vyko nuolatiniai procesai, galintys keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f daugelio pasaulio ugnikalni\u0173 rizik\u0105. Methana yra ma\u017edaug 50 kilometr\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12923,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12922","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12922","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12922"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12922\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12923"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12922"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12922"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12922"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12922"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}